...ir danguje sužibo dar viena žvaigždelė...

#25
QUOTE(lairam @ 2010 07 23, 11:47)


Dieve kokios jus stiprios mamos esate ....sirdis plysta skaitant jusus skaudzia patirty ir isgyvenimus.
Dekoju dievui kad mano vaikuciai auga sveiki wub.gif ir jums linkiu nepaluzti nuo baisiu likimo smugiu .Atsitiesti ir paimti is gyvenimo viska su kaupu ir dar daug daugiau uz jus ir jusu angeliukus 4u.gif .
Atsakyti
#26
QUOTE(ANETELE @ 2010 08 07, 19:31)
Dieve kokios jus stiprios mamos esate ....sirdis plysta skaitant jusus skaudzia patirty ir isgyvenimus.
Dekoju dievui kad mano vaikuciai auga sveiki  wub.gif ir jums linkiu nepaluzti nuo baisiu likimo smugiu .Atsitiesti ir paimti is gyvenimo viska su kaupu ir dar daug daugiau uz jus ir jusu angeliukus  4u.gif .


kas mums belieka verysad.gif . Reik išsiverkt, išsiraudot ir mažais žingsneliais, vis atsigrįžtant atgal, keliauti į priekį... Žygiuojame pirmyn dėl kitų augančių sūnelių ir dukryčių. Ir širdyse gyvena viltis, jog mūsų angelai kažkada pas mus sugrįš... O jei negrįš, tai mes auginsim juos mintimis... Užsimerkiame ir matome, kaip jie bėga per pievas, kaip jie išdykauja balose, kaip jie stato smėlio pilis, kaip tiesia į mus savo rankeles ir sako, kad mus myli ... Tik gaila, kad visa tai mūsų mintyse, sapnuose...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lairam: 12 rugpjūčio 2010 - 14:09
#27
ritasi man ašaros....užuojauta didžiausia 4u.gif
Atsakyti
#28
Taip,musu skausmas begalinis ir neismatuojamas,Rasom cia,nors per asaras nelabai matom.Nezinau,kaip reikes istvert rugsejo pirma,rugsejo sesiulikta-EDVINUKO SEPTYNIOLIKTA GIMTADIENI.Nezinau.Kiekviena diena tik sunkiau.Prisimenu ne tik grazias akimirkas,bet ir VAIKUI skirtas bausmes.Jos budavo uz nieka.Man sakydavo visi,kad nera uz ka JI bausti,bet as buvau bloga mama.Niekada niekas neitikdavo.Noredavau,kad dar geriau padarytu.Dabar atsisukus atgal,jau ir pati nematau uz ka MAZIUKA bausdavau.Vai,DIEVE,kaip atitaisyt klaidas,kaip atsukt laika?Laukiu SUNUTI TAVES IR IKI GYVENIMO PABAIGOS LAUKSIU
Atsakyti
#29
QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 13, 09:22)
Taip,musu skausmas begalinis ir neismatuojamas,Rasom cia,nors per asaras nelabai matom.Nezinau,kaip reikes istvert rugsejo pirma,rugsejo sesiulikta-EDVINUKO SEPTYNIOLIKTA GIMTADIENI.Nezinau.Kiekviena diena tik sunkiau.Prisimenu ne tik grazias akimirkas,bet ir VAIKUI skirtas bausmes.Jos budavo uz nieka.Man sakydavo visi,kad nera uz ka JI bausti,bet as buvau bloga mama.Niekada niekas neitikdavo.Noredavau,kad dar geriau padarytu.Dabar atsisukus atgal,jau ir pati nematau uz ka MAZIUKA bausdavau.Vai,DIEVE,kaip atitaisyt klaidas,kaip atsukt laika?Laukiu SUNUTI TAVES IR IKI GYVENIMO PABAIGOS LAUKSIU


Jolanta, norėčiau paguosti ir pasakyti, kad dėl nieko nesate kalta, bet puikiai suprantu Jus verysad.gif. Jūsų sūnelis jau užaugintas buvo, o mano tik kūdikėlis, bet vis vien atrodo, kad aš kažką negerai padariau, todėl toji yda buvo verysad.gif . Vis dėlioju mintyse visą nėštumo eigą ir bandau prisiminti - KĄ DARIAU BLOGAI. Ir neatrandu jokių priežasčių. Mes su vyru nevartojame jokių svaigių gėrimų. Na labai labai retai simboliškai kokią raudono vyno pustaurę sugurkšnojame. Ir kartais vyras kokį bokaliuką alaus išlenkia, bet tikrai labai retai. Nerūkome nei vienas. Atrodo ir maitinamės normaliai. Nėštumo metu ėjau į privačią kliniką, kad tik priežiūra būtų, kad tik tyrimų kuo daugiau. Jokiom ligom nesirgau, jokių vaistų nėštumo metu nevartojau. Atrodo ir šiaip niekam blogo nelinkėjau, nepavydėjau. Ir vat KODĖL man taip??????? ATSAKYMO NEGAUSIU NEI AŠ, NEI JŪS verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#30
taip ir as manau,kad i sita kodel,nebus jokio atsakymo.Mes ir priziurejom VAIKUS atsakingai.Po,beveik,kiekvienos pamokos,EDVINELIS parasydavo sms.Ka veikia ir kur randasi.Vaziuodavau parsivezt po muzikines pamoku.Bet,kad sitokia baisi tragedija laukia visai netoli namuciu...Pirma karteli isejo savarankiskai,vieni,be leidimo.Pries pat ta suoli i vandeni,dar as su VAIKELIU kalbejau telefonu,man sake,kad jau eina namo issimaude.Bet,pasirodo,sugalvojo jie sokti dar paskutini karteli i vandeni.Kai vyrui i tel.paskambino pranesti sia siaubinga zinia,as,net matydama vyro melyna is siaubo veida ir girdedama nieko gero nezadanti balsa,negalejau patiket,kad nera VAIKUCIO.Taigi,pries minutele MUDU kalbejomes,aptarem vakarines triusos planus.Sake,kad jau eina namo.Ir kaip nekeista,net nesupykau ir nepabariau,kad ejo prie to tvenkinio.Tik dziaugiaus,kad eina namuciu.Prase parvezti lauktuviu.Dabar kasdien,tas pacias lauktuves,tai gelytes ir zvakeles,vezame ant kapeliu,deginame EDVINELIO kambaryje.Nepakeliamai sunku tevams laidoti savo VAIKUCIUS.O kai JIEMS jau septyniolika ir,kai jau zinai,ko tikisi is gyvenimo,kai skaitai atvirukus su Motinos diena,vartai dovaneles Tevelio dienos proga...Nesuprantu,kaip sirdis atlaiko,kaip ji nesprogsta?As ir galvoju,jei pries DIEVULI nusikaltom mes,kodel ateme gyvenimus is musu VAIKUCIU?Negi del to,kad kuo daugiau mums skaudetu?Juk JIE tokie mazuciai,jaunuciai-tikrai niekuo neprasikalto patys.
Atsakyti
#31
QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 13, 15:16)
taip ir as manau,kad i sita kodel,nebus jokio atsakymo.Mes ir priziurejom VAIKUS atsakingai.Po,beveik,kiekvienos pamokos,EDVINELIS parasydavo sms.Ka veikia ir kur randasi.Vaziuodavau parsivezt po muzikines pamoku.Bet,kad sitokia baisi tragedija laukia visai netoli namuciu...Pirma karteli isejo savarankiskai,vieni,be leidimo.Pries pat ta suoli i vandeni,dar as su VAIKELIU kalbejau telefonu,man sake,kad jau eina namo issimaude.Bet,pasirodo,sugalvojo jie sokti dar paskutini karteli i vandeni.Kai vyrui i tel.paskambino pranesti sia siaubinga zinia,as,net matydama vyro melyna is siaubo veida ir girdedama nieko gero nezadanti balsa,negalejau patiket,kad nera VAIKUCIO.Taigi,pries minutele MUDU kalbejomes,aptarem vakarines triusos planus.Sake,kad jau eina namo.Ir kaip nekeista,net nesupykau ir nepabariau,kad ejo prie to tvenkinio.Tik dziaugiaus,kad eina namuciu.Prase parvezti lauktuviu.Dabar kasdien,tas pacias lauktuves,tai gelytes ir zvakeles,vezame ant kapeliu,deginame EDVINELIO kambaryje.Nepakeliamai sunku tevams laidoti savo VAIKUCIUS.O kai JIEMS jau septyniolika ir,kai jau zinai,ko tikisi is gyvenimo,kai skaitai atvirukus su Motinos diena,vartai dovaneles Tevelio dienos proga...Nesuprantu,kaip sirdis atlaiko,kaip ji nesprogsta?As ir galvoju,jei pries DIEVULI nusikaltom mes,kodel ateme gyvenimus is musu VAIKUCIU?Negi del to,kad kuo daugiau mums skaudetu?Juk JIE tokie mazuciai,jaunuciai-tikrai niekuo neprasikalto patys.


Norėčiau paguosti Jus, bet žinau, kad nelabai paguodžiama. O kartais tos paguodos net erzina verysad.gif
Nerašysiu, kad dar jauna, dar bus kitų, nes mane pačią tokios aplinkinių mintys erzina. Gal ir bus kitų, ir reik kitų, bet ANO neatstos verysad.gif . Bet vis vien aš Jums linkiu dar vaikelio. Visu pirma tam, kad likęs Jūsų berniukas turėtų broliuką arba sesutę ir galėtų jiems pasakoti apie drąsų vyresnėlį brolį angelą. O antrą - esate puiki mamytė, šaunius berniukus užauginote, tad būtų labai labai puiku, jeigu tokių dar užaugintumėte.

Išsiverkite, išsiraudokite, gedėkite kaip tik Jums norisi, nes tik pati težinote, kaip Jums geriau. O kai norite pasikalbėti, išsilieti - visad užsukite į Angeliukų mamyčių temą. Man ten gera, gali išsikalbėti, visų problemos tos pačios. Vieną dieną visos verkiame ir gedime, o kitą dieną prašvinta saulytė ir planuojame apie dar būsiančius sūnaitėlius ir dukružes...
Atsakyti
#32
QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 13, 08:22)
Taip,musu skausmas begalinis ir neismatuojamas,Rasom cia,nors per asaras nelabai matom.Nezinau,kaip reikes istvert rugsejo pirma,rugsejo sesiulikta-EDVINUKO SEPTYNIOLIKTA GIMTADIENI.Nezinau.Kiekviena diena tik sunkiau.Prisimenu ne tik grazias akimirkas,bet ir VAIKUI skirtas bausmes.Jos budavo uz nieka.Man sakydavo visi,kad nera uz ka JI bausti,bet as buvau bloga mama.Niekada niekas neitikdavo.Noredavau,kad dar geriau padarytu.Dabar atsisukus atgal,jau ir pati nematau uz ka MAZIUKA bausdavau.Vai,DIEVE,kaip atitaisyt klaidas,kaip atsukt laika?Laukiu SUNUTI TAVES IR IKI GYVENIMO PABAIGOS LAUKSIU

aš dirbu mokykloje,kur pirmą klasę lankė Markutis.kasdien matau Jo klasiokus,sutinku tėvus.visi važiavo aplankyti Angeliuko mokslo metų pabaigoje.pamenu,kai sužinojau,kad planuoja į kapelius važiuoti,per ašaras kelio nemačiau.artėja rugsėjo pirmoji.sūnelis eitų į antrą klasę...eitų...
o padarytas klaidas ir aš skaičiuoju.viskas,ką galiu padaryti,jų nekartoti auginant kitą vaikutį.kaip per pamokėlę kuriam mokinukui nesiseka ar neklausyti ima,pagalvoju-o jei čia būtų mano vaikas?sukaupiu visą kantrybę ir žinias,stengiuosi duoti vaikams viską,ką galiu duoti geriausio.dėl Markučio,dėl Jo atminimo
Atsakyti
#33
QUOTE(*ermita* @ 2010 08 14, 13:32)
aš dirbu mokykloje,kur pirmą klasę lankė Markutis.kasdien matau Jo klasiokus,sutinku tėvus.visi važiavo aplankyti Angeliuko mokslo metų pabaigoje.pamenu,kai sužinojau,kad planuoja į kapelius važiuoti,per ašaras kelio nemačiau.artėja rugsėjo pirmoji.sūnelis eitų į antrą klasę...eitų...
o padarytas klaidas ir aš skaičiuoju.viskas,ką galiu padaryti,jų nekartoti auginant kitą vaikutį.kaip per pamokėlę kuriam mokinukui nesiseka ar neklausyti ima,pagalvoju-o jei čia būtų mano vaikas?sukaupiu visą kantrybę ir žinias,stengiuosi duoti vaikams viską,ką galiu duoti geriausio.dėl Markučio,dėl Jo atminimo


O aš vis galvoju, kad reikėjo bent tą parą, kol kartu laimingi buvome, jo iš rankų reikėjo nepaleisti. Reikėjo prisiglaudus ir laikyti, kad kuo labiau pajaustų, kad aš jį labai myliu...
Atsakyti
#34
4u.gif 4u.gif 4u.gif laikykites!
Atsakyti
#35
user posted image

Jusu angeliukas visada liks su Jumis

Stiprybes mamytei ir visai seimai console.gif
Atsakyti
#36
labai jus ir jusu seima uzjauciu 4u.gif kaip baisu verysad.gif as ir praradau dukryte 7 nestumo men bet as bent jau dziaugiuosi kad negirdejau jos pirmo verksmo,nes as jau pagimdziau ja negyva verysad.gif kaip baisu jog atrodo kad pagimdai sveika kudykeli isgirsti jo pirma balseli ir sitaip nutinka cray.gif dar karta nuosirdziai jus uzjauciu 4u.gif
Atsakyti