Man 35 metai ir laukiuosi pirmagimio nestumas nepaprastai lengvas ,turiu tiieeek jegu gyvenu USA,tai 35- CIA nera velyva motinyste finansiskai labai tvirtai dabar stojam ant koju,del to jaudintis ner del ko,kad reiks lekt I darba,ar ko maziui negalesiu ipirkti tad tik pirmyn
Aš gimdyčiau, kad ir 50 ties, bet, kai yra problemų su pastojimu, dėja, turi kažką aukoti vardan
as laaaabai dar noriu dukrytes kokiu 40metu sulaukti,o kaip jos daromos gal kuri zino
tai va tai va kai dabar visos pasalpos nuema,tai nezinai kuo tiketis.
QUOTE(419 @ 2011 06 29, 14:18)
as laaaabai dar noriu dukrytes kokiu 40metu sulaukti,o kaip jos daromos gal kuri zino
aš irgi noriu dukrytės,bet įtariu kad sunkiai čia bus su ja
Puiki tema. Skaitau ir džiaugiuosi, kad turiu daug bendraminčių. Mudu su vyru esam šiek tiek virš trisdešimt trijų. Susituokėm neseniai. Dabar dedam daug pastangų pirmagimio kūryboje. Nor patys nesijaučiame ''senukais''; deja, dėl amžiaus mus labiausiai gąsdina aplinkiniai. Bet, kaip ir kelios iš jūsų čia jau sakėte, ir man taip atrodo, kad tie kas baiminasi mūsų neva ''vėlyvo'' amžiaus gimdymui ir auklėjimui, tie patys yra pasenę. Jei ne amžiumi, tai morališkai atgyvenę. Nes, bendrai pažiūrėjus į tendencijas (statistinių duomenų neturiu, bet paskaičius informacijos galima pasidaryti išvadas) - tai labiau išsivysčiusiose, kultūriškai ir ekonomiškai pažangiose šalyse, gimdo vis vyresnės moterys. Ir vargu ar ten išsigimimų procentas didesnis. Todėl nereikia nurašinėti brandžių žmonių! O leliukais tegul vienodai džiaugiasi ir labai jaunos ir vyresnės mamos. Svarbu, kad jos pačios būtų atsakingos, protingos ir mylinčios.
Man 32, planuojam pirmagimį Nesuku sau galvos, kad būsiu "sena" mama. Negi jei jau "nespėjai" iki kokių 25-erių, vėliau net neverta bandyt? Baisi nesąmonė.... Tiesiog gyvenimas taip susiklostė ir aš dabar labai labai laukiu