Rumunija: kalnai, jūra ir pilys

Sedam į mašiniuką ir dumiam tolyn šiauriau link namų..
Kažkodėl pravažiuojam Hunedoara ir atsiduriam tiesiai Deva mieste.
Įdedu paprastą Devos gatvę, kad parodyt.. tiesiog kaip atrodo paprastos gatvės.. švarūs žmonės, nešiukšlina.. nors daug kam atrodo jog rumunija apleista šalis..
ir kada ją spėjom taip nuvertint



Iš tolo matom savo viduramžių tvirtovę.. na ne gedimino bokštas.. reikejo savo laiku poną Gediminą į Rumuniją išsiųst- kaip atrodo tvirtovės- parodyt







atvažiavus į aikštelę pasirodė labai keista, jog ji visai tuščia.. keltuvą turi, didžiulė tvirtovė , o turistų nėra

pasirodo, kaip tik nuo šiandien- uždarytas keltuvas techniniai priežiūrai.. visai savaitei .. blogas pirmadienis..



Negi imsi taip ir paliksi, pakalbejau su vietiniais kad dasigauti galima mašina važiuojant per parką.. jau geriau būtum to parko neradę.. kai užvažiavom ant tos kalvos.. visas kalniukas namais apstatytas.. statumas baisinis, mašina telpa tik viena.. apsisukti neina. net ir vaizdas nuo kalvos nebedžiugino.. vien mintis kad ką reiks daryt jei sutiksim priešais mašiną- vedė iš proto.. vienu žodžiu neradom mes įėjimo į pilį.. bet labai laimingai nusileidom žemyn

Suvedžiau GPS į Hunedoarą ir mano nustebimui.. pradėjome važiuoti atgal link Orastie..


Papildyta:
Pasiekėm Hunedoara.. tik dabar supratau kodėl gide apie miestą rašė jog tai matyt labiausiai užterštas Rumunijos miestas.

miestas- gamykla... o jame turim rasti bene gražiausią Rumunijos pilį- Corvinesti
.. negali būti.. šitam mieste ?



koks vaizdelis... tiesiai į atviruką



pilį radom.. tikra gražuolė



įdomiausia, kad susimokėjom už fotografavimą ir man davė kortelę ant kaklo pasikabint.. kad visi matytų jog galiu fotografuoti.. gal čia ir jokia naujovė.. bet man tai pirmas kartas.. nes šiaip tai praktiškai už fotkinimą niekur nemokėjom- pyškinom sau į valias be sąžinės graužimo

vidinis kiemas, palandžiojom kambariukais, bet ekspozicija labai skurdi.. bet man kažkaip tie sanoviniai baldai, nelabai ir rūpi..







Pasidžiaugę pilimi riedam link Oradėjos.. liko lankytinas vienas objektas- Stalaktitų urvas
Papildyta:
Kelias vingiuotas, bet geras.. nagli furistai pastoviai tupi ant uodegos ir atrodo, kad ims tuoj ir nustums kur į šoną.. mūsų furistai daug geresni, ir aplenkt leidžia ir kada lenkt parodo..

O vaizdai mieli akiai.. tik vakarėja ir ima kauptis lietus







tenka sukt iš gero kelio ir gerų 10 km dardėti iki Chiscau




Papildyta:
mūsų tikslas.. Pestera Ursilor.. Meškos urvas.. turintis ne tik stalaktių bet ir neolito laikų meškos kaulus

bet na nebūtų blogas pirmadienis... pasirodo pirmadieniais nedirba..



traukiu gidą ir nutariam važiuot tuo duobėtu keliu atgal link Meziat urvo, esančio už kokių 20-30 km.. bet bevažiuojant suprantam jog vakaras ir mes tiesiog nebespėjam.. dirba iki 17 val

užsukam į parduotuvę, apsiperkam ir vėl duobėtu keliu gryžtam į Chiscau..
nes matem kad žmonės ''casare'' tad bent jau dėl nakvynės nereiks sukti gavos.

o miestelis turėjo savo braižą- plytelėmis išklijuotas namų sienas:



arba va kokie pagražinimai:



šiaip gatvytė, kadangi visi kiemai yra uždari, praktiškai gyvenimas ir bendravimas vyksta gatvėj, kiekvienas namas turi suolelį, o ant to suolelio sėdi senoliai ir šnekuočiuojasi.. įprastas vaizdas Rumunijoj



Papildyta:
vakarienė ant upelio kranto.. romantika



Ryte.. greitai susiruošę.. 9 valandą mes jau prie įėjimo.. keista.. suvenyrų pardavėjų nė kvapo...



pasirodo gidas apgavo.. dirba nuo 10 val.. o mums tai reiškia, kad į lietuvą parsirasim matyt visai naktį, lieka ši diena ir rytojaus..

vaizdas nuo įėjimo



pirmiausiai ima rinktis alkani šunys, ima girdėtis suvenirų pardavėjų balsai.. ir pavieniai turistai..
10 val mūsų susirinko, jau visai graži komanda..

Susimokam už įėjimą, fotkinnimą ir rumuniškai kalbantį gidą.. kuris pasakojo daug.. rodė su prožektorium kažką apie stalaktitus.. bet mes taip ir nesupratom..

urvai gražūs, bet ..sakyčiau stalagmitų labiau.. nes stalaktitų nelabai ir buvo..

ir pagaliau meškutės nabagės kauliukai.. pažaliavę





dar kelios fotkės







pasivaikščiojimas užtruko kiokias 30-40 minučių.. Išėjus pasitiko šiluma ir suvenyrų pardavėjai, kurie rėkė kiekvienas kiek įmanydamas, nes kitos turistų grupės teks laukti dar valandą.. pagrinde suvenyrai- meškutės ant akmenėlio ir
sirupai ( galvojom jog vynelis )

bet surandam ir močiutę pardavinėjančią anei bandeles anei blynus su mėlynėm.. didžiuliai.. o kaip tik priešpiečių laikas.. einam mėgaujamės, šunys iš paskos sėlyna, duodam ir jiems..

dukra negali atsigint, bet maitina mažyčiais mažyčiais gabaliukais.. ir žinoma galiausiai girdim jos rinksmą.. atsisukam .. ogi mūsų draugelis-šunelis.. su bandele dantyse neša kudašių nuo mūsų kuo toliau .. visi smagiai juokiasi ir ima siūlyt savo prekes kompensacijai
Papildyta:
Linksmi, sėdam ir dumiam link Oradea.. tuo pačiu duobėtu keliu

ir pagaliau sutinkam čigonų karietas dvi.. jau galvojom, jog taip ir liksim nepamatę





čigonė, gananti galvijus



toliau geras kelias.. atsisveikinačios saulėgrąžos



ir Vengrija.. kokie geri vengrijos keliai.. kaip greitai važiuojasi

vakarėja..matyt bus lietaus.. ir Vengrijoj



pralekiam pro kelias pilis Slovakijoj ir Lenkijoj.. nežinomas.. bet būtinai reiks kada atvažiuot ir jas apžiūrėt, gaila nebėra visai laiko..



9 vakaro pasiekiam lenkjos pietus, nakvynė. Rytas .. judam link vilniaus

vakarop.. lietuviški piliakalniai.. gera grįžti namo



Tai tik tų įspūdžių iš Rumunijos..
tikrai labai graži šalis, tikrai saugi.. ir tikrai norėsim ją dar panarstyt

o mes čigonų ir likom nesutikę, teks dar kada važiuot, aš tai nieko prieš, patiko man ta Rumunija

o jei dar oras sauletas pasitaiko ir palaukus dar pora meteliu kol evrosojuzas kelis suremontuos, tai is vis rojus

Kadangi pats pabuvojau Rumunijoj prieš porą metų, tai su įdomumu perskaičiau šį informatyvų, gerai iliustruotą, na ir moteriškai emocionalų pasakojimą ... , aš pasigedau daugiau praktinės info, pvz. apie kainas ir pan.
Be to man asmeniškai nelabai priimtina tokia išskirtinai vien tik architektūrinė keliavimo maniera, kai darosi panašu į sportą - tikslas surinkti kuo daugiau vienuolynų, pilių, bažnyčių ir visokių bala žino kuo daugiau statinių, o pagalvojus kad ir vaikas kartu važiuoja (aš irgi ten dukrą vežiausi). Na ne, nesu profanas, įdomu architektūra, bet man patinka aukso viduriukas - tame tarpe keletą dienelių būčiau nusėdęs vienoje vietoje, kur nors pajūryje ir paskyręs pasilepinimui ir patinginiavimui, gi vietinė rakija tikrai gera...
Šiap įspūdis apie Rumuniją tikrai fantastiškas, vien tik per ją pravažiuota apie 1400 km...

zinai kai ieskojau info kur vaziuoti rumunijoj ir ka pamatyti, tai nieko neradau gero.. nei lankytinu vietu, nei kainu nei kur apsigyventi.. viskas buvo tik oi cigonai cigonai, nestojom, nesaugu tik pralekem.. tai manau sudejau viska ka galima sudeti..
O jei rimtai tai kokios praktines info truko? nes man tai svarbiausia info- tai islaidos,( nakvyne, kuras, maistas) ir lankytinos vietos, nuorodos ir keliu bukle.. rodos viska sudejau

del tinginiavimo pajuri.. tai mes atostogas skeliam i dvi po dvi savaites, viena ju buna pazintine ir keliaujam tik dviese ir spaudziam maksimuma ( si kart dukra atsisake likt su seneliais), o kita dali leidziam visi kur nors po palme. Kur saule, smeliukas , siltas vanduo bei "AI malonumai".. reikia ir tokio poilsio.. nesiginčiju

bet tik gaila, kad paisejusios smegenys momentaliai pavargsta vos pradejus nauja darbo savaite, o atsiminti nebera ka , nes nieko naujo nesuzinojai..
o va po rumunijos teko Steponu Batoru pasidomet.. ir jogailaiciais.. ir aplamai keiciasi poziuris i savo nuostatas, kurios atrode nepaklibinamos..
o va po visokiu poguliu po palme .. niekuo daugiau dometis nekyla noro .. lygiai kaip ir po aktyviu atostogu- kopimu i kalnus ten, slidinejimu ar nardymu
preina ir praeina.. kaip sapnas.. va todel mane ir VEŽA tvirtoves, pilys, religijos.. nes na.. idomu man .. nors tu ka ))

ne tau vienai todel didelis aciukas uz pasakojima . tikrai labai fainas kartais tiesiog tenka pravaziuoti pro kokia griuvena ir nesustoti. tai su tokiu skausmu dusioje tai darau
archia , ne visiem tas aukso viduriukas vienodas, tiesa

tikrai iš tikro .. net mėgstantys keliauti pasirenka skirtingus prioritetus..
Aš nelabai orientuota į gurmaniškus patiekalus, o kiti pirmiausia ką padaro- pirmu taikymu- išbando virtuvę.
yra žmonių kurie tiesiog bėga nuo civilizacijos, kad kuo mažiau nuturistintų vietų pasitaikytų, ne sako ten nebera auros
kiti pailsi tik gamtoj

aš džiaugiuosi, kad su vyru abu norim to paties.. o va vaikai nori tik pramogų ir makdonaldų.. kaip be planuotum- arba gausis paviršutiškai, bet visiems po truputi, arba atskirai.. bet giliau

ir labai ačiū už komentarus..
kiek esu rašius .. rumunija mažiausiai sukele susidomejimo

man duok viska ir patiekalus, ir gamta, ir kuo daugiau griuvenu Baznyciu nelabai megsta mano brungusis, tai tavo fotoreportazuose su mielu noru visas apziuriu
Gal zmones is Rumunijos nieko doro nesitiki. As domiuosi sia salimi, tai man tavo reportazas buvo tikras perliukas

Aciu

Daug šalių kažkodėl yra iš brokuojama kaip nesaugios, nepatogios ir pan. O mums visada įdomu viskas. Ir archtektūra, ir gamta, ir valgiai, ir žmonės, ir kvapai, ir gyviai .
Gerai, kad atsirdanda tokie straipsniai, nes prieš važiuojant visada pasidarom namų darbus, o lietuviškuose tinklapiuose informacijos rasti ganėtinai sunku .

Sveiki ir sveikos,

Labai kviečiame apsilankyti šiame tinklaraštyje: http://pagaminta-pas...je.blogspot.com, kuriame rasite linksmą bei nuotaikingą pasakojimą apie Rumuniją. Labai laukiame.