stiprybės tėvams
norisi stipriai apkabinti...
Labai labai liudna....stiprybes jums
Dieve kaip tai yra baisu , beskaitydama verkiau, labai uzjauciu mama, siaubingi isgyveniamai
Laikykites ir stiprybes jums ir jusu seimai.
, beskaitydama verkiau, labai uzjauciu mama, siaubingi isgyveniamai Laikykites ir stiprybes jums ir jusu seimai.
Verkiau skaitydama.... Stiprybes teveliams.
Didele uzuojauta.Nezinau ar jus tai paguos,o gal nesuprasit manes...Bet jeigu jusu angelui buvo lemta iseit-gerai,kad tai atsitiko taip greitai...Daug sunkiau yra,kada vaikas jau moka pasakyti mama,turi noru,priejes apkabina,pabuciuoja...Visai neseniai mano angelas (jo kriksto vardas buvo Benediktas)irgi isejo,bet jam buvo 2,4 m.Pirmom dienom sedejau tarp jo zaislu ir galvojau kodel Dievas nepasikviete jo anksciau?..Kodel leido mums taip suartet,kodel jis turejo tiek iskest?..Skaudu,bet kiekviena diena raminu save,kad jam dabar yra geriau,kad jam nebeskauda,kad likimas ji apsaugojo nuo kazko sunkesnio...Pas mus buvo kita problema-mes ilgai kovojom su leukemija.Stiprybes jums!Jus dar turit del ko gyvent
Kaip skaudu, neapsakomas skausmas Skaitydama tokias istorijas visada pagalvoju kokia neteisybe ir kur yra tada dievas, jeigu leidzia nutikti tokiems dalykams.
Skaitydama tokias istorijas visada pagalvoju kokia neteisybe ir kur yra tada dievas, jeigu leidzia nutikti tokiems dalykams.
Užuojauta
QUOTE(laizanika @ 2010 10 16, 01:20)
Kaip skaudu, neapsakomas skausmas Skaitydama tokias istorijas visada pagalvoju kokia neteisybe ir kur yra tada dievas, jeigu leidzia nutikti tokiems dalykams.
Skaitydama tokias istorijas visada pagalvoju kokia neteisybe ir kur yra tada dievas, jeigu leidzia nutikti tokiems dalykams.Aš dievu jau nebetikiu... Nereikia man tokio dievo...
QUOTE(angeliukasHA @ 2010 10 03, 10:51)
Didele uzuojauta.Nezinau ar jus tai paguos,o gal nesuprasit manes...Bet jeigu jusu angelui buvo lemta iseit-gerai,kad tai atsitiko taip greitai...Daug sunkiau yra,kada vaikas jau moka pasakyti mama,turi noru,priejes apkabina,pabuciuoja...Visai neseniai mano angelas (jo kriksto vardas buvo Benediktas)irgi isejo,bet jam buvo 2,4 m.Pirmom dienom sedejau tarp jo zaislu ir galvojau kodel Dievas nepasikviete jo anksciau?..Kodel leido mums taip suartet,kodel jis turejo tiek iskest?..Skaudu,bet kiekviena diena raminu save,kad jam dabar yra geriau,kad jam nebeskauda,kad likimas ji apsaugojo nuo kazko sunkesnio...Pas mus buvo kita problema-mes ilgai kovojom su leukemija.Stiprybes jums!Jus dar turit del ko gyvent
Ek, nežinau, ar taip lengviau, ar sunkiau... Sava tragedija visada atrodo pati baisiausia...
jetau kaip neteisinga............. išnešiotas, išbučiuotas ir atimtas............. mamyte - stiprybės tau begalinės ir labai linkiu dar tiek sveikų vaikų kiek tik norėsit 
