QUOTE(Violeta* @ 2010 09 03, 08:07)
adaptacijos periodas iki kelių savaičių trunka.
Manosios adaptacija truko kelis metus, o tiksliausiai - iki darželio galo. Auklėtoja sakė atsisveikinant "Kokia atėjo, tokia ir išėjo..." Sveta, labai suprantu teve. Jau manoji kokia buvo "mamos mėgėja"
, tai kitų tokių nežinau. Paguosti tave galiu tuom, kad sulig 6 metais tai baigėsi. Jau ir draugįų reikia. Mano patarimas - negrūsk per prievartą į darželį, yra sąlygos - augink namuose, verčiau būrelius palankykit, kad socializuotųsi. Dar savąją visus 3 darželio metus nepalikdavau pokaičio, pabūdavo tik iki pietų. Visus tuos metus darželyje beveik tylėdavo
, nors draugę turėjo. Atkusdavo tik namuose, tada jau juokeliai, kalbos, ir pasakojimai... Taip ir neišsprendžiau aš tos mįslės, kodėl ji taip... matyt, vaikai jaučia viską daugiau, negu mes manome, o gal mes pačios perdaug mylime, perdaug myluojame, suprasdamos akimirkos trapumą...
Papildyta:
QUOTE(Edmė @ 2010 09 03, 10:37)
Pati su slaugos ligoninėm patirties neturiu. Bet žinau atvejų, kad be slaugos ligoninės buvo neįmanoma išsiversti, kai reikalinga speciali pagalba.
Visa tai suprantu. Ir aš neturiu patirties. Tik man labai yra įstrigę a.a. J. Ivanauskaitės parašymas apie slaugos ligoninę, kad keliavietėje palatoje vienas valgo, kitas iškeliauja anapus, dar kitas gamtinius reikalus atlieka. Štai kas atrodo nepakeliama.