Kai buvau jauna
aš irgi galvojau, kad iki 24-25 metų jau būsiu sėkmingai ištekėjusi ir sūpuosiu leliuką. Deja, man greit bus 29 m., o nei vestuvių, nei vaikų. Ką ten vaikų, kai net kadidato į vyrus nėra
Bet iš kitos pusės, tikrai drąsiai galiu pasakyt, kaip kažkuri mergina jau čia minėjo, kad dabar galėčiau vaikui duoti žymiai daugiau, nei prieš kelis metus. Tiek finansine, tiek psichologine prasme jaučiuosi gerokai stipresnė, esu jau pakankamai, kaip žmonės sako, "pagyvenus dėl savęs", "atsikeliavus", "atsišokus naktimis". Per pastaruosius 1-1,5 m. labai pasikeitė mano požiūris į daug dalykų, sakyčiau, kad tik dabar sąmoningai suvokiu šeimos svarbą, atsakomybę, kuri tenka atsiradus vaikui. Todėl mano nuomone, tėvais geriausia tapti tada, kai visiškai suvoki, ką darai, ir esi tam pasiruošęs, o kažkokie skaičiukai neturėtų būti lemiamas veiksnys. Žinoma, nekalbu apie sveikatos problemas. Tačiau manęs absoliučiai nestebina ir negąsdina, kai trečiojo ar ketvirto vaiko laukiasi moterys virš 40 m.
Net nepavadinčiau to vėlyva motinyste.