Latvija

Šie metai - svajonių atostogų metai : dalis atostogų - tik sau, dalis - su šeima.


I dalis
Taigi, pagaliau, po n metų, pirma atostogų dalis - tik sau - einu, kur noriu, darau, ką noriu Mėgstu tokį laiką sau, kaip ir seniau, dar prieš vaikus, keliaudavau.

Birželį, su vaikais bevaikštant prie jūros, ateina idėja, kaip gali atrodyti dabartinės mano svajonių atostogos - viena, ilgai, be žmonių, su pačiais minimaliausiais finansais. Taigi galiu eiti pajūriu! Grįžusi dėliojuosi, žemėlapy po tiesiąja žymiuosi po apytiksliai 20 km, skaičiuoju dienas. Šiaip ne taip suderinusi, kas bus su vaikais ir kas prižiūrės katę, startuoju liepos 17 d.

Tikslas minimum - Liepaja arba Ventspils, nes išeinu su skaudančia koja ir petimi - matysim, kaip čia bus ;
Tikslas midi - Kolkos ragas, Latvija;
Tikslas max - Ryga;
Tikslas max+ , susidėliojęs jau kelionėje - Latvijos - Estijos siena. Deja, nepavyko, teko grįžti dėl ne nuo manęs priklausančių aplinkybių.


Viso kelionėje 22 dienos;
21 diena ėjimo;
1 diena poilsio dėl lietaus;
Nuėjau virš 450 km (tiksliai nežinau, nei žingsnių matuoklio, nei kito prietaiso atstumui matuoti neturėjau);
Kasdien vidutiniškai ėjau po 6-7 valandas;
Nuvykimas, parvykimas - tranzu;
Visos nakvynės palapinėje, ant jūros kranto;
Planavau išleisti 3 eur/dienai, tačiau buvo papildomų išlaidų palapinei, etc., viso išleidau 100 eur.
Iš tiesų pabuvau be žmonių, gamtoje ir tyloje, ir labai džiaugiuosi, kad taip pasisekė - liepos mėnuo buvo šaltas, todėl žmonių buvo labai mažai, būdavo dienų, kai per dieną nei vieno žmogaus nesutikdavau. O sutikusi lietuvį, jaučiausi, lyg kitam pasaulio krašte būtumėm susitikę

1 diena, Kaunas - Klaipėda, Klaipėda - Nemirseta



Įtvirtinimai, už Girulių (daugiau - mano Lietuvos temoje)

2 diena. Nemirseta - Nida (LV)

Po vakarykščių tuščių pliažų šiandien net keista Palangoje Ir taip, pareina lietus. Geras lietus.


Didįjį lietų pralaukiu paplūdimio kavinėj, besišnekučiuodama su kitais keliautojais. Kad ir lyja, vis tiek reikia eit.


Labai keistas dangus ir jūra, Šventoji




Lietuvos - Latvijos siena


Palapinę statausi pievoj, už gūbrio, kad nors kiek vėją nuo jūros užstotų. Šitas vietas dar žinau, pro čia važiavom dviračiais Šventoji - Papė.

3 diena. Nida - Jūrmalciems

Pakeliui bus daug tokių tiltų likučių, ties kaimais


Kur esu, orientuojuosi pagal ėjimo laiką ir švyturius, pažymėtus žemėlapy.












Oras visą kelionę buvo toks šiaip sau - šalta, lijo, gerai, kad ne ištisai dienomis. Radau, kad mano goretexiniai drabužiai niekaip neatlaiko stipraus lietaus su vėju... Matyt, laikas pirkt naujus

4 diena. Jūrmalciems - beveik Liepoja.

Išprausta lietaus iš to debesiuko... Brr, šalta, šlapia.






Iš pradžių dienorašty žymėjausi, kur esu, prie kokio kaimuko, nes jų daugiau, paskui - tik pvz, 3 val. ėjimo - kažkur
Laikas matuojamas ėjimo valandomis ir švyturiais. Gerai, dar kai švyturiai matosi. O buvo vieną dieną... - prie to dar prieisim. Kaimukai dažniausiai šiek tiek toliau nuo jūros, jų einant nesimato. Kad netoli kaimukas, galima spręst iš to, kad bent keli žmonės pajūry būna. Nebent labai blogas oras.

Per šiandien sutikau kelis žmones, prie kaimuko ir arčiau Liepojos. Laukinė gamta.

Lendu į kopas, šildausi ir daiktus džiovinu
Stoju kiek galima arčiau Liepojos, bet dar ne mieste Rytojui miestas - pasikrauti fotiko baterijas ir telefoną, todėl tam reik pasiplanuot laiko.


Kaip gera kasvakar palydėti saulę. Užmigti ir pabusti, ošiant ar ūžiant jūrai, svirpiant žiogams
Kaip gera apsistoti žemuogių pievelėj, vėl ir vėl

Mano svajonių pasibastymas Laukiu tęsinio

aš irgi nekantriai vis laukiu ir laukiu tęsinio

Ir man labai smalsu skaityti apie mažiau tradicines keliones, pati gal ir neišdrįsčiau. O gal kada nors

Atsiprašau, kad tiek laukt reikėjo... Jau galvojau, kad tik per vaikų žiemos atostogas pavyks pratęsti... Žiūrėsiu, kiek spėsiu dabar per kelias valandas parašyt. Visgi tai užtrunka

Jerda, drąsiau



5 diena. Liepaja.
Puiki diena - saulė, danguj - nei debesėlio.


Artėjant prie miesto, pasirodo sportuojantys, bėgikai, šiaurietiškai einantys - pati man mieliausia zona, kai jautiesi tarp savų.


1.5 val ėjimo - ir pasiekiu bulvarą į centrą.


Susipažinkime - čia aš


Bulvaro pradžia, paminklas likusiems jūroje


Karšta Taip būna?


Mano tikslas šiandien - pakrauti fotiko ir telefono baterijas, patikrint orų prognozę ir el.paštą, nusipirkt apsiaustą nuo lietaus kuprinei, gal naują palapinę, nusipirkt valgyt sekančioms 6 dienoms, pereiti miestą ir nakvoti gerokai už jo.

Eidama fotografuoju, bet specialiai dėl turistinių objektų niekur neisiu. Jokiais turistiniais objektais visai kelionei nesidomėjau, nes šįkart tikslas kitas. Liepojoj nesu buvusi, žinau, kad Karosta (karo kalėjimas) yra, pro ten eisiu.

Patinka man tokie namukai:




Centro maketas

Maxima Net akys nušvinta - kavos ir ledų bus

Biblioteka, TIC palieku telefoną krauti, apeinu kelias parduotuves, ieškodama apsiausto kuprinei (nėra ) ir einu po centrą pavaikštinėti, taupydama jėgas, nes žinau, kiek dar šiandien reikės praeit.
Muzikų alėja:


Mieste sužymėti maršrutai natelėmis, neinu. (Praeinam visus su vaikais per antrą kelionę.)


Visgi nueinu iki žymiojo Petro I namo.
Pastebiu, kad ir fotografuoju kitaip, nebetrukdo kadruose nei mašinos, nei praeiviai...








Papildyta:
Faina kavinukė antram aukšte




Senučiukai namai centre




Rožių aikštė


Viskas, pasivaikščiojau, pasikroviau kuprinę, pasidžiaugiau civilizacija, einu toliau.

Seniausia miesto gatvė


Uostas





Papildyta:
Toliau seka baisiai nuobodus ėjimas per pramoninius/gyvenamuosius rajonus.

Tiltas į Karosta, jis kartais uždaromas.


16:30. Pavargau. Nežinau, nuo ko labiau - su batais, mieste, ar kad su sunkia kuprine?
Visgi nusprendžiu šiek tiek užsukti į Karosta teritoriją. Bet iki TIC (lyg 1.5 km) jau nebeisiu - per toli.
Karosta - tai buvęs uždaras karinis miestelis, šiaurinėje Liepojos dalyje. Jame yra atviras turistams buvęs kalėjimas - perauklėjimo vieta. Dabar tai - gyvenamasis rajonas su vaikų žaidimo aikštelėsmi, parduotuvėle. Tik viršininko namas (žemiau bus nuotrauka) tebėra karinis objektas.
(Daugiau foto bus iš antrosios kelionės.)










Viršininko namas






Papildyta:

Pagaliau pajūris , pavargau nuo miesto. Ir galiu nusiaut. Nors... kojas skauda ar su batais, ar be jų. Galvoju, jei ne basa, o su batais, ne ką tepraėjusi būčiau...
Atrodo, vėl lietus kaupiasi... Klausiu buriuotojų, sakau, geriau matot, sako - gal lis, gal ne

Nuo molo žvalgausi, kur eisiu - link fortų. Nieko apie juos nebuvau mačiusi ir girdėjusi, todėl labai smalsu




Wow Mėgstu griuvėsius


Liepojos įtvirtinimai buvo pastatyti XIX a. pab. – XX a. prad.. Jų tikslas apsaugoti Liepojos jūrinę karo bazę nuo galimų priešų užpuolimų. Įtvirtinimo sistema apglėbė visą miestą.
1908 metų lapkričio mėnesį Liepojos įtvirtinimus išmontuoti, nes buvo pripažinta, kad jų statyba buvo strateginė klaida. Dalis pabūklų demontuota ir išvežta į Lietuvą, į Kauną, dalis išlydyta. Artilerijos pabūklus, požeminius ir parako sandėlius mėginta susprogdinti, tačiau tai nedavė rezultatų ir carinės Rusijos naujesniųjų ir moderniųjų įtvirtinimų liekanos išlikusios dar iki šiol.

Mieste irgi yra fortų likučių, juos apėjom per antrą kelonę.

Dabar gi - įtvirtinimai pajūryje












Papildyta:
















Papildyta:

Kylu ant skardžio. Reikia ieškot vietos nakvynei, paėjus už fortų. 20 val. prognozuoja lietų, turiu jau būt pasistačiusi palapinę.


Įprastai vengiu nakvoti vietose, kur arti yra šiukšlių, butelių, bet šįkart neturiu pasirinkimo - už šiaurinių fortų šiandien nebenueisiu, reikia rinktis tikėtinai ramiausą vietą per vidurį tarp fortų. Randu labai fainą - balkonėlis tarp dviejų kalnelių Su vaizdu į jūrą. Tik nusimaudyt jūroj iš ryto nebepavyks.




Statausi palapinę, ruošiuosi lietui. 20 val. - lietus. Ir taip kelionėje ne vieną kartą pasitvirtino, kad meteo.lv labai tikslios artimiausios kritulių prognozės.
Daugiau naktį nelijo, užtat koks vėjas kilo! Dar nėra tekę taip nakvot - vėjas didžiulis, palapinę blaško, galvoju, suplėšys ar atlaikys mano senučiukė palapinė... Miegot neįmanoma. Paryčiui vėjas vis didėja, plaukus palapinėj jau ne kedena, o draiko. 4 val. ryto atsikeliu ir palapinę pertempiu šiek tiek toliau nuo skardžio ir už medžio - naktį sugebu sugalvot, kad ir tokia užuovėja bus geriau, nei nieko Jau nebesvarbu, kad beveik ant tako palapinė
Užtat turiu galimybę pamatyt, kaip blyksi uosto švyturiai naktį