Vėlyva motinystė

#349
QUOTE(Eski @ 2014 01 18, 00:42)
  Tai žinokit kaip yra sunku auginti, tai neišpasakytai. Baisiai judrus, aš niekur su juo nespėju, dukros perėjusios į paauglystę (viena išvis suaugusi). Nu nesąmonė kažkokia.

smile.gif Viskas priklauso nuo mamos...poziurio i vaikus ir pns. Suprantu, kad po ramiu dukru audringas sunus - sioks toks issukis. Taciau vaikai juk privalo buti judrus ir aktyvus - taip jie auga, tobuleja. Mums telieka kartu su jais augti ir tobuleti. Linkiu stiprybes ir optimizmo. Juk sunus vienintelis toks ir nepakartojamas mirksiukas.gif
Atsakyti
#350
o as manau, kad cia nuo daug konpriklauso, mano abu vaikai labai judrus buvo, pirmaji gimdziau budama virs dvidesimt, antraji virs trisdesimties metu ir antram tikrai daugiau kantrybes turiu ir dar trecio labai noriu smile.gif
Atsakyti
#351
QUOTE(Eski @ 2014 01 18, 02:42)
Aš pati pirmą vaiką gimdžiau 20 metų, po 4 metų antrą. Vaikus auginti buvo tikrai paprasta. Po 11 metų (jau 34 metų) sugalvojom, kad reikia trečio ir geriau sūnaus (nes prieš tai buvo dukros) ir jis gavosi thumbup.gif  Tai žinokit kaip yra sunku auginti, tai neišpasakytai. Baisiai judrus, aš niekur su juo nespėju, dukros perėjusios į paauglystę (viena išvis suaugusi). Nu nesąmonė kažkokia. Dabar labai gailiuosi, kad savo pagranduko nepagramdžiau anksčiau. Tarkim po antros dukros gimimo būtų praėję keli metai, tai būtų pats tas. Aš esu už jaunas mamas, kai yra daug energijos ir mažai cackinimosi. O moterims vyresnio amžiaus, kurios iki šiol neturėjo vaikų, noriu palinkėti tik didelės sėkmės. Joms manau visai kitaip būtų nei mano atveju. Dar kartą pasikartosiu -  aš už jaunas mamas  smile.gif

Man kazkaip liudna, kad taip dar gali kazkas galvoti. Man 36 metai, antras gimdymas jau ant nosies. Sena saves visiskai nelaikau ir esu pasiruosusi begioti paskui savo mazyle, kaip ir pries 8 metus begiojau paskui vyresnele, kai jai buvo metukai. Papildomi kg gal greiciau nukris. biggrin.gif
Suprasciau, jeigu taip samprotautu moteris, kuriai jau arti 50-ties. Tada tai jau aisku, nebe tas amzius, kad paskui metinuka kiekviena diena lakstyti. Ir naktimis keltis nebe taip lengva gal. Bet tarp 30 ir 40 metu, taigi juk pats jegu zydejimas, man energijos, bent jau kol kas tikrai netruksta. Na, nebe zalia jaunyste, bet ir senatve dar labai, labai toli...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pieniu pieva: 28 sausio 2014 - 13:43
#352
QUOTE(Gumbine @ 2013 11 28, 14:27)
Norėčiau tau paprieštarauti, yra posakis, "Žmogus planuoja - Dievulis juokiasi", mano situacija grynai tokia ir yra, nėštumą pradėjau planuoti dar iki 30, bet ne viskas nuo manęs ir nuo MB priklauso. Kaip vakar mano ginė pasakė, pas mane yra pats blogiausias variantas, kai viskas pas abu idealu, tyrimai čiki piki, o rezultato nėra. Taip, kad kartais niekada negali sakyti, kad iš mandrumo pvz. mes neturime vaikučių pabiručių  mirksiukas.gif Ir visai džiaugsiuos, jei savo 35 gimtadienį pasitikčiau  nestuke.gif


drinks_cheers.gif
QUOTE(Ankara @ 2013 12 07, 15:49)
Sveika,
Pas mus diagnozė buvo ta pati, aš dariausi ir LP ir HP nieko nerado viskas gerai, hormonai geri, pas vyrą buvo prastoki rezultatai. 1 nepavykusi IUI. Pati domėjausi nemažai ir man pasirodė kad mano prolaktinas per didelis, nes jis syruodavo ties viršutine riba. Vyrui pasidarius varikocelės operaciją ir man pagėrus Agnus Cactus papildus 1000mg kad numušti prolaktiną nors vaisingumo specialistė ir sakė kad nieko nereikia pastojau pati. Pastojimo laukiau 5 su trupučiu metų, planuoti pradėjom kai man buvo 28, taigi vaikutį ant rankų laikiau po 6 metelių laukimo įskaitant nėštumą. Norėjau bent pirmo iki 30m, dabar man 34 ir šalia miega 2mėn išlauktas sūnelis. Labai tikiuosi antras vaikutis ateis greičiau, bandysim iki 40m tikrai (o gal išeis dar sulaukti ir 2). Nenukabink nosies ir sėkmės  4u.gif
O į temą vėlyva ar ankstyva motinystė nesvarbu, svarbu kad vaikučiai būtų laukiami ir jie išvis būtų  mirksiukas.gif


sveikinimai!!!!! wub.gif wub.gif
QUOTE(pieniu pieva @ 2014 01 28, 12:41)
Man kazkaip liudna, kad taip dar gali kazkas galvoti. Man 36 metai, antras gimdymas jau ant nosies. Sena saves visiskai nelaikau ir esu pasiruosusi begioti paskui savo mazyle, kaip ir pries 8 metus begiojau paskui vyresnele, kai jai buvo metukai. Papildomi kg gal greiciau nukris. biggrin.gif
Suprasciau, jeigu taip samprotautu moteris, kuriai jau arti 50-ties. Tada tai jau aisku, nebe tas amzius, kad paskui metinuka kiekviena diena lakstyti. Ir naktimis keltis nebe taip lengva gal. Bet tarp 30 ir 40 metu, taigi juk pats jegu zydejimas, man energijos, bent jau kol kas tikrai netruksta. Na, nebe zalia jaunyste, bet ir senatve dar labai, labai toli...

thumbup.gif thumbup.gif man 36 ir pavasari laukiam dukrytes. Tada didziajai bus 2 thumbup.gif Nesijauciu sena, ir tikrai turiu daugiau kantrybes nei kad buvau 20-ties...
Atsakyti
#353
QUOTE(Kiki1 @ 2014 01 28, 17:14)


thumbup.gif  thumbup.gif man 36 ir pavasari laukiam dukrytes. Tada didziajai bus 2  thumbup.gif Nesijauciu sena, ir tikrai turiu daugiau kantrybes nei kad buvau 20-ties...


Sveikute, šaunios naujienos! sveikinu su antru stebuklėliu wub.gif wub.gif
Atsakyti
#354
Aš siūlyčiau gerai pagalvoti apie aplinkybes ir ateities perspektyvas. Jeigu tėvai sveiki, vaikas turės vyresnių brolių, sesių arba bent jau jaunų dėdžių/tetų - galbūt viskas ir OK.

Aš pati esu vėlyvas vaikas, turiu draugų, kurie yra vėlyvi vaikai. Daugelis mūsų nepažinojo savo senelių arba pažinojo trumpai. Labai dažnai nutinka, kad kuris nors iš tėvų miršta, kai vaikas paauglys ar 20-metis (dažniausiai - tėvas, nes vyrų gyvenimo trukmė yra trumpesnė). Žinoma, gyvenime gali nutikti visko, miršta ir jauni žmonės, bet vėlyva tėvystė stipriai padidina riziką, kad vaikas anksti susidurs su artimų žmonių ligomis ir mirtimis. Žinau ir atvejį, kai 20-ies metų žmogus organizavo senų giminaičių laidotuves, nes daugiau nebuvo kam. Kadangi patys tėvai buvo pagrandukai, dėdės ir tetos vaikui augant išmirė arba ''nupezo'', atleiskit už žodį. Dėl to ir siūlau pagalvoti, ar po 10-20 metų Jūsų vaikui kažkas atkiš paramos petį, jeigu nutiktų kažkas blogo.

Kitas dalykas - auklėjimas. Labai dažna, kad vyresni tėvai vaiku rūpinasi perdėtai, laiko už trumpo pavadėlio. Tai virsta psichologinėmis problemomis. Be to, tarpas tarp kartų gali būti per didelis, nes ne visi žmonės prisitaiko prie besikeičiančio gyvenimo. Dėl darbo vis matau penkiasdešimties metų moterį, kuri rengiasi maždaug 1990 m. stiliumi ir bobulės intonacijomis kalba, kas kiek kapeikų sovietmečiu kainavo. Ji turi pradinukę dukrelę, vienturtę. Vaiko tikrai gaila. Jeigu mama būtų veikli ir jaunatviška, viskas OK, bet dabar?.. Žinoma, tai moteriai vaikas yra visas gyvenimas ir didžiulė laimė, bet kiek laiminga ateityje bus dukrelė?

Gyvenime tokių dalykų neišsakau, nes būčiau išvadinta nedėkinga. Čia parašiau dėl to, kad galiu šį tą pasakyti apie situaciją iš vaiko perspektyvos. Tėvai turi didžiulę galią - į pasaulį paleisti žmogų, kuris galvos ir jaus smile.gif Tokia galia nereikėtų žaisti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo incorpore: 05 vasario 2014 - 23:38
#355
QUOTE(incorpore @ 2014 02 06, 00:09)
Aš siūlyčiau gerai pagalvoti apie aplinkybes ir ateities perspektyvas. Jeigu tėvai sveiki, vaikas turės vyresnių brolių, sesių arba bent jau jaunų dėdžių/tetų  - galbūt viskas ir OK.

Aš pati esu vėlyvas vaikas, turiu draugų, kurie yra vėlyvi vaikai. Daugelis mūsų nepažinojo savo senelių arba pažinojo trumpai. Labai dažnai nutinka, kad kuris nors iš tėvų miršta, kai vaikas paauglys ar 20-metis (dažniausiai - tėvas, nes vyrų gyvenimo trukmė yra trumpesnė). Žinoma, gyvenime gali nutikti visko, miršta ir jauni žmonės, bet vėlyva tėvystė stipriai padidina riziką, kad vaikas anksti susidurs su artimų žmonių ligomis ir mirtimis. Žinau ir atvejį, kai 20-ies metų žmogus organizavo senų giminaičių laidotuves, nes daugiau nebuvo kam. Kadangi patys tėvai buvo pagrandukai, dėdės ir tetos vaikui augant išmirė arba ''nupezo'', atleiskit už žodį. Dėl to ir siūlau pagalvoti, ar po 10-20 metų Jūsų vaikui kažkas atkiš paramos petį, jeigu nutiktų kažkas blogo.

Kitas dalykas - auklėjimas. Labai dažna, kad vyresni tėvai vaiku rūpinasi perdėtai, laiko už trumpo pavadėlio. Tai virsta psichologinėmis problemomis. Be to, tarpas tarp kartų gali būti per didelis, nes ne visi žmonės prisitaiko prie besikeičiančio gyvenimo.  Dėl darbo vis matau penkiasdešimties metų moterį, kuri rengiasi maždaug 1990 m. stiliumi ir bobulės intonacijomis kalba, kas kiek kapeikų sovietmečiu kainavo. Ji turi pradinukę dukrelę, vienturtę. Vaiko tikrai gaila. Jeigu mama būtų veikli ir jaunatviška, viskas OK, bet dabar?.. Žinoma, tai moteriai vaikas yra visas gyvenimas ir didžiulė laimė, bet kiek laiminga ateityje bus dukrelė?

Gyvenime tokių dalykų neišsakau, nes būčiau išvadinta nedėkinga. Čia parašiau dėl to, kad galiu šį tą pasakyti apie situaciją iš vaiko perspektyvos. Tėvai turi didžiulę galią - į pasaulį paleisti žmogų, kuris galvos ir jaus smile.gif Tokia galia nereikėtų žaisti.


blink.gif Tai jei neisejo niolikinei pasigimdyti, ar nebuvo su kuo - tai geriau visai negimdyti??
Savo mamai irgi pasaket, kad geriau jusu butu negimdzius - bo per sena??

Siaip reta moteris is mandrumo laukia 35 ar daugiau metu, kad pasigimdyti. Aplinkybes tokios ir tiek. Jusu postas tiesiog uzgaulus, uzvis apie nusipezejima..
Nusipezejimas ne brandziu zmoniu pozymis, o intelekto trukumas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Romy: 06 vasario 2014 - 10:10
#356
QUOTE(incorpore @ 2014 02 06, 00:09)
Vaiko tikrai gaila. Jeigu mama būtų veikli ir jaunatviška, viskas OK, bet dabar?.. Žinoma, tai moteriai vaikas yra visas gyvenimas ir didžiulė laimė, bet kiek laiminga ateityje bus dukrelė?

Na jus cia aprasete viena pavyzdi, bet pagal tai juk negalima visko suabsoliutinti. As turiu pvz. stai toki - mano kaimyne jaunute, grazute, niekur nedirba, sedi namie su vaiku istisai, vaikas (5 m.) net i lauka neisvedamas, nebendrauja su savo bendraamziais, nelabai ir isaukletas, nes ir patys tevai nelabai issilavine. Man to vaiko irgi gaila, nes jis labai "uzspaustas", bet tai nereiskia, kad visos jaunos mamos tokios:)
Atsakyti
#357
QUOTE(incorpore @ 2014 02 06, 00:09)
*Daugelis mūsų nepažinojo savo senelių arba pažinojo trumpai

**Labai dažna, kad vyresni tėvai vaiku rūpinasi perdėtai, laiko už trumpo pavadėlio. Tai virsta psichologinėmis problemomis

* Mano sunus gimes kai jo tetis buvo 24. Senelio - nemates visiskai, nes jie issiskyre, net nezinia kuriame Lt (ar pasaulio) kraste gyvena, mociute mates per 15 metu ant rankos pirstu galima suskaiciuoti kiek, nes jai buvo neidomu anukas. Nevisiskai nuo amziaus priklauso ar matys senelius ar ne schmoll.gif

** Mama gimde mane 21. Ir jau tokio trumpumo pavadelio tikrai nelinkeciau niekam doh.gif

Jus imate keleta pavyzdziu is savos aplinkos ir bandote pritempineti visus atvejus, kurie tik yra vyresnems mamoms susilaukus vaikuciu mirksiukas.gif
Atsakyti
#358
QUOTE(incorpore @ 2014 02 06, 00:09)

-Aš pati esu vėlyvas vaikas, turiu draugų, kurie yra vėlyvi vaikai. Daugelis mūsų nepažinojo savo senelių arba pažinojo trumpai. Labai dažnai nutinka, kad kuris nors iš tėvų miršta, kai vaikas paauglys ar 20-metis (dažniausiai - tėvas, nes vyrų gyvenimo trukmė yra trumpesnė). Žinoma, gyvenime gali nutikti visko, miršta ir jauni žmonės, bet vėlyva tėvystė stipriai padidina riziką, kad vaikas anksti susidurs su artimų žmonių ligomis ir mirtimis. Žinau ir atvejį, kai 20-ies metų žmogus organizavo senų giminaičių laidotuves, nes daugiau nebuvo kam. Kadangi patys tėvai buvo pagrandukai, dėdės ir tetos vaikui augant išmirė arba ''nupezo'', atleiskit už žodį. Dėl to ir siūlau pagalvoti, ar po 10-20 metų Jūsų vaikui kažkas atkiš paramos petį, jeigu nutiktų kažkas blogo.

- Kitas dalykas - auklėjimas. Labai dažna, kad vyresni tėvai vaiku rūpinasi perdėtai, laiko už trumpo pavadėlio. Tai virsta psichologinėmis problemomis. Be to, tarpas tarp kartų gali būti per didelis, nes ne visi žmonės prisitaiko prie besikeičiančio gyvenimo.  Dėl darbo vis matau penkiasdešimties metų moterį, kuri rengiasi maždaug 1990 m. stiliumi ir bobulės intonacijomis kalba, kas kiek kapeikų sovietmečiu kainavo. Ji turi pradinukę dukrelę, vienturtę. Vaiko tikrai gaila. Jeigu mama būtų veikli ir jaunatviška, viskas OK, bet dabar?.. Žinoma, tai moteriai vaikas yra visas gyvenimas ir didžiulė laimė, bet kiek laiminga ateityje bus dukrelė?



- as irgi velyvas vaikas. gimiaukai tevam buvo netoli 40. tiesa, triju seneliu nemaciau, bet dar iki dabar nepagalvojau, kad cia mano gyvenimo nelaime. tevai, kol kas dar gyvi ir is ju dar dabar galiu mokytis sveiko gyvenimo budo. turiu daug draugu, kuriu tevai jaunesni uz mano, bet jau vienas is tevu mires, ar issiskyre, ir tevo nepazista. kai ka uzaugino seneliai. siaip jau visokiu ir nepakartojamu tu gyvenimu yra.

- as nejauciau jokio pavadelio niekada.
o del tos mergaites, kur parasete - nesuprantu kodel ji turi buti nelaiminga. ji juk turi mylincia mama - o tai jau daug. kiek vaiku auganciu vaiku namuose jai pavydetu.
o be to idealios - siltnamio salygos ne svarbiausios vaikui.
Atsakyti
#359
QUOTE(incorpore @ 2014 02 05, 23:09)
Aš siūlyčiau gerai pagalvoti apie aplinkybes ir ateities perspektyvas. Jeigu tėvai sveiki, vaikas turės vyresnių brolių, sesių arba bent jau jaunų dėdžių/tetų  - galbūt viskas ir OK.

Aš pati esu vėlyvas vaikas, turiu draugų, kurie yra vėlyvi vaikai.

Kas negali gyventi nekompleksuodamas, visada ras dėl ko. Net jei viskas gyvenime puiku palyginus su kitais, tai kompleksuos dėl to, kad tėvai ne jaunikliai.
Atleiskit jei aštriai aš čia, bet pati pagalvokite - ką daryti moteriai jei ji nesusilaukė vaikelio iki 35-40 metų? Užsispausti, užsikasti ir negyventi? Sveikata puiki, šeima yra, kodėl negimdyti ir neduoti vaikui/vaikams tai ką gali jiems duoti - švelnumą, mylinčius tėvą ir motiną, jaukius namus, materialinį stabilumą galų gale. Juk tai svarbiausia, o ne lyginti save su kitais ir kompleksuoti, kad kažkieno mama jaunesnė už manąją.
Atsakyti
#360
Aš nerašiau, kad esu prieš vėlyvą motinystę. Nesu. Be to, jokiu būdu neteigčiau, kad jaunų tėvų vaikai gyvena pasakiškus gyvenimus. Kompleksų ir lyginimo apskritai neminėjau. Manau, kad vienais atvejais vėlyva motinystė - puiku, o kitais žaidžiama su vaiko gyvenimu.

Rašydama į šią temą norėjau pasakyti, kad prieš susilaukiant vaiko į situaciją vertėtų pasižiūrėti ir pragmatiškai, be emocijų. Vėlyva motinystė turi aspektų, kurie ankstyvesnės motinystės atveju yra reti. Beje, vėlyva motinystė man reiškia 40 metų.

QUOTE(Aronia @ 2014 02 07, 09:09)
Kas negali gyventi nekompleksuodamas, visada ras dėl ko. Net jei viskas gyvenime puiku palyginus su kitais, tai kompleksuos dėl to, kad tėvai ne jaunikliai.
Atleiskit jei aštriai aš čia, bet pati pagalvokite -  ką daryti moteriai jei ji nesusilaukė vaikelio iki 35-40 metų? Užsispausti, užsikasti ir negyventi? Sveikata puiki, šeima yra, kodėl negimdyti ir neduoti vaikui/vaikams tai ką gali jiems duoti - švelnumą, mylinčius tėvą ir motiną, jaukius namus, materialinį stabilumą galų gale. Juk tai svarbiausia, o ne lyginti save su kitais ir kompleksuoti, kad kažkieno mama jaunesnė už manąją.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo incorpore: 08 vasario 2014 - 22:07