labas,
mūsų šventė buvo praėjusį savaitgalį, tai galvoju truputį papasakot, kaip atšventėm
ryte atvažiavo fotografė nufotkint mažiukės aprengimo, o panelė kaip tyčia nė nesiruošė keltis, tad teko žadint, kad paskui nereiktų visko paskubom daryt ir nepavėluotume į bažnyčią. po trumpos fotosesijos namie išvykom į klaipėdos karaliaus kristaus bažnytėlę. ji labai jauki, buvo gražiai papuošta, nes tądien vyko daugybė vestuvių. fotografė sakė, kad šiaip krikštynom jos nepuošia, tai mums pasisekė, galima sakyt. bet šiaip šios bažnytėlės niekam nerekomenduočiau vien dėl kunigo
maža to, kad visą ceremoniją pravarė greitakalbe (kažin, ar užtrukom ilgiau nei 15 min.), tai dar po ceremonijos kunigas iškart dingo nespėjus su juo nė nusifotografuot
krikštatėvis dar ėjo jo kviestis, o tas pasakė, kad jam į laidotuves reik, tai taip ir neatėjo... vienžo, biznierius tikras, jam tik pinigus daryt įdomu... dar nuvėlė, kad, tipo, iš anksto reikėjo pasakyt, kad norėsim fotkintis
kiba, jam čia pirmos krikštynos, kad nežino, kas paprastai po ceremonijos daroma
nu bet nieko, nusifotkinom ir be jo
tiesa, prie bažnytėlės visiems svečiams dalinom tokius angeliukus - seges, kurios apjungė visus svečius
po ceremonijos išgėrėm šampės simboliškai ir išvažiavom visi prie jūros pasifotkint. oras pasitaikė super, nes juk dieną prieš tai lijo, tai jau nuotaika išvakarėse buvo visai nekokia
kol ten mums vyko fotosesija, svečiai braidė po jūrą, plepėjo, vaikai pūtė muilo burbulus. buvo kas su visais rūbais išsimaudė
na, o baliaus vietoj jau mūsų laukė visi svečiai (buvo 29 suaugę ir 7 vaikai
) susėdus prie stalo, krikštatėviai perdavė mums krikšto liudijimą (bažnyčiai ryškiai krizė, nu tokio baisaus krikšto liudijimo mes dar nebuvom matę
) ir skraistę, paskui iškėlė dukrytę virš vaišių stalo, kad visada būtų soti.
salei papuošti buvau pakabinus tokius 10 spalvotų lapų, ant kurių po nuotrauką iš kiekvieno mažiukės mėnesio ir šalia eilėraštukas, tai visi ten skaitė ir graudinosi
daugiau žaidimų kaip ir nežaidėm, nors buvau pasiruošus, tiesiog mums pavalgius taip gerai nulijo, kad lauke pasidarė taip gaivu gaivu, kad salėj nelabai ir besinorėjo sėdėt
šventei įsibėgėjus įteikėm dovanėles seneliams ir krikštatėviams. močiutėms dovanojom po medinį išdegintą šaukštą ir lininę prijuostę su užrašu, įrėmintus močiutės pasižadėjimus Evelinutei ir krikštynų laikraštuką. seneliui padovanojom dekupažintą taupyklę, kad visada turėtų smulkių jos užgaidoms
krikštatėviams padovanojom įrėmintus Evelinutės prašymus, geltonus didelius vardinius rankšluosčius ir po laikraštuką. tuo pačiu gavom ir mes iš krikštatėvių įrėmintus įsakymus tėvams
vieną laikraštuką perleidom svečiams, kad parašytų po palinkėjimą krikštukei. o laikraštukas mūsų atrodė taip
tiesa, prie kiekvieno svečio lėkštės buvom padėję po dovanėlę - mažą dėžutę su dviem saldainiais su dukrytės foto
buvom nusipirkę dar kelis dangaus žibintus, bet nespėjo sutemt, kai svečiai pradėjo skirstytis, visgi anksti susirinko, tai anksti ir namo. tai, sakėm, paleisim juos per pirmąjį dukrytės gimtadienį
šiaip svečiai buvo labai patenkinti švente, dėkojo už malonius įspūdžius ir mūsų įdėtą darbą
Geriausiai nekreipti dėmesio 
