QUOTE(Svajone_25 @ 2011 03 23, 10:59)
Labai protingai rasot... Net lengviau pasidare. Man 27 metai greit bus. vaikucio kol kas su vyru neplanuojam, nes jauciames tikrai dar jauni, as asmeniskai dar siek tiek ir bijau... kai pasiskaiciau kitose temose pasijutau tokia jau sena, jog 27 metu ir visa dar neturim pirmagimio
Bet uz tai baigiau mokslus, turim abu su vyru darbus. Gyvename santuokoje jau antri metai ir dar norime pamatyti pasaulio, pasidziaugti tik vienas kitu, vaikai labai ipareigoja, na ateityje manau nuomone pasikeis, abu nuspresim tureti vaikuciu, tam subresim...
Parasete viska, ka ir as mastau

kone zodis zodin..
Tie aplinkiniai.. man dar net 26 nera, bet visi jau skubina, skatina, gasdina - nu pacios zinot, nera ka kartotis
jeigu is padriku minciu serijos:
turiu 3 sunenus, vyras savo ruoztu irgi tris. Labai glaudziai su jais bendraujame, vienas isvis kaip savas, kasdien matom ir su juo pabunam... kiekvienakart grizus namo ir atsigulus i lova apima palengvejimas, kad as tokio klecko pati dar neturiu...
atvirai sakant, >40 m gimdanti moteris man nelabai....o jei asmeniskai apie save- as galvoju apie tai, kaip ta vaika uzaugint reiketu... mano sveikata jau ir dabar toli grazu ne ideali...
siuo metu mastau, kad vaikuciui augint is darbo iseiciau ne metam ir ne dviem, o maziausiai 10-ciai.. tikiuos, nieko nepakraupinsiu

tiesiog manau, kad vaikui reik mamos nuolat, o ne ja pakeicianciu aukliu, seneliu, tetuliu... o kai jis serga, o mamka darbe...
Is esmes apibendrinant ir pinigu stygiu, ir nora dar su vyru pasaulio pamatyt, ir nora siek tiek pasistumet karjeros prasme, zinant, kad galbut ir paliksi ja ilgam, kai atsiras maziukas, ir galu gale pacios vidini nusistatyma "dar ne, ne, ne!!!!" noreciau, kad mano "velyva motinyste" prasidetu bent jau po 30 m...