QUOTE(Aguončikas @ 2014 08 05, 09:46)
Man 41, vaikiukas turėtų gimti, kai man bus 42...Vienai dukrai tuo metu bus 19, kitai - 16-a... Vis sakydavau, kad noriu dar vieno vaiko, bet rimtai to neplanavom ir viskas likdavo tik pajuokavimuose. Likimas pats pajuokavo ir turim, ką turim. Prisipažinsiu, tikrai svarsčiau ir kitokią galimybę. Vertinau turimus įsiskolinimus, tikrai nelengvą finansiškai (ir ne tik) gyvenimą, savo ir vaikų amžių, aplinkinių ir artimųjų reakcijas, galimybes... Negaliu pasakyti, kas nugalėjo - ar savanaudiškumas, ar dar kas, bet pati sau pasakiau - jei Dievas (ar likimas) davė šį vaikiuką man ir davė dabar, kokią teisę aš turiu nuspręsti, kad šis vaikiukas nevertas gimti ir gyventi? Vyras nebuvo euforijoje, neapsimetinėsiu, kad džiaugėsi ir šokinėjo iš laimės. Ėjau pirmą kartą pas ginekologę, pati nežinodama, kokį sprendimą pasakyti... Ginekologė, sužinojusi, kad laukiuosi, pasakė - "Vedam kortelę, kitokio atsakymo net nepriimu". Sakau - "o ne per sena aš tam?" Sako - "Jei pastojot, jūs jauna, o ne sena". Laiko svarstymui dar buvo, bet noro... Žinau, kad bus sunku, labai sunku daugeliu aspektų ir ne vieną akimirką, tačiau tikiu, kad bus daug ir beprotiškai džiugių akimirkų, kuriomis žinosiu, kad buvo verta, kad pasielgiau teisingai... Taip, tai tikrai ne ankstyva motinystė, bet gal dar ir ne per vėlyva, gal kaip tik - pats tas?
Kai pagimdziau uz poros men man suejo 39 ,mano panai jau buvo 19

patikek as skraidziau ....mano gyvenimas apsiverte 100 proc pilnai iki dabar ,as dar gyvenu motinyste ,kiekviena diena dziaugiuosi kad dievas man dave ta galimybe ir nei karto nesuabejojau .Prisipazinsiu is tos mano meiles nzn kas bus

nes tikrai per daug leidziu ,zodziu lepinu kaip sako pensininke

na bet .... as labai labai laiminga manau mano vaikas nejaus ,kad as esu nebe piemene nes siais laikais daug tokiu kaip as ,svarbu sirdyje but jaunai

linkiu gero nesiojimo ,lengvo gimdymo ir labai sveiko leliaus

sekmes