QUOTE(Cherry_cherie @ 2010 11 20, 17:57)
Sveikos
Turiu didelę bėdą ir nežinau kur ieškoti atsakymų, todėl nusprendžiau parašyti čia.. Ką tik sužinojau, kad mano dukrytę (6metų) jos močiutė prieš 4 metus pakrikštijo be mano žinios... Didžiausias klausimas, ar galima taip padaryti? Kaip bažnyčia gali priimti vaiką krikštyti be tėvų? Gal žinote kas nors atsakymą ir galite patarti ką daryti?
Nežinau, ką Jums reiškia pačios krikštynos, bet vien faktas, kad tai padaryta be Jūsų žinios - labai nemalonus! Ir iš moralinės pusės manau, kad tikrai neturi teisės. Kažin, ką sakė kunigui?
turėjo kažką pameluoti, nes tik tėvams arba teisėtiems globėjams suteikiama tokia teisė. Radau atsakymą iš kunigo lūpų: "Susitarti dėl kūdikio ar vaiko Krikšto privalo tėvai (globėjai), arba bent vienas iš tėvų (globėjų). Bent vienas iš jų privalo būti katalikas. Prieš Krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie sakramento prasmę, apeigas bei tėvų įsipareigojimą pakrikštytą vaiką auklėti krikščioniškai. Krikštatėvių pareiga yra padėti tėvams vaiką globoti ir katalikiškai auklėti". Radau čia:
http://www_matulaiti...n...9&Itemid=56
Dar radau va tokią temukę:
http://www.supermama...php/t32133.html
Sprendimo variantai mano manymu yra tokie:
1. Susitaikyti ir palikti kaip yra: kai dukrelė suaugs, galės pati nuspręsti, ar nori atsisakyti;
2. Atsisakyti krikšto (krikšto atsisakymas vadinamas apostaze), įteikiant pareiškimą parapijos, kurioje buvo krikštijama, kunigui. Pareiškime turėtų būti nurodyta, kad valstybė daugiau nebelaikytų žmogaus Katalikų bažnyčios subjektu.
3. Išsiaiškinti krikštijimo aplinkybes ir tokiu būdu pasiekti, kad krikštas būtų pripažintas neteisėtu ir anuliuotas.
Pirmas variantas - lengviausias laiko ir nervų prasme, bet nesmagus moraline prasme. Trečiasis - imliausias laiko ir nervų, nes tikrai tektų stoti į "akistatą" su giminėm, kurie jau pademonstravo nepagarbą ir visišką Jūsų nuomonės nepaisymą.
Ką pasirinkti priklauso nuo to, kas Jus skaudina labiau: ar pats krikštas, ar giminaičių saviveikla