Na, dėl Savilovo ir Dolebienės turiu kitą nuomonę (tiesa, susidūriau seniai, prieš 10 metų, gal daug kas pasikeitė).
Pirmą kart Dolebienė, antrą kart pats Savilovas, (jau tada skyriaus vedėjas vaikų ligoninėje) apžiūrėjo greitąja atvežtą 4m. dukrą su keistu priepuoliu (abu kartus tokiu pat- vaiko iš po nakties pusę dienos negalėjau prižadinti, beveik nereagavo) ir pasakė, kad iš neurologinės pusės viskas gerai, o jei norime į ligoninę, galime gultis į terapinį

; nesigulėme, nes palaipsniui prabudo vistik. Po 4 mėn. po vienos nakties dukra pabudo suparalyžuota - perkreipta burna, persukta vieną ranka, koja - priežastis - cista smegenų giluminėse struktūrose (kuri aišku, neatsirado vakar)

.
Toliau labai sėkmingai ir tik su geriausiais įspūdžiais gydėmės pas daktarę Žegunienę

. Po ligoninės dar 2 metus pas ją pačioje ligoninėje konsultavomės. Nuostabaus švelnumo, nuoširdžiai rūpestinga moteris

. Iki pat šiandien dažnai ją prisimenu su didžiausiu dėkingumu už atgautą sveikatą. Istorija sena, tad nežinau kur ji dabar dirba, gal ir vaikų ligoninėje tebėra...