Vėlyva motinystė

Po gimdymo reikia dar ir užauginti. Kai vaikui 20 (ir jis iš esmės dar vaikas, dar gležnas visuomenėje - studentas, gal tuo pačiu - pradedantis specialistas su puse etato), o motinai - 60, o tėvas gal dar vyresnis, tėvų galimybės padėti vaikui senka. Kol pati pradžia savarankiško gyvenimo - kur bus motinos ranka? Ogi motinai jau pačiai reikės pagalbos, ir ne todėl, kad ji prastai atrodys, bus susenusi ar neįdomi vaikui, o todėl, kad ji bus socialiai silpnesnė nei jos vaikas...

Manau, gimdant reikia žvelgti toli į ateitį. Jeigu yra solidžių santaupų, užgyvento turto, investicijų - tuomet kita situacija, bet vidutinei nuo algos iki algos gyvenančiai šeimai gyventi šia diena nedera. Taip, graži ir žydinti 40-metė gimdys tą vaiką, bet kai jis ruošis studijoms - kad nereikėtų savo vaiką atiduoti bankų "malonei".

Butent i ateiti, o ne i tai kaip atrodau dabar ir kaip is manes paso praso alkoholi perkant. Nemanau kad tokie dalykai svarbus

Mano nuomone +/- 25 metu reiketu gyventi sau: mokytis, keliauti po pasauli, rizikuoti,megzti pazintis ir pan. Link 30 jau galvoti apie seima ir vaikus. Manau, turint vaiku, jau niekada negalesi gyventi "tik sau" ir rupintis tik savimi, taigi, ta laika turi atsiimti dar pries auginant vaikus.
Bet aisku, kad cia ne taisykle, ir kiekivienas renkasi kaip nori.
O ar moteris pagimdo 17, ar 40 - nuo to netampa nei geresne, nei blogesne.

Tik velgi - suplanuoti ateiti 20 metu i prieki, ir zinoti, kaip vaikui galesi padeti po tiek metu - bent jau as nedristu.

Na merginos paskaiciau paskaiciau tas diskusijas ,tai galvoju ir as pasisakysiu As pirma savo pana gimdziau 19 po 4 men suejo 20 na buvau ir esu jauna mama ,antras mums vaikelis buvo sunkaus laukimo, po keliu praradimu ,pagimdziau 39 ,taigi sitoj vietoj esu sena mama bet dziaugsmas begalinis ir ne tik mums su vyru bet ir vyresnei sesei Nu gal neatrodau as labai baisiai ir sena dar nesijauciu ,viskas einasi savo vaga ,esme ta ,kad as subrendus buvau ir tada 19 ir dabar ,nes laabai myliu vaikus .Galejau tureti ir 5 bet gyvenimas taip sudeliojo.Del auklejimo tai ,kai buvau jauna ,nebuvo man lengva ,nes mano mama gimde mane 20 ir kai gime mano dicke jai buvo 40 ir ka ...dar nelabai norejosi but mociute .Pas mus nei karto nebuvo padeti ,ka jau kalbeti apie saugojima ir tt ,kur mano draugiu mamos buvo 55 ir lakste aplink ,man buvo pavydu kaip myli anukus .Dabar velgi man 40 mamai 60 ,jau mano mamos supratimas biski kitoks ,jau i men karta sulaukdavau pagalbos
Esme ta ne metai o kaip tevai tave myli ir skaito kad tau reikia padeti Man teko daug patirti ,taigi stengiuosi istaisyti savo tevu klaidas ir myleti savo vaikus neziurint i metus vienodai ,labai laukiu savo anuku
Ir dar kai turi jaunus tevus aisku tas supratimas yra aiskesnis ,nes suvaikejimo dar nera (bet vaiket pradedi man atrodo nuo kokiu 70 na tikiuosi anksciau nesuvaiketi )bet padejimo kas liecia anukus tai patikekit ,jiems dar patiems gyvenimas uzauginus vaikus ,lakstymo sindromas ir tt jei nera vaiku
O kas turejo vyresnius tevus tai anksciau atsistojo visi ant koju bent musu draugai ,nes tevai daugiau padejo ,nes jau vyresniems daug patiem nieko nereikia ,jau savo gyvenima susitvarke .Man net grazu ziureti kaip tokie tevai kviecia savo vaikus pas save savaitgaliams ant cepelinu ,ziuri anukus
Ir kaip bebutu auginant vaikus supratimas vyreniame amziuje jau kitoks ,as visdelto manau ,kad pats geriausias amzius yra 30 ,pats idealiausias ,o kaip gyvenimas suseda tai jau dievas sprendzia

Sveikutes, man 34metai dar vaiku neturime,bet ytarinejame,kad sulaukus 35-mecio sulauksime taip savo issvajotos atzaleles

tai pradėkim iš pradžių, kada reikia gimdyti vaikus kad išleist i pasauli 40-ties, dvidešimties? ko tokio amžiaus tėveliai bus pasiekę? ar turės specialybę, gera darba, savo būsta ar bent išgalės išsinuomot o gal viska duos tėveliai? pagyvens trejus metelius po tėvų stogu kol pabaigs mokslus, paskui dar dvejus kol suras gera darba ir jame isitvirtins o visus tuos metus vaikus augins seneliai..?
arba iškart eiti dirbti, bet ka išgalės duot dirbami už minimuma..?

kitas klausimas, kaip iki 20 metų surast žmogų su kuriuo norėsis susiet savo ateiti? siūlot nepilnamečiams po lovas vartytis? mano broliui 22 metai ir aš niekaip neisivaizduoju kad tokių metų jis galėtų auginti vaikus.. dar toli gražu jis pats nesubrendęs ir aš jam visad sakau kad tik neskubėtų nes ir mergaitės dar pačios nežino ko nori, šoka nuo vieno prie kito, tai neduok dieve su tokia vaikų prisidarytų..
nu ko jums tas 50 metų pastrigo ar aš kažkur rašiau, kad tokio amžiaus moterys turėtų gimdyti vaikus..? bet jei yra moterų kurios būdamos 55 yra labai jaunatviškos, tai tik tas pasako kad 40-ies gimdyt nėra velu.. tokios mamos dar duos daugiau nei tos nesubrendusios dvidešimtmetės, kurių vaikus tos 55-metės mamos ir augina..

Cia sunku pasakyti. Kartais, kad ir noretum anksti - nesigauna. Siuo metu mums po 34 ir treti meta kaip kovojame su nevaisingumu. Netekome 4 vaiku. Bet ka - bandom toliau. Ir, bijau, kad bandysime iki galo. T.y. iki mano klimakso. Todel, jeigu yra tik pasirinkimas kada gimdyti, tai tada, kai nori. O virs 30 jau kazkaip sunkiau, ir praradimai sunkiau isgyvenami, ir sveikata pradeda kojas pakisineti.. Zodziu..

Sutinku su tuo, kad gimdyti kai nori
O va su sveikata virs 30 labai daznai yra sveikatos problemu, kurios lygiai taip pat kliudo ir iki 30 ir po to "baisiojo" amziaus 35

Dar pakomentuosiu anksciau pasisakiusios, kad keltis netoli 40 naktimis prie vaiko bus sunkiau nei 24 tikrai ne. Kai reikejo prie sunaus keltis 26, nu sakes kaip akys lipdavo ir visas pasaulis buvo blogas, o kai 38 naktimis supuodavau mazyle, net nenoredavau guldyti jos atgal Todel manau galiu is savo patirties spresti ir apie velyva ir ne velyva (negaliu sakyti ankstyva) motinyste. Ir ta ir ta turi pliusu, todel, tik Dievo valia ir zmoniu norai apsprendzia kokiu metu gimdysime ir auginsime savo vaikus

Bet juk 50-mečiai tėvai turi didesnių uždarbio galimybių nei 60-mečiai - tai be jokių planavimų aišku. Taip, būna išimtinių situacijų, tačiaudidžiosios dalies žmonių pajamos brandžiame amžiuje mažėja.

Jeigu žmogus neturi pasirinkimo, kada susilaukti to vaiko - aišku, nieko nepadarysi, ir geriau gimdyti negu negimdyti visai. Tačiau, jeigu moteris ~30 neturi jokių kliūčių susilaukti vaikų, bet nori dar keletą metelių pagyventi su vyru "sau" - tai, manau, yra tiesiog neatsakinga.

Taip, kai 20-mečio tėvai pensijos laukia - jam nieko nebelieka, kaip "stotis ant kojų", bet ar kuri nors linkėtumėte savo vaikui vietoje normalaus pilnaverčio mokymosi ir tobulėjimo draskymąsi tarp darbo ir mokslų, amžiną pervargimą, ankstyvą sveikatos gadinimą?

Kadangi, bent jau dabartineje LT tokiu issimciu gana daug, tikrai nebuciau tikra, kad po 20 metu nepateksiu i ta isimtinu zmoniu skaiciu...

Sakyciau neatsakinga moteriai tik sulaukus 29 pulti "gaminti" vaikeli, kad neduok D 30 metu jubilieju nereiketu atsvesti be vaiko, nors jai net bloga nuo minties, kad tolimesnes dienas teks praleisti supuojant mazyli. Kur kas atsakingiau ir protingiau ta pati moteris pasielgtu kuomet pastos, kai tikrai nores to vaikelio (tarkim budama 33 ar 34).

Kadangi pati nesu mama, tai galeciau issakyti nuomone is salies: geriau jau del saves besidraskantis 20metis, negu 20metis gyvenantis is besidraskanciu tevu kisenes. Nors idealiausia, kad tiek tevai, tiek dvidesimtmetis lengvai pasidraskytu del bendros seimos geroves. Tai visiems iseitu tik i nauda.

Semtama, ne visi nori būti eiliniai specialistai. Jeigu žmogus pasirenka studijas, reikalaujančias pasišventimo - darbas studijų metu yra didelė našta. Jaunas žmogus turi turėti galimybę savanoriauti, turi turėti galimybę nepradėti anksti matuoti dalykų pro materialinę prizmę ir būti laisvas apsisprendimuose. Kai jis yra slegiamas pinigų stygiaus, jo apsisprendimus lemia pinigai.

Sutinku, kad moterys turi gimdyti, būdamos pasiruošusios, bet kad reikia pasiruošti iki ~30 metų +/- - taip motulės gamtos surėdyta. Iki tam tikro termino neprisiruošus, tiesiog nebelieka fizinės galimybės turėti vaikų.

Galbut as per daug materialiste, nors niekada taip apie save negalvojau, bet, manau 20-25 metu zmogus turi zinoti, kad gyvena pasaulyje, kuriame reikalingi pinigai, ir bent minimaliai suprasti, kaip jie uzdirbami. Beja, tokiame amziuje sakyciau zmogui lengviausia realizuoti savo svajones. Nekalbu apie save, bet pazistu nemazai savo bendraamziu, kurie studijuodami su minimalia pinigu suma sugebejo ir po Europa pakeliauti, ir pastudijuoti uzsienyje ir buti aktyvus savanoriai, ir vasara UK paskinti braskes (turbut net nereikia sakyti, kad tie patys zmones buvo geriausi savo kurso studentai).

Sutinku, kad iki 30 fiziologiskai geriau moteriai jau butu pasigimdyti vaikeli, dar geriau tai padaryti iki 25. Budama 25 moteris ir lengviau pastotu, ir isnesiotu ir pagimdytu. Bet as vistiek, uz tai, kad pirmiausia moteris turi noreti vaiko, o tik tada galvoti kada ir kaip geriau tai daryti.
O samoninga moteris supras, kad po 25mecio su kiekvienais metais fiziskai galimybe tureti vaiku mazeja (bet neisnyksta). Ir, jeigu, jau i ta traukini pavelavai - tai yra du keliai: arba grauzti save kompleksais, kad nesugebi palikti savo atzalos, arba dziaugtis gyvenimu, kuris nera apkrautas vaiku rupesciais.