sirdis nori protas vargsta apmastymuose , as vel kaip ir pries sunaus laukima matau tik besilaukiancias ir vezimukus stumdancias moteris , vyras sako ,, as gal jau per senas,, Ech, kad taip netyčiukas viskas butu labai aisku
Laba vakareli, oi oi oi kiek minciu smagu kad yra tokia temuke, pirmoji dukra gime kai man buvo19 , gyvenimas taip susikloste, mazasis gime 35, o dabar tas penkiametis spinduliukas begioja aplink ir reikalauja kūdikėlio sirdis nori protas vargsta apmastymuose , as vel kaip ir pries sunaus laukima matau tik besilaukiancias ir vezimukus stumdancias moteris , vyras sako ,, as gal jau per senas,,
Ech, kad taip netyčiukas viskas butu labai aisku
sirdis nori protas vargsta apmastymuose , as vel kaip ir pries sunaus laukima matau tik besilaukiancias ir vezimukus stumdancias moteris , vyras sako ,, as gal jau per senas,, Ech, kad taip netyčiukas viskas butu labai aisku
QUOTE(Kodencija @ 2016 02 14, 19:03)
vyras sako ,, as gal jau per senas,,
Ech, kad taip netyčiukas viskas butu labai aisku
Ech, kad taip netyčiukas viskas butu labai aisku
jeigu jau visai fiziologiškai, vyrai turbūt niekada ne per seni, kol gali
QUOTE(muminukas @ 2016 02 14, 21:06)
ne, atrodo kad fiziologiskai dar viskas tvarkoje, bet kai jau visos maktys isvargtos, dantukai isdyge vel pasirasyti naujai avantiurai nedrysta, jis pas mus kazkaip jautriai reguoja i visas asaras traumas ligas 
Labas mamos, turiu du vaikus. Abu mano vaikai atsirado esant jauname amziuje, netiketai, netycia. Ta prasme, buvau gerokai "pirma is klases", kuri pagimde. Nepasakyciau, kad tuo metu labai dziaugiausi. Tuo metu mano savarankiskas gyvenimas buvo tik tik prasidejes, o budama niolikos, galima sakyti neturejau jo. Gyvenimas tik prasidejo, emiau jausti jo grozi, laisve, nerupestinguma, atsakomybe uz save ir atsirado vaikai. Budama nescia, augindama mazus ju ne tai, kad nelaukiau, mylejau aisku, labai rupinausi, ilgai girdziau savo pienu, bet man jie asociavosi su itampa. Tik dabar, bunant virs 30 tas jausmas ima po truputi atslugti... Po truputi imu galvoti apie dar vaiku. Po truputi, tik dabar, jie ima asociuotis su dziaugsmu, su laime, ateitimi. Matau, kokia laime tureti protinga vaika. Manau, nors mano vaikai nei vienas nebuvo planuoti, dar palauksiu ir planuosiu 3 vaika. Kai bus apie 40 metu. Manau, kad tokiame amziuje mano samoningumas bus dar labiau subrendes. Nori laukti vaiko, o ne gavosi, kaip gavosi. Atsimenu ta siauba, kuri jauciau, kai truputi virs 20 budama suzinojau, kad laukiuosi. Laime, kad turiu gera vyra. Tik nelabai gera sutvarkyta buiti...Tai apie ka as cia...Manau, kad dar gimdyciau ir buciau vyresne mama, tik stabdo truputi baime del apsigimimu rizikos bunant vyresnei mamai...Ar tikrai tai yra tiesa. O kaip del vyro, kuris yra irgi vyresnio amziaus. Tarkim 50 metu...
QUOTE(Rožės vardas @ 2016 04 08, 15:02)
Labas mamos, turiu du vaikus. Abu mano vaikai atsirado esant jauname amziuje, netiketai, netycia. Ta prasme, buvau gerokai "pirma is klases", kuri pagimde. Nepasakyciau, kad tuo metu labai dziaugiausi. Tuo metu mano savarankiskas gyvenimas buvo tik tik prasidejes, o budama niolikos, galima sakyti neturejau jo. Gyvenimas tik prasidejo, emiau jausti jo grozi, laisve, nerupestinguma, atsakomybe uz save ir atsirado vaikai. Budama nescia, augindama mazus ju ne tai, kad nelaukiau, mylejau aisku, labai rupinausi, ilgai girdziau savo pienu, bet man jie asociavosi su itampa. Tik dabar, bunant virs 30 tas jausmas ima po truputi atslugti... Po truputi imu galvoti apie dar vaiku. Po truputi, tik dabar, jie ima asociuotis su dziaugsmu, su laime, ateitimi. Matau, kokia laime tureti protinga vaika. Manau, nors mano vaikai nei vienas nebuvo planuoti, dar palauksiu ir planuosiu 3 vaika. Kai bus apie 40 metu. Manau, kad tokiame amziuje mano samoningumas bus dar labiau subrendes. Nori laukti vaiko, o ne gavosi, kaip gavosi. Atsimenu ta siauba, kuri jauciau, kai truputi virs 20 budama suzinojau, kad laukiuosi. Laime, kad turiu gera vyra. Tik nelabai gera sutvarkyta buiti...Tai apie ka as cia...Manau, kad dar gimdyciau ir buciau vyresne mama, tik stabdo truputi baime del apsigimimu rizikos bunant vyresnei mamai...Ar tikrai tai yra tiesa. O kaip del vyro, kuris yra irgi vyresnio amziaus. Tarkim 50 metu...
Sveiki. Manau per daug panikuojate. Jeigu norit vaikelio bandykit. As antra pagimdziau 38. Man irgi buvo apsigimimu rizika, bet pagalvojau kas bus tas bus....ir turiu labai protinga mergyte😉 Dar galvoju apie trecia, nors kitais metais jau 40. Tik vyra reikia ikalbinti🤔
QUOTE(Rožės vardas @ 2016 04 08, 15:02)
Labas mamos, turiu du vaikus. Abu mano vaikai atsirado esant jauname amziuje, netiketai, netycia. Ta prasme, buvau gerokai "pirma is klases", kuri pagimde. Nepasakyciau, kad tuo metu labai dziaugiausi. Tuo metu mano savarankiskas gyvenimas buvo tik tik prasidejes, o budama niolikos, galima sakyti neturejau jo. Gyvenimas tik prasidejo, emiau jausti jo grozi, laisve, nerupestinguma, atsakomybe uz save ir atsirado vaikai. Budama nescia, augindama mazus ju ne tai, kad nelaukiau, mylejau aisku, labai rupinausi, ilgai girdziau savo pienu, bet man jie asociavosi su itampa. Tik dabar, bunant virs 30 tas jausmas ima po truputi atslugti... Po truputi imu galvoti apie dar vaiku. Po truputi, tik dabar, jie ima asociuotis su dziaugsmu, su laime, ateitimi. Matau, kokia laime tureti protinga vaika. Manau, nors mano vaikai nei vienas nebuvo planuoti, dar palauksiu ir planuosiu 3 vaika. Kai bus apie 40 metu. Manau, kad tokiame amziuje mano samoningumas bus dar labiau subrendes. Nori laukti vaiko, o ne gavosi, kaip gavosi. Atsimenu ta siauba, kuri jauciau, kai truputi virs 20 budama suzinojau, kad laukiuosi. Laime, kad turiu gera vyra. Tik nelabai gera sutvarkyta buiti...Tai apie ka as cia...Manau, kad dar gimdyciau ir buciau vyresne mama, tik stabdo truputi baime del apsigimimu rizikos bunant vyresnei mamai...Ar tikrai tai yra tiesa. O kaip del vyro, kuris yra irgi vyresnio amziaus. Tarkim 50 metu...
Šia tema yra tema SM - "Genetiniai tyrimai", paskaitykit istorijas, gausit info, susidėliosit pliusus, minusus, mintis...
Ačiū, merginos. Matau, rašiau prieš pusę metų. Nebežinau, nebesusivokiu ar dar galėčiau gimdyti. Niūrumas kiekvieną dieną kažkoks aplanko. O dar jei kūdikis, jei pati su savim nesusitvarkau. Bet, kad niekada nebesūpuočiau kūdikio irgi nesinori pagalvoti. Man 35 m. Dar turiu šiek tiek laiko pamastymui. 
Rožės_vardas,
Galbūt Tau tiesiog kokia depresija ar streso , daug ar paprasčiausias nuovargis. Gerai pailsėk, atsipalaiduok, gal ir mintys prašvęsės, daugiau ryžto bus.
Galbūt Tau tiesiog kokia depresija ar streso , daug ar paprasčiausias nuovargis. Gerai pailsėk, atsipalaiduok, gal ir mintys prašvęsės, daugiau ryžto bus.
Man baisu...laikrodis nesustodamas tiksi...dienas, minutes, kol dar gali buti motina.Jei mano pacios sveikata prasta ar dar kas laikrodziui juk neidomu- jis tik tiksi ir rodo kiek mazai sansu as dar tebeturiu buti mama.
Taip, ištikrųjų... Čia labai aktualu toms, kurios visai neturi vaikų... Mano klasiokė 36 mačiau pirmo vaiko laukiasi. Spėjo į traukinuką. Kai turi vaikų, pagalvoji, kad gal užtenka, gal jau per daug. Kita vertus, labai gaila to laikrodžio, nes mes tikrai ne amžinos. Ar tu dar turėsi kūdikį, ar dar glausi jį, galvoji tada, kai tau virš 30. Bet tada galvoju ir apie visą amžinybę. Ir vaikų turėjimas ar neturėjimas toje mažos dalelės, kosmoso vabalo perspektyvoje yra niekas. Lygiai tokios pačios svarbos kaip kirminėliai spintoje kiekvieną pavasarį. 
Tikrai nesureikšminkit to. Vaikai nebūtinai yra gyvenimo tikslas.
Tikrai nesureikšminkit to. Vaikai nebūtinai yra gyvenimo tikslas.
Pritariu, Rožės vardas.
Buvo įdomu paskaitinėti šią temą. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ir aš čia rašysiu. Man 36 m. ir laukiuosi vaikelio. Nesiverčia man liežuvis savęs vadinti "vėlyva" 
juk jaučiuosi tokia jauna. Pirmą vaiką gimdžiau 22 m. ir dabar še tau kad nori vėl laukiuosi (netyčiuko). Aišku, buvo visokių minčių, yra visokių baimių... Dar tik nėštumo pradžia, niekas dar nežino, tik mes su vyru. Truputį bijau aplinkinių reakcijų. Ech... 
juk jaučiuosi tokia jauna. Pirmą vaiką gimdžiau 22 m. ir dabar še tau kad nori vėl laukiuosi (netyčiuko). Aišku, buvo visokių minčių, yra visokių baimių... Dar tik nėštumo pradžia, niekas dar nežino, tik mes su vyru. Truputį bijau aplinkinių reakcijų. Ech...
