Viešasis transportas ir šunys

Sveiki,

Susirašinėjau su Eismo organizavimo skyrium dėl šunų vežimo ir išgirdau tokią nemalonią naujieną, cituoju:

"Atkreipiame dėmesį, kad ruošiama nauja Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių redakcija, kuri bus teikiama Tarybai svarstyti š.m. rudenį. Naujoje redakcijoje numatyta, kad Keleivis, kuris nori vežti autobusu gyvūnus (šunis, kambarinius gyvūnus ir paukščius), privalo juos laikyti taroje arba specialiuose narvuose. Tai atitinka Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas Keleivių ir bagažo taisyklių nuostatas bei neprieštarauja ES teisės aktams."

Dar pasitikslinau ar tikrai teisingai supratau:
"Galutinį sprendimą priims Taryba, bet eilės didžiųjų Europos miestų keleivių ir bagažo vežimo taisyklės gyvūnų vežimą apibrėžia būtent taip".

Kaip iš tikro yra užsienyje? Ką manote apie situaciją apskritai?

Iki šiol Vilniuje su šunimis buvo privaloma lipti per galines duris (na, ir aišku pavadėliai, antsnukiai ir kiti įprasti dalykai). Kaip bus dabar, kai visi keleiviai privalo įlipti per priekines duris? Įtariu, niekaip. Tiesiog nebus galimybės vežti šunį autobusu ar troleibusu. Nebent kanarėlės dydžio šunį narvelyje.

Visai neseniai teko važiuoti tarptautiniu autobusu į visai netolimą kelionę, vos 100km. Ten leidžiama vežti tik narve. Įėjau su šunimis su pavadėliais, pasistačiau boksą ir paguldžiau ten šunis. Atgal taip pat. Jokių problemų. Bet įtariu, kad labai daug nuo vairuotojo priklausys.

Kol kas vežti galima, vairuotojai privalo atidaryti galines duris, jei važiuoji su šunim. Pro priekines lipti nereikia.

Šiandien teko pravažiuoti 7 viešojo transporto priemonėmis, niekas galinių mums neatidarė, lipom per priekines su šunim ir važiavom maždaug viduryje.

Oi, su užsieniu geriau net nelyginti - pvz., Helsinkyje kai kuriame viešajame transporte yra durys, pažymėtos lipduku su šunimi...
O jeigu situacija bus tokia, kaip ir planuojama, laikantis paraidžiui tų taisyklių su šunimi praktiškai neįmanoma bus važiuot, nebent, kaip buvo pasakyta, tas šuo - kanarėlės dydžio
Vat galėtų tie valdininkai, sugalvoję tokias taisykles, išbandyti jas praktiškai - gal tada praregėtų...

nu va, manes ir galiojant dabartinem taisyklem nelabai norejo isileist su suniu, tai veliau matau tai isvis pasidarys mission impossible

Vakar per žinias girdėjau apie tą naują sistemą Vilniuje - įlipimas tik per priekį, išlipimas per visas kitas duris. Tik apie jokias išimtis dėl įlipimo per galines nebuvo kalbama. Matyt pradžioje taikys griežtai.
Įdomiausia buvo pastaba, kad "Kaune ir Panevėžyje tokia sistema taip ir neprigijo "


Na, į boksą telpa ir šiek tiek didesni šunys Man kai reikia vežtis ar prilaikyt po operacijos, kad nesiblaškytų, ir JPR ar pinčerį ramiai į didesnį boksą sutalpinu. Tik va pakelt ir neštis jau sunkiau sekasi.
Taisyklės ne visuomet būna suderintos su sveiku protu. Bet valdininkams, neturintiesm šunų ir nežinantiems veislių ypatybių neretai yra sunku suvokti tokius dalykus. Aiškinti ir mokinti juos reikia

Kol kas šunis galima vežti viešajame transporte. Teko kalbėti su vienu Vilniaus "SĮ Susisiekimo paslaugos" vedėju. Vairuotojai privalo įleisti keleivį su šunimi per vidurines duris arba per priekines, jei atsisako - galima pranešti apie tai autobusų ar troleibusų parkui ir vairuotojui skirs baudą. Taip kad kol kas viskas gerai, važinėti galime.

Sveiki visi,

Labai aktuali tema. Važiavau su baltaja šveicarų avigane 50 maršruto autobuse, gal pirmadienį šį... Lipau per vidurines, nes buvo patogiau ir staiga atlėkė vairuotojas kaip žvėris, pradėjo šaukti ar šuo su ansnukiu, kodėl toks didelis. Taip su ansnukiu, su 'stoperiu'. Tada dar labiau pradėjo rėkti, kad šuo gali išsižioti su tokiu antsnukiu ir jis jokiu būdu mūsų nevš ir, kad turim išsinešdinti. Aš atsisakiau išlipti ir pasakiau, kad visus reikalavimus įvykdžiau, todėl važiuosiu ir nelipsiu. Tada visi keliaiviai pradėjo šnarėti apie milžiniškus sukandžiotų vaikų kiekius ligoninėse ir, kad visi savininkai gina savo šunis ir tvirtina, kad anie niekada nekąs... Kiti, gi, keliaiviai pasitraukė ir mums užleido vietą prie sienelės... Vairuotojas šokinėjo iš kabinos į kabiną ir labai grėsmingai grasino policija ir kad turiu išlipti. Aš nejudėjau, ir jam nuraminti demonstratyviai užveržiau ansnukio diržiuką, kad kalė negalėtų išsižioti, bent trumpam-pagalvojau... Tada vairuotojas liepė mums ateiti prie jo kabinos, visai šalia, kur jau net keleiviai nepapuola. Aš pasakiau, kad ten labai saulė spigina ir tuo baisingai papiktinau keleivius-tipo, ko ji čia laužosi, juk leidžia važiuoti... Gerai, gerai, perėjom ten su kale ir jau vairuotojas, tipo suvadovavęs mus vežė į mano darbą.... Taip, į savo dabartinį darbą važinėju su savo kalyte. Bet, kai privažiavus vietą aš labai mandagiai, demonstratyviai mandagiai, tipo už nepamatuojamą geranoriškumą jam padėkojau ir išlipau, tai pamačiau, kad visas kalės kailis šlykščiai tepaluotas ir murglotas... O, siaube, mano išpuoselėta baltutėlė, minkštutėlė prašmatni 'ponička' išmozota mašininiais tepalais, pusė nugaros, uodega....Košmaras....mintyse 'kalbėjau' ispanų jūreivių 'kalba' ir prisiekiau parašyti skundą ant to chamo, kuris mus terorizavo visą kelią, nes vežimo sąlygos turi būti visiems vienodos, aš manau....
Bet 'išsiskalbiau' šunį ir dabar į darbą važinėjam dviračiu....Ir sportiška ir higieniška... Ir visokie 'moliai' nuotaikos negadina...

Mes šiandien ryte dėl durno vairuotojo 20min. stovėjom stotelėj, pavėlavom į vet. kliniką, nemažai žmonių pavėlavo į darbus. Įlipom per priekį, nuėjom iki galo ir prasidėjo... Išlipkit, negalima, nevešiu. Šuniui ant snukio buvo užveržtas pavadėlis (antsnukio nebesinešioju, kadangi testas išlaikytas, man jo reikia tik transporte). Dar kartą man buvo priminta, kiek bjaurių žmonių yra tarp mūsų. Na, policija kažkodėl iškviesta nebuvo (matyt taisykles vairuotojas visgi skaitęs, paišsikalinėt tik užsimanė). Aš ramiai sėdėjau, nekreipdama dėmesio į visas replikas į mano ir vairuotojo pusę. Po 20min. vairuotojas vėl priėjo, paklausė, ar nelipsiu, gavus neigiamą atsakymą pasakė sėsti į patį galą, ką mes padarėm ir nuvažiavom. Klausimas, kam reikėjo žmones gaišint? Keleivius suprasti galima, ne visų darbdaviai atleis tokį pavėlavimą.

Vakare galinėj stotelėj laukėm to paties numerio autobuso atgal. Kiek pažįstamas vairuotojas (irgi kartą nenorėjo vežti, bet greitai radom bendrą kalbą ir išsiskyrėm labai draugiškai) juokdamasis paklausė, ar čia jo "naparnikas" ryte stovėjo. O atvažiavo pirmas kaip tik tas. Šį kartą viskas buvo tylu ir ramu, nė žodžio dėl šuns.

Papildau. Mes, su Aurora, mano šveicarų aviganių kalyte, labai sėkmingai gal kokius pora mėnesių, du kartus į savaitę važinėjom į Dianos Jurkuvėnienės dresūros kursus tik autobusais ir troleibusais, sąmoningai, kad gauti dar ir socializacijos pamokas. Ir turiu, jums pranešti, labai sėkmingai, nes vos tik koks pilietis įlipęs į troleibusą pamatydavo mano kalę, toj susileisdavo ir puldavo pasakoti apie ...Savo šuniukus...Ir t.t....Visiems nušvisdavo veidai...Tikrai darydavom teigiamą poveikį žmonėms, kurie jau pavargę nuo buitinių rūpesčių ir tiesiog mėgaudavosi, pamatę gyvūniuką transporte... Taigi, tapom išlepinti normalių, žmogiškų santykių... Bet aš manau, kad taip ir turi būti, kad žmonės turi jausti komfortą, kai šalia gyvūnas... O taip ir buvo, kai važinėjom visą tą laiką...