as is pirmo karto praktinio pravaziavimo neislaikiau. susikirtau aiksteleje ir dar taip kvailai - ivaziavau i istriza garaza atbulom, o isvaziuojant is jo vos vos lieciau gairele su veidrodeliu. nu kaip pikta ant saves buvo, nu negaliu
o instruktorius ramiu balsu pasake, kad viskas, neislaikiau.
nu bet antra karta kai laikiau tai gavau labai idomu instruktoriu. atrode ziauriai piktas ir rimtas, kai ji pamaciau, tai tikrai galvojau neislaikysiu. ir ka gi, isedau i masina, kinkos dreba, paklause kelinta karta laikau, kai suzinojo, "nuramino", kad kiti ir 8 karta ateina laikyti... pradejau vazineti po aikstele, o jis ramiu balsu man aiskina kaip ka daryti. net pasimeciau, nes atrodo viska pati gerai dariau, neuzgesau ir neprasiau kad man gelbetu. isvaziavom is aiksteles, sako sustok ten prie stulpo. sustojau. o jis man : neislaikei. sedziu apmirusi, nieko nesuprantu. klausiu: kaip tai neislaikiau? o jis toks rimtas sedi, rasineja kazka, tada atsisuko, sako - pajuokavau, vaziuojam i miesta
o siaubas, kas per juokai. isvaziavau i miesta, o jis kad ims mane kalbinti, kur dirbu, ka dar veikiu, ar vietine esu ir t.t. tai taip ir prasnekejom visa kelia, net bendru pazistamu atradom. as tik dziaugiausi kad kalbina, galvoju sioki toki pliusiuka uzsidirbsiu, gal nepraspirs manes. bet geriausias bajeris manes dar tik lauke
grizom i regitra, masinoj sedim, o jis sako: nu nezinau ka cia su tavim daryti. gal dar ateik, vis tiek neturi ka veikti? as sakau: nebenoriu daugiau cia ateiti, tikrai atrasiu ka veikt
tada jis sako: nu gerai. jei brendziu pavaisinsi, tada parasysiu. as ziauriai pasimeciau, nebezinau ka sakyti. gerai, sakau, as tai gerti negaliu, antibiotikus geriu, nu bet jus tai galesiu pavaisinti. o jis : tai tu galesi kavos gerti. tai taip lyg juokais, lyg rimtai ir susitarem. tuo momentu tai nezinau ka buciau prizadejusi, kad tik laimingai tas kosmaras baigtusi. zodziu, grizom i priimamaji, jis nuejo popierius tvarkyti, o as sedziu nei gyva, nei mirusi. po kiek laiko jis mane pasikviecia prie langelio, rodo kur pasirasyti, viska pasirasau,o tada sako: va cia prasom savo tel numeriuka uzrasyti... ir dar su tokia "hitra" intonacija... man vos sirdis nesustojo, nu sakes, galvoju, dar cia kazkoks diedas prikibs, prisibazarinau. stoviu ir nezinau ka daryti. pradejau rasyti, ir... parasiau senaji savo tel, kurio nebenaudoju jau pora metu, bet puikiai atsimenu nr. tada islekiau is tos regitros ir pedinu namo. einu ir galvoju, tai kaip dabar bus? o gal jis paskambins tuo nr, supras kad apgavau ir sunaikins tuos popieriukus, padarys kad neislaikiau. galvojau ir siaip ir taip, jau net norejau atgal eiti, tikraji nr irasyti, nu iki nuprotejimo
galiausiai sesei paskambinau, viska isdesciau, tai ji net is kito lietuvos krasto pasiskambino i ta regitra ir paklause ar tokia ir tokia islaike egza, pasake, kad taip...
ot kad prirasiau. nu bet turbut visa gyvenima sita egzamina prisiminsiu...