Kam tos vestuvės?

Sveikutes
Liepos menesio Cosmopolitane radau idomu straipsni apie santuoka: "Susisaistyti santuoka juk istiesu nera blogai. Ne del to, kad taip reikia. Anksciau zmones tuokdavosi del statuso, pinigu, herbo, kitaip tariant, del praktikines naudos. Tokia motyvacija galioja ir siandien. Pavyzdziui, susituokus kur kas lengviau gauti busto ar kokia kita paskola, net JAV viza. Galop tada baigiasi ir tie nuolatiniai zyzimai apie vestuves Mauras savo juoda darba atliko, gali ieskoti naujos aukos .
Vedyboms budinga ir daugiau pranasumu. Pavyzdziui, tai - puiki proga surengti vakareli: gerai pauzti, pasipuosti prasmatnia suknele (kada gi dar isleistum tiek tukstanciu drabuziui, kuri vilkesi tik karta?) ir gauti kruva "naudingu" daiktu.
Vedybos kur kas naudingesnes net ir nesekmes, t.y. skyrybu, atveju. Issiskyrus paprasciau issireikalauti teises i islaikyma. Be to, valstybe garantuoja, kad turtas bus padalytas teisingai. Sugyventiniai, drauge neisgyvene ne metu, apie toki teisinguma tik pasvajoti gali.
Ir dar vienas taskas santuokos naudai: susituokus nebereikia sukti galvos, kaip pavadinti savo antraja puse.
Gerai anglakalbiams - jie turi boyfriend'us. O mes? Vaikinas? Na, taip. Mano vaikinas. Vaikinukas. Toks mielas ir savas. "Mudu su keturiasdesimt ketveriu metu vaikinu..." Skamba labai nekaip. Kiek girdejau, dazniausia merginos savo mylimuosius vadina draugais. Bet vel: "Sianakt su draugu taip nuostabiai pasimylejome". Skamba beveik kaip kraujomaisa. Kas lieka? Sugyventinis. Taciau pries akis kazkodel iskyla penktasis dienrascio puslapis: "Vakar vakare Vilniuje, Zirmunu gatveje, neblaivus D.B. peiliu suzalojo sugyventine V.F." Kraupu.
Anrta vertus, keistokai atrodo ir tos poros, kurios, nors ir nesusituokusios, vienas kita vadina vyru ir zmona. Sakysit vedybos pasenes dalykas? Bet juk tada ir savokos vyras bei zmona pasenusios. Apskritai man tai atsiduoda egoizmu. Juk jei jau taip nori tureti vyra ar zmona, elikis civilizuotai - tuokis!
Kartu pradedama gyventi dviem atvejais: kai planuojama tuoktis, taciau is pradziu norima isbandyti, kas is to iseis. Arba kai tuoktis visiskai nenorima. Pirmuoju atveju vestuviu varpai kada nors visteik sugaus, laimingieji pazenklins savo pasus. Tiesa, sociologu tvirtinimu, net 60% tokiu bandymu baigiasi skyrybomis. Dar gasdina, jog ilgiau nei ketverius metus trunkantis bendro gyvenimo eksperimentas nieko gero nezada, tik liudna Brisiaus gala."
Matyt musu tas Brisiaus galas ir laukia

dabar dauguma gyvena kartu nesusituoke,taip ir aš su savo vyru,planuojam vaika,apie vestuves kalba tokia: vaikas jas paspartins (is mano vyro).man svarbu,kad vaikas gimtu santuokoj,o vestuviu vakariene galėsim suruošti ir kai lauksiuos,nes dideliu nenoriu. dabar laukiu vieno,kada aplankys gandrai

Linkiu greiciau sulaukt tu gandru.

O as isvis nesuprantu kam tuos balius kellti ir tas vastuves daryti.Jei ne mano tetukas,kuris lb piktas dede yra,tai as isvis netekeciau,gal ir keistai skamba,bet as teket nenoriu

AČIŪ

o aš taip kvailai ištekėjau...t.y. dėl kvailos priežasties gal...Gyvenom kartu, kažkaip aš niekada nesureikšminau tų vestuvių, net maža mergaitė budama niekada nesvajojau apie baltą suknią...Nenorėjau tuoktis, nes nemačiau prasmės. Ir vyras neprieštaravo. Bet vieną silpnumo akimirką palūžau, ir dėl ko...- dėl vietinių davatkų mat vyras čia gimė ir užaugo o aš visiems buvau na tokia merga iš didmiesčio, kuri veda iš kelio visų numyletinį. Tiesiog nunešėm pareiškimus, vien dėl to, kad tos senos bobos nekvaršintų galvos mano busimam vaikui, kad va jis gimė ar buvo pradėtas nesantuokoje, tipo nuodemėj kažkaip nesugebėjau atsilaikyt prieš tas kalbas ir nekreipt dėmėsio. Nors tuo metu net vaiko neplanavom
tiesa, tuokemės be jokių balių...su dviem liudininkais, keturiese simboliškai nusigėrėm ir pamiršom. Net žiedų nenešiojam...pavardės nepakeičiau...bet bobos aprimo
bet jei viskas pasikartotų, tai nei už ką nekeisčiau savo nuomonės ir nepasiduočiau nei tėvų nei bobulku nei kieno kito įtakai.

O kodėl tokia nepatenkinta? Ar vestuvės nepatiko?

pačiom vestuvėm labai patenkinta, juk išvengiau baliaus, girtų svečių, tiltų ir t.t.

na bet nereikėjo man to, nebuvo jaudulio, noro, kad greičiau jau ateitų TA diena, net prisiminėm likus vos porai dienų Tikrai žinau kad su šiuo vyru noriu praleist visą gyvenimą, tas "susirašymas" visiškai nieko nepakeitė, o aš įsivaizduoju, kad žmonės tuokiasi norėdami kažkai pakeist gyvenimą, nes kitaip kokia prasmė

Truputį nesupratau, kam iš pradžių pastoti, o po to tuoktis, jei jau planuojate vaikus ir galvojate kada nors tuoktis?
Suprasčiau, jei vaikas būtų netyčiukas ir tai pagreitintų vestuves. Arba iš vis planuotumėte gyventi ir auginti vaikus nesantuokoje.

As su savo draugu gyvenu jau 6 metus va pries tris savaites susilaukem sunelio kuris buvo planuotas ir labai lauktas.Nesizenijom pries leliu tik todel kad truko finansu ant vestuviu nes vistiek norisi ta diena kazko grazaus o dabar kai jau turim kleckiuka planuojam pasitaupyt ir kita vasara per sunelio gimtadieni ir krikstynas susituokt!

na ne...as jau to tikrai neleisciau...vaika planuoti..bet be vestuviu..sutinku jei netyciukas...

nematau skirtumo, jei abu nori, prisiima atsakomybe ir pan. tai ner skirtumo ar vaikas planuojamas ir laukiamas sanutokoje ar ne, svarbiausia kad laukiamas