QUOTE(aridax @ 2010 08 09, 20:39)
Atleiskit, kad isikisiu i jusu temele, bet perskaicius si pasakojima apie krikstynas negalejau istylet.. visu pirma uzjauciu Jus del tokios nemalonios patirties... ir kunigas turejo tikrai kunigiskas but, ir dar krikstateviai auksiniai, kad po tiek ispudziu patys pirma laiko kuo toliau neisdume Dziugu, kad bent tolimesne sventes eiga pavykusi buvo.
Šiandien dar pergalvojau viską, pakalbėjau su kitais, kažkaip nuotraukas žiūrint to krikštynų nemalonumo nesimato ir nebeprisimena. Dabar labai juokinga. Tikrai. Bet vis tiek, kitą vaikiuką kokių metukų krikštyčiau. Kūdikėlį gal irgi, bet kai savom kojytėm vaikšto, su ta skraistele maskatuojasi - toks angeliukas... Kažkaip gražiau. Be to, metukų vaikui įdomu nauja aplinka, žvalgosi jis bažnyčioj, o ir nulaikyt, jei pradeda muistytis, lengviau. O šiaip, juk mažesni vaikai nuotraukose gražesni ir žiūrėti tas nuotraukas daug įdomiau.
Vėl žiūriu į nuotraukas. Nu gal ir įdomiau taip Nuotykis kažkoks, įvykis, pagal kurį galėsiu sudėlioti nuotraukas fotoknygoje...
Žinot, kunigas sakė, kad daug tėvų išvažiuoja ir atvyksta tik po kelių metų, bet mes gi žemaičiai, negalime kitaip Išlaukėm, prikalbinom ir pakrikštijom Juk iki septynių metų už vaiką sprendžia tėvai.
Kunigai labai bijojo traumuoti, atseit, kad jis užaugęs gali kaltinti, kad pakrikštijom ir t.t. Bet toks pipiras dar per mažas ką prisiminti. O ir po visos ceremonijos baimės nebebuvo likę, juokėsi atsistojęs.
Tiesa, prie krikštynų dalykėlių.
Krikštamotė nupirko butelį konjako, kurį liepė atidaryti tik per 18 gimtadienį, taip pat visiems išdalino gražius lapelius, kur turėjome surašyti linkėjimus, kuriuos įdėjome į voką, o atplėšime jį tik sulaukus pilnametystės. Labai buvo įdomu, nes visi taip nuoširdžiai rašė, užsislėpę, kad niekas nematytų, paslapčiom į voką sudėjo. Atsakingai žodžiai sudėlioti buvo. Taip ir knieti paskaityti, ką ten parašė Bet išlauksim, išlauksim