Kreivos kojos 3

nu va, kol krepšinis neprasidėjo, tai trupmai galiu parašyt gyvenu kaip ir gerai, didelio skausmo nejaučiu, su dešine koja juokauju kad net šokt galėčiau, nu o kairioji tai užsispyrus, nenori lankstytis nors tu ką bet kinezeterapiaute pakankamai reikli ir kelia iš lovos kaip priklauso, sakė penktadienį turiu "lakstyt" su rementais kaip tai padarysiu nežinau, nes šiaip nesiplėšau ir per "save" nelipu, o ir gydytojas neskubina, sako lipk pagal galimybes. kas dėl skausmo, tai gydytojas net lydere vadina, nes vaistų jokių neprašau, nes nėr jokio reikalo, tiesiog neskauda taip kaip aš įsivaizdavau skaitydama kitų išgyvenimus, na bet mes gi visos skirtingos, ir skausmą skirtingai pernešam, tai normalu tai va taip stumiu aš savo dienas ligoninės ir žiauriai noriu namo gero vakaro visoms.

Aciu sause, kad daliniesi savo isgyvenimais o kaip siaip savijauta po operacijos, ar jautiesi zvaliai, ar visgi jauciasi nuovargis? Ar yra jegu skaityti, rasyti, bendrauti, o gal labiau norisi snausti ir ramybes? ar yra apetitas? ar pavyksta paciai be niekieno pagalbos nuzingsniuoti iki wc?
pabandyk pasiaiskinti su medikais, kodel visoms ta kaire koja taip streikuoja, gerai?

Revlon, o kaip tu dabar? ar neliko jokiu "salutiniu" poveikiu po aparatu nesiojimo - ar gali laisvai jau dabar judeti, atsitupti, lipti laiptais ir pan. ar keiciantis orams neskaudena? gal jau ir sijonuka isdrisai uzsideti?

savijauta normali, tokia kaip žmogaus, savo noru susilaužiusio abi kojas na nuovargio kažkokio irgi nejaučiu, bet pamiegot dieną tai norisi, bet čia gal dėl oro, nes Klaipėdoj lyja ir žiaurus vėjas, o gal ir dėl tinginuko, nes reik kojas mankštint, o kai miegi tai apie tai negalvoji o be to ir zadina cia anksti 6.30 visada išgirsti "labas rytas" . dėl wc, tai vakar nepuoliau į jį eit, nes ir gydytojas sakė neskubėt per daug, na o šiandien jau visą dieną pati šliaužiu iki wc su ratukų pagalba o kas dėl kairės kojos skaudėjimo visoms, tai nieks nieko negali pasakyt, visi žino ir pečiais tik trauko, tiesiog gal sutapimas. as taip bandžiau pas save pasižiūrėt, tai man atrodo, kad mano kairės kojos aparatas kiek aukščiau į kelėną įsuktas, tai gal dėl to man ir labiau jį skauda ir koja lankstytis nenori, na bet čia tik mano pamąstymai, o kaip yra iš tikrųjų tai neįsivaizduoju. nu ką, labanakt visoms parašysiu prie progos

Labas vakaras visoms,
tik ka baigiau apgailetitoki mum skaudu pralosima pries makedoniecius:( et nepasiseke ir dar savo aiksteleje...
Labai dziugu, kad Revlon kojytes tokios grazios, manau ji labai laiminga, kada nors prises ir aparasys mums kaip jaucias, ar lengvai lipt laiptais, kokios nuotaikos lankos, kaip priima pasikeitimus artimieji, o ir pati...juk su graziom kojytem irgi reik susipazinti, susigyventi... Saunu, kad gydytojas tobuleja, taip ir turi but, nes ne pirma juk operacija daro, man bandomajam triusiui sunkiau, bet as nepeikiu operacijos rezultato, na gal siek tiek galejo but ne i x..bet yra kaip yra....man tai netrukdo. o ir kai slaunys apkusta tai ir x kone isnyksta:) tad bus kaip kazkada minejau pretekstas reguliuot svori, nors esu megeja gamint valgi bei skaniai ir sociai pavalgyt... ilgakase mate, kad nevalgau kaip zveris, pavaglau normaliai, bet svoris nekinta labai...matyt su amzium apykaita medziagu leteja..toks jau tas gyvenimas...dar turiu pergyvenimu, mociute po insulto ir komplikacijos aisku - paralyzius, bei plauciu uzdegimas....uzdegimas bande trauktis, bet va si vakara kai nuejau vel atsinaujino...o kaip minejo gydytojai, bei skaiciau info saltiniuos, kad nei vienas po insulto nemirsta del insulto, o iseina is gyvenimo nes viskas komplikuojas i plauciu uzdegima...be galo trapus tas zmogaus gyvenimas, tad reikia brangint kiekviena minute su artimais ir siaip kiekviena gyvenimo akimirka...Tad as ir bandau atsiimt uz ta laika kai bijojau pereit gatve manydama, kad kas pasijuoks is koju ar pastebes - jos o formos , man liaudiskai tariant sermata ir baime buvo del koju kreivumo..iskur pas mus toks mastymas, o ir kitu mastymas ,kad kreivos kojos patycu objektas, na nieks is manes nesityciojo, bet nesu naivi, girdejus daug juokeliu apie kreivas moteru kojas ir pan...Bet dabar tai isgaravo, dingo kaip koks baisus sapnas...
Tik viena ----Aisku reikia ir su o ar x forma kojytem dziaugtis gyvenimu, nes juk gyvenam sia diena.. vakar diena istorija, o rytojus ..hm ka mes apie ji zinome? Juk gali jo ir nebut..., bet sia diena gyvent nepakanka, zinau reikia kurt ateiti sau ir vaikams, svajot, dziaugtis viskuom kas dziugina... turetu taip suktis gyvenimo ratas, as tai vis pergalvoju, nes man be proto sunku susitaikyt, kad galiu prarast artima zmogu:( biski nuklydau nuo temos...
...Tad va svajojau apie kojytes - jas turiu, o ir kitos svajones pildos...Svajokit!
Merginos linkiu grazaus rudenelio...vasara baiges, paguoda tom kas dar nesidare operacijos, nes gales sokt i ilgaaulius , slept kojytes po graziais paltais ir nebesust per vasaros karscius dzinsiukuos.
Sause, pakalbu, patrukdau tave telefonu, manau nenuvarginu pernelyg...man be galo dziugu, kad yra tokiu stipriu merginu, as jau maniau, kad esu ta kuri lengvai pernese pooperacini laikotarpi, bet dabar Sause lydere del kantrumo ir istvermes Saunuole musu! Nepersistenk tik, nenuvark, nes niekur nenuskubesi, aisku pati zinai viska, diktuoja musu kunas ir protas ir savaime aisku gerai, kad yra paskirta kinezeterapiaute, deja as tokios privilegijos neturejau...bet nieko, kaip isejo taip ropsciaus is lovos ir ejau:) As taip pat mazai vaistu naudojau, tiesa naudojau tirpias salpodein....nes neslepsiu paskaudedavo kojos, o ypac kai noredavau apsiverst ant sono..tad visad tarp koju pagalvele pasikisdavau:) Manau greit susitiksime, tikiuos ryt atvyksiu i Klaipeda...lauk sveciu, zinau guli toje pacioje palatoje kur ir as gulejau..jei ne ryt, tai penktadieni butinai! nes matai ryt is ryto leksiu i ligonine ziuret kaip babytei sekas..koks stovis.
Tad iki merginos stiprybes, kantrybes, pasitikejimo ir tikejimo.
ikiukas

Sveikos, mielosios,
aš kasdien paskaitinėju šią temelę,bet galvojau parašyti,kai bus praėjęs lygiai mėnuo po nuėmimo.Na,bet jeigu klausiate,teiraujatės,užteks ir po 3 savaičių.
Pirmiausiai gailiu,kad temelė vėl į pabaigą,bet nieko,bendrausime naujoje.Jau bus 4-oji.
Po operacijos ir aš turėjau reabilitologę,konsultuojančią ir mokinančią įvairių pratimėlių.Gal mumis,Sause,rūpinasi ta pati reabilitologė,vardu Asta? Man ji net iš interneto atšvietė apie pratimukus blauzdoms.Bet dar aktyviai nesportavau,tik dairausi internete,kokie pratimai veiksmingi blauzdoms,šlaunims ir užpakaliukui.
Taigi,kaip aš jaučiuosi? Žinokit,kartais net pamąstau,ar tikrai aš vaikščiojau su tais apatratais...Ir jeigu ne tie 5 nukritę kg (kuriuos man labai labai sunku priaugti),ir ne tiesios kojytės,manyčiau,kad viską tik sapnavau Lipu laiptais,kaip įprastai, nebekrypuoju eidama jau nuo pat aparatų nuėmimo ir einu gana sparčiai,kartais save net stapdau,kad bėgti nepradėčiau .Vakar atsiklaupusi išsivaliau grindis po lova ir tik paskui pamaniau:o,aš nebuvau atsiklaupusi jau 5 menesius! O prieš gerą savaitę padariau 30 pritūpimų,tai dvi dienas labai šlaunų raumenis skaudėjo.
Džiaugiuosi ir ,rodos,tokiais nereikšmingais,dalykais-miegu ant pilvo,suraičiusi kojas,kaip man patogiau.Dušas-dar vienas gyvenimiškas malonumas,kurio nevertiname,kai galime tiesiog palįsti visu kūnu
Per dieną daugybę kartų stebiu savo kojytes lango atspindy arba veidrodyje ir dar vis negaliu patikėti,kad matau nebe išlenktas į šonus,o tiesias.Ir dar prieš gerą pusmetį nė nesapnavau,kad įžengusi į parduotuvę,pirmiausiai lėksiu prie sijonukų ir suknelių kabyklų , kai anksčiau aš jas aplenkdavau lanku.... O koks malonumas pasakyti pardavėjai,kad šis sijonas man netinka,nes...per ilgas
Tikrai,jausmas nenusakomas. Aš pradėjau labiau savimi pasitikėti.Ir manęs dabar nepila prakaitas,jei ateinantys iš priekio nužvelgia per visą ūgį.Tiesa, tumpo sijonuko dar neužsidėjau,nes žaizdelės rausvos,labai krenta į akis.Bet jau nusipirkau klasikinį,juodą sijonuką aukščiau keliukų tokį storesnį,su pamušalu prie ilgagaulių.Bus proga išsitraukti ir savo paltuką iki kelių. Taigi,malonu iš esmės atnaujinti ir savo garderobą.Tiesa,su aukštakulniais dar nedrįstu vaiksčioti,bet jau kokį spalį,manau įlipsiu trumpam.
Tai tokios tokelės.Tiesa,dažniausiai nejaučiu jokių skausmų, tik prieš kokią didesnę liūtį pamaudena kairiosios (vėl) kojos kauliukus,bet ne pjovimo vietoj,o žemiau,kur varžtai buvo.
Taigi,galiu pasakyti,kad pasimiršo visi vargai ir skausmai,aš džiaugiuosi gyvenimu,"nebebijau" žmonių ir savęs. Šeimoje niekas nuo to nesikeičia,kaip rašė ANIL, nei artimųjų požiūris į tave,nei santykiai.Tik mes pačios žinome,kiek daug mūsų viduje pasiketė...

Sveikos mielosios,
net apsiverkiau paskaiciusi jusu isgyvenimus. Viskas taip artima. Sveikinu visas praejusias operacija ir linkiu stiprybes visom einancioms siuo keliu ir besiruosiancioms. As esu is tu vis dar svajojanciu. Kaip gera, kad yra si temele
Geros dienos visoms!

Na kaip graziai cia REvlon ir Anil viska aprase, ir man sirdi suspaude ech...kaip noreciau buti jusu vietose, baltai baltai pavydziu....ir toliau laukiu savo eiles...prisipazinsiu, kartais apima labai labai didele baime, vos ne panika pacios operacijos, pirmuju savaiciu po to, viso to vargo vargelio skausmu skausmeliu, bet taip norisi pagaliau pasijusti normaliu zmogumi, tikra normalia moterimi, turincia teise buti grazi ir seksuali...aisku ir dabar tos teises niekas nedraudzia, bet ...nevisada pavyksta....
sekmes jums visoms! ir toliau laukiam dalinimosi ispudziais, jausmais, patirtimis!

Sause, kaip laikaisi?????? jau turejo prasideti tau pirmieji sukimai, ar ne taip?

sveikos visos,laikausi normaliai, laukiu pirmadienio nes tik tada pradėsim sunkiausią turbūt etapą man, sukimą savaitė po operacijos nebuvo tokia baisi ir skausminga kaip aš įsivaizdavau, o tai duoda vilties, kad ir sukant nebus taip baisu kaip man atrodo vakar jau net plaukus pati išsiploviau duše, nors iš pradžių tai man atrodė "misija neįmanoma" nuteikiu save tik teigiamomis mintimis ir vis tyliai kartoju kad su kiekviena diena aš vis sveikesnė ir laimingesnė. Vakar aplankė mane Anil, savaitės pradžioje buvo užbėgusi Niniuks, tai susipažinom papliurpėm lyg ir senai būtume pažįstamos, smagu kai yra žmonių, su kuriais nevaržomas gali kalbėtis apie bet ką
tai va tokia ta pirmoji savaitė po operacijos

Smagu girdeti tokias pozityvias mintis ir nusiteikimus!!!! Sekmes tau dideliausios ir prasom informuoti kaip viskas vyks prasidejus sukimo procesui! Sis laikotarpis tikrai bus sunkaiusias per visa laikotarpi, nusiteik tam, bet paguoda ta, kad tai truks na ilgiausiai pora savaiciu priklausomai nuo kreivumo, bet tikriausiai tau tai bus trumpiau...kiek prognozavo gydytojas dienu, kad reikes sukti???

sause, o kokia buvo "technologija" galvos plovimo??? atsisedus ant zemes ar pasilenkus? ar iki wc jau pati nueini pamazele, ar tai imanoma tik su ratukais? ar toliau savo palatos jau bandei eiti?

kaip maistas, personalas ligonineje?

galva ploviau pasilenkus, iš pradžių maniau atsisėsiu į dušą, kojas palikusi sausai, bet supratau, kad nebus kaip atsikelti vienai nuo žemės į wc žygiuoju su ramentais, jau nuo penktadienio su jais vaikštinėju, tačiau vaikštau tik po palatą, stengiuosi į valanda nors ratuka palatoje apsukt, na o jei užsnūstu tai ir neapsuku personalas fainas, tikrai galiu pasakyti didelį ačiū kai kurioms seselėms, nes rūpinasi kaip mažu vaiku maistas turbūt kaip ir visur ligoninėse, bet tikrai valgyti galima, ir net priaugti svorio nes man toks jausmas kad aš tik valgau, guliu ir kilogramus auginuosi nes kai atvažiavau, tai kai leisdavo vaistus į pilvą pirmas dienas atrodė, kad paėmus tik viena oda, na o po savaitės ir riebaliukų atsirado kiek dienų suksiu nežinau, gydytojas lyg ir 15 dienų minėjo, bet jei aš neklystu tai ir revlon tiek pat sakė, o ji juk suko tik 8 dienas, taip kad žiūrėsim viską eigoje tikiuos kad 15 dienų tikrai neprireiks tai va toks tas gyvenimas su sulaužytom kojom

nagi, sause, kaip sekasi sukti kauliukus, turbut nieko gero kiek kartu per diena reikia pasukti? Gal jau namo isvaziavai, ar dar ligonineje?