Orlat miestelis pasirode labai saksiškas ir man tai labai patinka
vidinis kiemas
gerai išsimiegoję patraukėm ieškot viduramžių pilies.. nieks angliškai nešneka, o aš rumuniškai dar nespėjau išmokt.. pagavau moteriškę, pradėjau burti kad cetatea yra čia .. kažkur..
- aaa sako... cetateja.. bla bla centrum.. bla bla biserika ( baznycia ) bla bla tren ( traukinys ) bla bla cetatea
mano vertimas buvo toks, vaziuoji i centra randi baznycia , uz jos traukiniu begiai, pervažiuoji ir randi savo tvirtovę
radom centra, radom baznyčia ir bėgius radom, per važiuojam o ten kalva ir upe aplink
nutariam važiuot į dešinę.. kažkokį kolūkio tvartą privažiavom, išlenda kokia tai čigonka.. ketvirta gal kelionėj.. aš vėl lipu iš mašinos- vel cetatejos ieškau..
sako- va ten už šitos kalvos
na galvoju reikėjo sukti į kairę pasukom į dešinę.. na neatspėjom, važiuojam per kažkokį vos gyvą medinį tiltą, privažiuojam kokią tai trobelę ir mūsų kelias baigiasi upe
dar kokias 5 sekundes mastem, kad turetume pravažiuoti.. poto nutariu bristi..
perbridus upę už krūmų atsiveria, kad nera čia jokių griūvėsių
brendu gaivinančiu vandeniuku atgalios
aš taip ramiai palikt negaliu, man norisi ieškot iki galo.. tiek atvargta.. nedaug beliko... bet po vyro argumentu.. sedziu tyliai masiniuke ir galvoju- na gal ir taip.. internete paziuresiu
pevaziuojam atgalios per begius, sukam į karę ir po kilometro išvystam cetateja
.. monastyrius 60-as matyt.. ir tiek vargta
