Na sveikos, Merginos
Per du vakarus perskaiciau tema
Prisjungsiu ir as i jusu buri
Mes kartu virs 3 metu, susipazine po menesio sumetem skudurus

, nes kazka jautem stipraus, kazka kitokio, kazka tikro
O patirtim ne vienas nesiskundem.............
Pradzioj buvau sakius, kad man vedybos dzin, bet dabar kitaip galvoju. Zinau, kad jis tikras del manes 100%, jis zino, kad as ta pati jauciu. Esam tiek apie ateiti prisnekeje, priplanave, kad nei sekundei nebuciau suabejojus musu santykiais. Planuojam lialiuka, negalim sulaukti...
Jau kai pradejom lialiu planuot, uzsiminiau ir as apie tas vedybas, o jis sako, gi sakei, kad tau ju nereikia ? Nu sakau, o dabar reikia

, noriu tikros seimos, noriu visu viena pavarde, ir pan. Sakau, nebent esi netikras del manes, tai net supyko, tipo kaip as dar taip galiu pagalvoti
Aprimo viskas...
Vel as jam uzsimenu, o jis sako, tu tik manes nepusink ( lietuviskai, tipo kaip nestumk, neversk to daryt gal). Pasake, kad pas ji ta mintis senai yra

, ateis tam laikas
As jauciu ir zinau, kad ateis, bet pas mane kantrumo nulis...
Viena karta prikalus sakau, tai ka reikes man pasipirsti

, sako ne. Tai kada, sakau? Sake siemet
As tai visada ka galvoju, ta pasakau

ir del to nepergyvenu, lengviau gyventi man taip, niekada nieko savy nelaikau, kas tai bebutu ir saviskiui ta sakau, ka jauti, ta rezk, kas tai bebutu. LABAI SVARBU BUTI ATVIRIEMS.........................