QUOTE(ruju @ 2010 08 13, 21:37)
sveikos. nutariau parasyti Jums, nes db man ypac sunku... rytoj turejo buti mano vestuves, bet praeita savaite mano mamai diagnozavo III stadijos skrandzio vezi, ...
Ech... Pasidalinsiu savomis vestuvinėmis patirtimis. Pamenu, kai mama dar gulėjo ligoninėje po pirmos operacijos, jos palatos kaimynę aplankę vestuvių svita -- tekėjo dukra, dėl mamos operacijos buvo nutarta vestuvių neatšaukti, bet smagiai aplankyti ją ligoninėje. Nežinau, kiek to smagumo buvo. Iš šalies žiūrint -- vien graudulys...
Mano asmeninė patirtis: dėl mamos ligos ir galimo pablogėjimo su būsimu vyru vestuvėms ruošėmės taip, kad reikalui esant, nebūtų sudėtinga viską atšaukti. Dėl šios priežasties artimiesiems apie vestuves pranešėme iki jų likus trims savaitėms, kai jau buvo aišku, kad viskas bus gerai. Tiesa -- žmogus planuoja, Dievas juokiasi
Likus dešimčiai dienų iki įvykio, apie netikėtai užklupusią ligą pranešė vyro sesuo (kuri būtų sėkmingai tai slėpusi, jei ne neišvengiama operacija), mūsų santuokos liudininkė. Ji ne tik paprieštaravo tam, kad atšauktume šventę, bet ir buvo joje pati šauniausia dalyvė : ) Žinoma, širdaperšio būta daug, šventės džiaugsmas sumišęs su nerimu, bet -- ar ne toks tas mūsų gyvenimas? Džiaugsme ir varge. Šeimoje, remiantis vienam į kitą.