28-oji ONKO kertelė

Mano uošvis ryt bus pervežamas į slaugos ligoninę Vilkpėdėje..Vilniuj tik ji, ir Sapiegos g. tokias paslaugas teikia, apie kitas bent jau negirdėjome nieko. Vilkpėdės bazė gera, jei kalbėt apie sąlygas, bet jau geriau negu sapiegoje. Namie laikyt uošvio neišeina, per dienas reikia dviejų trejų matiolio lašelinių, vaistų geriamų, sekt daug parametrų, uošvienė dirba, grįžta vakare, vieno palikt nenori, samdyt nenori nieko, o ir uošvis nenori kad namie svetimi kas būtų...Morališkai tokį sprendimą priimt labai sunku buvo, bet visi nuspredėm kad taip geriau - bent jau bus garantuota medikų pagalba šalia, jeigu kas, koks ūmus pablogėjimas. Lankom kasdien, kartais po kelissyk, lankysime ir ten. Gavom palatą vienvietę, bandysim ten padaryt aplinką kiek artimesnę namams...Iš ligonio pozicijų, ko gero, namie geriausia, bet...uošvienė pernelyg pavargusi, pernelyg persitempus, visokių baimių pilna...Net nežinau, ar gerai nusprendę esame, bet racionalus protas, o ne emocijos, sako, kad taip geriausia.


Būtų įdomu, jei kas pasidalintų patirtimi toje ligoninėje.

Na, man visada baisu, kai zmogus negali gyvenima pabaigti nugyventi savo namuose. Mamyte nenorejo i ligonine, kiek pajegiau tiek jai dariau gyvenima gwresni, net ir chemiju metu ja slaugiau pati, keldavaus naktimis.

gal kas žino kur privati? situacija tokia, kad laiko l.mazai... savaitė gal dvi. jam namie reikia deguonies. kur tai gauti? kas gal susidūrę.




šian buvau Vilkpede apžiūrėti. gyd jį užregistravo ten. namie sakė nerekomenduoja. bet. nzn. o gal? man taip baisu

Na, mes negalvojame dabar apie gyvenimo pabaigą dar...tik iš pradžių tokios mintys buvo. Bet aišku, kad uošvio situacija rimta. Kita vertus, jis ir pats veržiasi gydytis, namo parsivežimas gal irgi būtų suprastas, kad parvežtas numirti.... reikia lašelinių, reikia širdies darbą sekti, daug vaistų sugerti, kardiogramų, priežiūros...iš principo galima namie laikyt, bet kasdien vežiot reikėtų, vadinasi, kažkam darbo reikia atsisakyt, nes esam tik dviese...o kaip gyventi po to? na, po pusmečio, metų? Arba samdyti ką nors. Samdos idėjos buvo atsisakyta, tai nieko kito nebelieka. Būklei blogėjant, kai išryškės neuralginiai sumptomai del mst smegenyse - reikės dar žymiai didesnės slaugos. Po mėnesio Vilkpėdėj bus skiriama chemoterapija - nežinom ,vėl guldys į ligoninę stacionare, ar bus dienos stacionaras, reiks važinėt. Nežinau, jaučiuos kalta dėl tokios situacijos, bet negaliu mest darbo - vienintelės pajamos tai mano. Uošvienė pensininkė mokytoja, darbo atsisakyt nenori ir bijo...labai pergyvena, kad vyras bus slaugos ligoninėje, bet namie laikyt jo nenori ir bijo - prisibaimino, kai tik pačioj ligos pradžioje, kai buvo atrasta kas jo galvoj ir išrašius iš ligoninės po lašelinių nutraukimo jam prasidėjo skausmas, pykinimas, visi kiti dalykai..tada nežinai nėi ką daryt, nei kaip - visa viltis į gydytojus, tai tiesą sakant, net nežinau, kaip tokį ligonį laikyt namuose - juk kitam žmogui reikia ir bent kiek pailsėt...aš pati bijau jau du ligonius turėt ant savo pečių...nežinau, gal atrodo, kad labai savanaudiškai rašau, bet tai ką daryti? aš tiesiog nebeturiu idėjų...

Stipriai apkabinu, palaikau tave ... O stiprybė yra visai netoli - mumyse pačiuose... Tik būna , kad turim ją... būna, kad pametam ir vėl tenka ieškoti - ir vėl randam.... būna, kad manom, kad jos neturim, o pasirodo - klydom...
Laikykis , širdele.
Papildyta:

Na, tu čia taip įdomiai papasakojai - tikrai neįtikėtina.
Linkiu, kad tomografijos tyrimas atneštų tau tik gerų žinelių. Gal tu darbelyje persidirbi, todėl ir skauda galvelę?

***

Violeta - jei ligoniukas pats sutinka su slaugos laikinai ligonine, tai laikinai galima ir taip. Labai svarbu įsiklausyti į ligoniuko nuomonę. Iš tikrųjų, juk ten vis tiek gydytojai dirba ir visos procedūros "prie šalies". Mano mamytės gydytoja dirba poliklinikoje (ji mažytė) , ir tame pačiame pastate yra slaugos ligoninė (nedidelė). Ji tenai taip pat dirba. Tai sakė,( kai žiemą mamytė be perstojo sirgo plaučių uždegimais ir kitokiom ligelėm), kad jei reikės pasiguldys mamytę į slaugos ligoninę lašinių lašinimui, vaistukų suleidimui ir kitai medicininei priežiūrai, ko neįmanoma atlikti namie. Mamytė tai žinojo ir džiaugėsi, kad reikalui esant taip galėtų padaryti, mat ligoninės visas procedūras atlieka ir po 10 dienų keliauk į namučius... Tada neprireikė - pagijome, o dabar nežinau kaip būtų, nes turime porto sistemą, o čia gydytojai visai žali su jomis dirbti.... Kiti net nežino, kas tai yra...
Dabar jums sunkus laikotarpis, bet jūs jį įveiksite, tuo labiau, kad esate nusiteikę sveikimui.

***

Mes irgi rytoj eisime bendrą kraujuką pasidaryti. Tada skambinsiu gydytojai, kaip toliau elgtis. Pirmadienį reiktų jau paskutinę chemiją lašinti, o mes dar tokios silpnos... Na, žiūrėsim , koks bus kraujukas. Nuotaiką taip pat esame pametusios, lyg tai buvom susiradę , bet ir vėl ji pabėgo....

***

Arūniuk,

Violeta nesisielokit tiek labai. Gyvenimas viska sudelios pats i dezutes.

Ifauru, laikas visas zaizdas uzgydo. Neliudekite!

Carvel, idomi situacija su protiniu dantuku. Linkiu kuo geriausiu tyrimu rezultatu!

Rasų lanka, galima būtų atsakyti tais žodžiais, kur tu taip gražiai sakei: stiprybė yra netoli... būna - pametam... vėl ieškom.. vėl randam...

Violeta , sprendimą priėmėt, ir tegul lieka taip, pažiūrėsit, kaip ten bus, ar normaliai uošvis jausis, jei ne - ieškosite kitų sprendimo būdų. Gal galima būtų visiems artimiesiems pasidalyti tas "buvimo valandas", jei būtų namie, ar susidėjus visiems pinigų, samdytis slaugutę, ateinančią į namus. Gi būna nuostabių slaugučių - mano draugės močiutei tokią samdė. Na, čia labai individualu... Bet jei labai baisios sąlygos tuose slaugos namuose (turiu omeny psichologinę pusę), tai geriau namie kažkaip verstis. Man, kaip ir Patricijai, atrodo, kad geriau namie, bet čia toks pažvelgimas iš šono, nežinant visko... Ir iš sergančiojo pusės...

Ifauru, apkabinu... Dar ilgai nepaleis tas jausmas, kas būtų, jei būtų... Belieka tikėtis, kad ilgainiui tie aštrūs jausmai nebebus tokie skaudūs...

.

Gal Art gali patarti,man atrodo musu adis kazkur gavo baliona deguonies

Zilvine ,liudna del tecio Laikykites...

Del slaugos ligoniniu...suprantu buna visokiausiu situacija,buna kad tai vienintele iseitis...,niekada nesakyk niekada,bet man dabar atrodo kad savo tevu serganciu ten nepaguldyciau O pati ir tikrai nenoreciau ten buti,brrrr

visiems mergaitems

As ir nuotaika pameciau,kazkokios blogos mintys.. Ir vis del to darzelio,labai sunku mums sekasi,siandien pabandziau palikti ja nors 10 minuciu,tai vos greitosios nereikejo kvesti ,pradejo ji alpti po isterikos...net nezinau.ka daryti...iskart pradejau vel galvoti,jeigu man vel kas nors bus negerai,kaip ji be manes? Daug pazistu ir maciau mazu vaiku,bet cia kazkoks tikrai isskirtinis variantas,be manes ne zingsnio,kartoja n kartu per diena:tu zinai kaip as tave myliu? labai labai Grupeje,kur 20 vaiku,as viena is tevu tik bunu su ja,ir man kazkaip nepatogu
P.S.atsiprasau,kad ne i tema cia as su to darzeliu

Prieš 3 metus ten buvo nuvežta mano tetulė. Suvisam... Vėžys, parkinsonas ir 92 metai gyvenimo. Techninės sąlygos ir aplinka ten geresnės nei Sapiegoje, o priežiūra/žmoniškumas... Labai daug kainuoja, kad pastarųjų surogato sulaukti... 50 Lt veikdavo tik tol, kol esi šalia ir yra prieš ką atidirbinėti. Aišku, vienvietė palata personalo sąmonėje įgija spec-statusą (tetulė gulėjo 4-vietėje šešiese). Be to, medikams didžiausią įspūdį palieka ne pinigai, o kitų jų kolegų, ypač įtakingų, paprašymai. Jei tokie yra, tuomet medicininė pagalba ir nepažeistas orumas bus garantuoti. O jei ne... Taip kaip tetulė, niekas šiame pasaulyje mirti neturėtų. Niekas.

Krikštamotė, ori ir dar toli gražus ne senutė, pabaigai (vėžys su mst smegenyse) atsidūrė irgi slaugos ligoninėje. Tik ne Vilkpėdėje (dabar neprisimenu gatvės senamiestyje). Su įtakingų medikų paprašymais ir nemenkom finansinėm injekcijom. Nors aplinka ten skurdi, žmogiškumo ir pagalbos buvo parodyta tiek, kad skirtingai nei mes, ji įtikėjo, kad dar pagis. Gi mums daktarai jokio išgijimo nežadėjo, o tik savaitę... dvi pabuvimo vis dar ČIA. Kai pasišovėme toms likusioms savaitėms vežtis ją namo, kad viskas kas liko toliau vyktų savo namuose, tarp artimųjų, daktarai atkalbėjo. Ir išties, nepažeidę žmogaus orumo ir ramybės, nei šlapimo nuleisti, nei deguonies kiaurą parą paduoti, nei lašinių statyti, o galiausiai, nuslėpti savo ŽINOJIMO, mes nemokėjome. Viltis pasveikti ją paliko paskutinę tarp visų gyvųjų šiame pasaulyje - kai suvisam užmerkė akis.

Tokie dalykai.

Stiprybės visoms... Suprantu kaip sunku yra, bet... visos ėjom, einam, eisim... Tokia mūsų planeta...

Aciu mergaites uz gerus palinkejimus.Na va ir vel musu skyreli lanko liudnos nuotaikos,belieka palinket visoms nepaluzti,Rasu lankelke nors spinduleli silumos judviem ir stipreti.Zilvine .

Vi, labai ačiū už pasidalinimą savo mintimis ir patirtimi. taip, neslėpsiu mes irgi naudojomės įtakingų medikų užtarimu, ir finansinėm injekcijom, na, ir mano vyras medikas - vien iš medicininio požiūrio jis pats labai buvo už, kad tėvas būtų medikų akiratyje. Na, uošvio situacija tokia, kad jis negulės ten visų pamirštas ir apleistas. Pats gali paprašyt pagalbos jei jam reikia, ta prasme jis savarankiškas, nėr ligonis ant patalo, bet negalima palikt vieno - neduok die, sutriks orientacija, tada....nežinau kas gali būt ir nutikt jei jis bus namie...Na ir procedūros. Tiesą sakant, labai tikiuosi, kad nors niekas ten mano uošvio gali nemylės, bet surogatų tikimės labai. Ką gi, pradėsim gyvent taip iki kito laiptelio....

Sveta, kiek aš pirmose studijose gavau vaikų raidos psichologijos žinių, tai viskas dėsninga. Mergaitė išgyvena siaubingą nesaugumo jausmą, bijo netekt mamos, vaikai tokio amžiaus egoistai - mamos reikia sau visos, visą laiką, nes paprastai ir ne tokiose situacijose pripratinimai prie darželio dažniausiai visada būna skausmingi, adaptacijos periodas iki kelių savaičių trunka. Suprantu, jums reikia kad dukra būtų savarankiškesnė, mažiau prieraiši....bet esmė, kad ji išgyveno daugiau streso negu jos bendraamžiai- ji suvokia, kad jos baimių priežastis - mamos nebuvimas...siūlyčiau pakalbėt su auklėtoja, paprašyt labiau užsiimt su mergaite, paaiškinkite dalinai situaciją...o jūs turėtume vaikui duot aiškius orientyrus - kiek jūsų nebus, kada tiksliai ateisite, tarkim, kai vaikai pavalgys pietus, kai pamiegos, na, savo pasirodymą reikai susiet su konkrečiu įvykiu ir vaiko neapgauti reikia. Tiesiog pratinti, kad nebūsite valandą, dvi....ir t.t. Per kelias savaites priprasti turėtų- vaikas turi suvokti, kad ėjimas į darželį neišvengiamas bet kokiu atveju, bet jo mama vėl bus šalia....ir nebijokite pabūt darželyje....pabūkite valandą, dvi, įsitraukite į žaidimus su kit vaikais...Kai mergaitė nurims, tada paklausikite ar pabus trumpai viena, kol jūs tarkime, nueisite į parduotuvę...Ateikite po pusvalandžio - na, vaikas turi patikėt kad mama nedings. Akcentuoti reikia darželio privalumus...Čia daug kalbėt galima, suprantu, kad pas jus šiek tiek kitaip, bet juk vaikas auga su kiekviena diena..stiprybės.