QUOTE(Jollė @ 2012 01 17, 12:34)
Na taip jau yra, mes visi apie savo poelgius ir sprendimus manome jog tai tiesiog tobuliausias pasirinkimas , kiekvienam sava gyvenimo filosofija... svarbiausia, manau - nesivaikyti aklai stereotipu, o daryti tai, kas is tiesu tuo metu tau labiausiai priimtina
Tikrai taip, jei neesi pasiruošus gimdyt 25 metų, tai ir nereikia. Aš pati noriu vaikučių senokai, nuo kokių 24 metų, bet norėjau susitvarkyt gyvenimą iš pradžių, ir va galų gale nusprendėm susituokti, nes jau norim ir ką, po vestuvių jau daugiau nei pusę metų praėjo, o aš jau buvau pastojus 2 kartus, ir vis dar nesilaukiu leliuko taigi laikas vėl eina eina, ir aišku, mes toliau stengiamės, ieškom bėdų, bet norim kaip nors, nors buvau įsitikinus seniau, kad va ims užkibs kada noriu ir bus - deja gyvenimas pamokė. Matyt bus kai bus jam laikas, aišku norisi kuo greičiau, norisi, kol dar jauna, iki 30 bent vieną turėt (man tuoj 27), bet norai nieko nereiškia. Reikia tikėits, melstis Dievulio, kad duotų..todėl kai duos tada bus geriausias laikas. O pliusų turi tiek vėlyva tiek anktyva motinystė, bet aš labiau už brandžia motinystę - protiškai, emociškai brandžia - kai esi tam pasiruošus, nepaisant kiek tau metų.