Mane paliko.

Jus gyvenat dziunglese, aplink jusu tik amoralus sukciai?
O jei jus viena karta nukritot, tai dabar visur su savimi pagalve tampote, automatiskai visi keliai tapo duobeti ir keliantys gresme, ar apsiribojoti tuo, kad eidama tapote atidesne?

Siaip sunku gyventi zmogui, ziurint i pasnekova, ar siaip pakeleivi ir matyti jame potencialu sukciu.

Kaktuseli, nepyk kad familiariai, niekas sioje situacijoje nekaltas. Nei tu, nei buvusi mergina. Kartais taip nutinka, kad zmones perauga santikius, kartais juos nuzudo rutina, kartais zmogus tiesiog supranta, kad jis nejaucia to, ka turetu zmogui, kuri geribia, rodos kazkada mylejo, jausti. Supranti, meile yra toks painus jausmas, rodos visi apie ja zinom, snekam, yra baisiai daug prirasyta, net chemines formules surastos, bet vis tiek ji islieka paslaptimi, na neiseina jos subanalinti. Zmones neretai, meile palaiko aistra. Galimai tavo mergina ir jaute aistra, bet ne meile.
Suprantu, kad tave tai skaudina, ypac jei pats mylejai, bet ir tu suprask, meile yra kiekvieno musu asmeninis jausmas, mes negalime patys myledami priversti, ipareigoti myleti kita, kaltinti zmogu uz tai, kad nemyli, ar nustojo myleti yra kvaila ir beprasmiska. Na niekaip engali priversti zmogu atsakyti tuo paciu i tavo jausmus.

Tas desningas klausimas - Ka daryti...
Jei as buciau tavo vietoje, pasistengciau kiek imanoma atsiriboti, uzsiimti kitokia veikla, bendrauti su kitais zmonemis, megzti naujas pazintis. Tarkim, uzsirasyk i norvegu kalbos kursus, ismoksi neismoksi tai kitas klausimas, bet kad sutiksi tau nematytus zmones, atsiribosi, kas zino, o gal ir surasi ta, kuri ivertins tave, tavo jausmus. Juk niekas nezino ka mms paruose likimas, neveltui sakoma nesidziauk rades, neverk prarades. Svarbiausia, netapk ciniku, ledoksniu.

Kita vertus, paziurek i situacija kitu kampu. Neretai jaunatviska meile yra tik repeticija, tramplynas, pries sutinkant ta tikraja. Pripazink, kad po sios patirties, kai tu ja isgyvensi, ismoksi gyvenimo pamoka tu pasidarysi brandesniu, kuriant santikius su kitu zmogumi nebekartosi kalidu.

Svarbiausia, atleisk ir paleisk buvusia mergina. O liudesys, tas vidinis skausmas yra densingas, nes tu siuo metu laidoji savo viltis, svajones, santikius, tau reikes pradeti viska is naujo, o tai dalinai kelia nerima, nes nezinia baugina. Bet patikek manimi, kai praeis kokie 5 metai tu sypsosiesi buvusiai merginai, ramiai ziuresi jai i akis, draugiskai dalinsites vienas su kitu apie savo gyvenima. Svarbiausia, nepasiduok pykciui, pagieziai.

Sekmes

Nei pykcio nei pagiezos nejauciu. Tiesiog mastau, kad kitas zmogus , kita mergina nebus neikiek geresne ir neikiek blogesne, tai kodel tuomet negaliu buti su sita , nes myliu ja begalo. Kartais sedziu ir galvoju kad mano atvirumas , svelnumas ir noras pakeisti ta gyvenima kuri mes dabar turejom sugrazintu man ja. As suprantu kad kalti mes esame abudu, ismokome pamooka, zinome kas negerai, atrodytu dabar turetu buti superiniai santikiai, bet zmogus tiesiog isejo.


P.S. snekejau su daug zmoniu ir daug panasiu situaciju man pasakojo, kai isvaziuoja vaikinas su mergina i uzsieni susitaupyti pinigu , o po kaskiek laiko taupant pinigus ir gyvenant kukliai atsiranda koksnors vaikinas is nuosales su dovanomis, masina, gelemis, restoranais ir merginoms tiesiog susisuka galva. Jos pamirsta savo tikslus ir meile tam zmogui del kurio norejo kazko siegti savo gyvenime. Panasiai buvo mano puseseriai, bet inai susiprotejo po menesio kad tos dovanos ir restoranai pasibaiks, o tuomet nebeliks nieko ir vel pradejo labiau vertinti namu jaukuma ir mylincio zmogaus buvima sale.

Butent. Gerumas nera kriterijus, proto trukumas yra kriterijus. Su neprotinga neimanoma susitarti.

Jauciu ir pats kad buvau nelaimingas paskutiniu metu. nes jauniems zmonems reike kitokio gyvenimo o ne sedet namie ir pinigus kaupti, pinigai zinoma gerai. Bet reike aistros, reike nuotikiu, reike kelioniu, veiklos. Sakydamas aistros ir nuotikiu neturiu omeny palaido gyvenimo kai eini per visus iseiles. Mano mintis toke kad tokiame amziuje kaip mano arba jos norint islaikyti santykius reike daug veiklos, kartu kazkur vaziuoti, kazka daryti, eiti i parka pasivaiksiot, nuvykti prie juros, nueiti romantiskos vakarienes, kasdien nuveikti kazka naujo, tuomet patirsi labai daug ir nuostabiu nuotikiu kurie ir palaikys bei skatins aistra ir meile. Taip ir gyvenome lietuvoi , pinigu prabangai nebuvo bet vistiek vakare po mokyklu ir darbu sesdavom i masiniuka ir varydavom kad ir i tapati verkiu parka pasitrinti, isilieti, pasneketi. Viskas buvo nuostabu. Bet atvykus cia ir pradejus gyventi darbas-namai pradingo bendravimas, ir viska kitka ka isvardinau priestai. Zmones mes esam nepaprasti ir vienas kita atradom po ilgu pajiesku, nes buvom nepaprastai puiki pora, vienas kita papildanti. Manau viena ryta ji atsikels viena cia norvegijoi kai bus praeja drugeliai nuo naujo draugo dovanu ir restoranu ir pati supras kat tokio zmogu kuri mane turejo priestai ir apie kuri pamirso todel neislaukus isejo , tures ilgai ir gerokai paieskoti. O as vaziuoju namo gyventi ir dziaugtis gyvenimu tokiu koki turejau pries isvaziuojant, toki kuriame visada buvau linksmas ir savimi pasitikintis, kuriame dziaugiausi kekviena sekunde(gaila grystu vienas). Ar manote kad esu teisus?

Hmmm... Zmones skirtinti, jie nera vienodi, tad negali suniveliuoti iki lygmens geresne/blogesne. O skyrybu/issiskirimo atveju yra toks skausmingas momentas, kad paliktajam reikia susitaikyti su netektim, o tam reikia laiko. Dalinai, tas kas palieka, jis priima sprendima ilgai svarstes, ivertines kas jam geriau, kas labiau tinka, tuomet savo noru pasitraukia/nutraukia santikius, kai paliktasis neturejo to laiko ismastymui, isiklausimui i save. Jis patenka i savotiska nesvarumo busena, kur nera stabilumo, ir chaotiskai pradeda ieskoti atspirties tasko, ar galimybnes i kazka isikibti, tai pasamoneje noredamas sugrazinti buvusi stabiluma, komforta, o to stabilumo garantu buvo zmogus, kuris ji paliko. Kaip pareis metai, galesi i sia situacija paziureti is sono, suprasi, kad si mergina, galimai tau buvo ne kiek meile, o kiek tavo gyvenimo stabilumo garantas.

O tas svelnumas, gerumas... Atleisk, kad turiu nuvilti, bet is to ka rasei, mergina senai tau kaip sugebejo signalizavo, kad ji nejaucia tau to paties, ka jauti tu jai. Tiesiog ji bijojo tave iskaudinti delse, bet sirdziai neisakysi, nors protas supranta, kad salimais taves yra geras zmogus. Manyciau, nenoretum, kad mergina su tavim gyventu is gailescio, ar pareigos, baimes iskaudinti. Jus tu esi vertas tikru jausmu, tos tikros meiles, o ne jos surogato-pakaitalo. 23 metai, tai ne gyvenimo galas, o tik pradzia, kai paciam teks priimti sprendimus, daryti klaidas, jas taisyti, myleti, neapkesti, ir vel is naujo pamilt. Nenore,k kad gyvenimas butu sterilus ir preskas, turi gi buti jame koks nors "draivas".

Zinai, moterys ir vyrai, yra zmones, nederetu zmoniu poelgius vertinti pagal lyti. Elgesi, veiksmus reikia vertinti pagal intencijas t.y. kodel zmones, del kokiu priezasciu jie padaro toki ar anoki veiksma. Pats veiksmas, kaip toks, nera rodiklis. Pvz. Vagyste-veiksmas, rodos vienareiksmiskas blogis. Bet va intencija-kad isgelbeti alkstanciam gyvybe, pavoge maista. Si veiksmas jau igauna visai kita prasme.

Is kitos puses, o kam reikia isikibti i zmogu, kai jusu abieju vertybes skiriasi. Jei jai prioritetas pramogos, pinigai, dovanos... Tai kiek dabar versies per galva, kad ja salimais islaikyti, juk visada atsiras zmogus-vyras kuris bus uz tave turtingesnis, tures daugiau galimybiu suteikti tai ko ji nori. Tau reikia tokio gyvenimo, kur tavo jausmai, svelnumas, suprantingumas nebutu vertybe? Gal deretu susirasti mergina, kurios vertybes sutaptu su tavosiom...

O del puseseres, vel gi zmoniska, jauni zmones pasiduoda itakai is salies. Galimai jos anuometini sprendima itakojo kitu zmoniu vertibes. Kai atsitokejo, suvoke, kad tos vertybes yra ne jos. REikai dziaugtis kad jai uzteko proto laiku susivokti.
Papildyta:


Taip protas, yra svarbu, jo deka zmogus analizuoja. Bet ne ka svarbu zmogaus savybem, kurios itakoja jo ir aplinkiniu gyenima. Nepaslaptis protas igauna zmogaus savybes, jis gali buti piktu, cinisku, pagiezingu, ir geru.

Kuri is cia esanciu, jei turetu galimybe rinktis pasirinktu - gera protinga zmogu, ar protinga cinika?

Kaip ji man signalizavo kad ji nejaucia man topaties? sitos vietos nesuprantu, ir tai man labai idomu . Gal galetumei placiau?!?

O apie vertybes tai jos buvo vienodos, siekem tikslu, kuriu pagrindinis buvo gryzus tevynen eiti mokytis, beje cia labiau jos nei mano tikslas bet jis buvo kaip prioritetas. As netgi galeciau teigti kad dabar jai yra primesta svetimu zmoniu nuomone. Niekada gyvenime nebuvo jos prioritetas pramogos ir pinigai. lietuvoje 2 metus beveik pradraugavom , nei tu pinigu daug nebuvo nei pramogu, uztekdavo sesti i masina ir parkelije pasivaiksioti arba pas jos teti prie namo sasliku pakepti , mes tiesiog namie nesededavom, kazka veikdavom, o cia viskas apsiverte, tiesiog ilindom i dienos rutina, nuo kurios abudu pavargom ir pabekti norejom, bet ji pabego pirmiau ir viena.

Nustokit save apgaudinet, jums pries akis rezultatai tai paneigiantys, o jus vis tiek faktus atmetat, o iliuzijas kartojat.

Jai jusu vertybes nei suprantamos nei priimtinos, tai faktas. Dziaukites, kad ji nusplove dabar o ne po keliu metu kartu gyvenimo.

Kai ieskosit kitos tai bukit kritiskas. moterys taip pat zmones ir ju tarpe daug blogu zmoniu, daug kvailiu ir reikia daug bendrauti, stebeti, o maziau tiketi.

Tai butent kad po keliu metu kartu pragyvenus nusiplove. O jai taip iteigti bandote kad vertybes nevienodos buvo tai kokio velnio isvis i norwegija su manim vaziavo, jug jau tuomet galejo nusiplauti... Zmones netik del vertibiu skiresi. Faktas kad jau ji su kitu draugauja su zmogumi be perspektyvu be ateities ir isvis be vertybiu (puikiai pazystu) parodo kad mergaitei tiesiog atsibodo dienos rutina ir sektiek atsalo jausmai o ant kelio durnelis pasitaike. Todel nepasverus ir protingai neapgalvojus prieme toki sprendima su kuriuo susitaikyt tures kai supras kad drugeliai greitai iskris ir nebeliks nieko. Bus jai pamoka, taipat kaip ir man pamoka mylima zmogu netik myleti bet ir kasdien jam tai parodyti ir rupintis, o jai tikrai rimtu santykiu noresiu tai laiko riika kompiuteri isvis uz namu duru palikinesiu, tik i darba.

Nebūtinai.Suprantu, pyktis per kraštus liejasi. Bet gali, žinot, ir kuo puikiausiai tie santykiai klostytis.

Teisingai, niekada negali zinoti, visko gali buti. Mano nuomone ne is pykcio parasyta, o zinant kad jinai yra protinga ir perspektivi mergina, o jisai 25metu vaikinas be isilavinimo, be busto , nieko neturintis, gyvenantis tetos namuose... Manau jis tiesiog pataike tinkamu laiku kai mums buvo sektiek sunku, turejome priimti sprendimus kuriu teisingiausias mano galva butu buves vaziuoti i lietuva, o jis jai patarinejo priesingai rase kad jis irgi taip jauciasi, kad ja supranta, roziu koki 50 dideliu uzsake, i restorana pasikviete, na ir susisuko galva jai, as priejau isvados tokios, nes kaip isiaiskinau jis jai rasinejo dar pries mums isiskiriant ir formavo jos nuomone. Bet manau dauguma pritars kad tokie santykiai kurie pradedami is kitu nelaimes ir skausmo bei kai jie pradedami su betkokiu zmogumi, dar uzsenieciu ir neperspektyviu neturetu ilgai trukti.

Apie naujo vaikino neperspektyvuma neprisigalvoju pazystu as ji virs metu, jis nebaiges nieko, dirba nuo 19 metu tenpat kur ir mes (o darbas zemiausios kvalifikacijos zmonem) jau 6 metus ir nieko keisti gyvenime nenori kaip ir pats yra sakes, na panasus lygis kaip lietuvoi kaikurie sedi visa gyvenima maximos kasoi ir jiems gerai.

Kam tokia dura tau reikalinga nesuprantu? Ar zadi ja su lenciugu prie radiatoriaus pririses laikyti.
Absoliuciai nevertingas padaras jei nepriristas ar ne voljere.
Jei zzmogui truksta galvoje sulo, tai jokia meile to nepakeis.

Taigi ji zmogus o ne kokia telycia, ir reikia vertinti, nes kas ja kur nusitempe, o kad ji nusitempiama.
Tikrai ne visos tokios