Latvija

Ačiū visoms
Labai džiaugiuosi, kad skaitote ir esate kartu Esu laiminga, jei mano pasakojimai įkvepia, kartais padrąsina, kai norisi, bet lyg trūksta drąsos, to padrąsinimo, kad tu tai gali.
Keliaukime, dalinkimės ir įkvėpkime vieni kitus

8 diena. Liepaja - Saraiki.
Einam - stojam - einam - stojam - ......

Už Liepajos praeinam karinį dalinį, kur anąsyk man einant, šaudė, dičkis labai laukia, gal ir dabar scenarijus pasikartos. Bet ne, praeinam tyliai ramiai.







Dičkis nori eit, ir ganėtinai ištermingas, gal;ėtų ir daugiau dienų eit, o va su mažąja reikia užsiiminėt, kad eitų, tai ir dainuojam, ir visko prisigalvojam, kad ėjimas lengvesnis būtų. Akmenuota, vaikai prisirinktų daug akmenukų, nebeleidžiu - o kas gi tiek paneš? - sutariam, kad geriau fotografuosiu. Tai dabar turiu kolekciją akmenų nuotraukų

Stojam anksti, ėjimo realiai tai nedaug, turim dar daug laiko žaidimui ir poilsiui. Ir pasiruošimui mokyklai vakarais - diktantui ir anglų k. pakartojimui.

9 diena. Saraiki - Ziemupe.
Ryte susipakuojam ir einam prie jūros. Palieku dičkį prie kuprinių, o su mažąja einam vandens. Vargeli, ir dar basos išėjom . Kelios sodybos išsimėtę tolokai, tik trečioj sodyboj randam žmonių, o per žvyrkelį eit basom - nepaskubėsi. Grįžtam su vandeniu po daugiau, kaip valandos...

Šiandien - žiogų, boružių ir vabalų gelbėjimo iš vandens diena



Vaikai eidami plėšia savo sukurtą dainą: Mama, duok man valgyt, mama, duok man gerti!
Ta prasme, normalaus maisto ir gerti, kiek telpa . Baikit, mama tiek nepaneša

Prieinam Ziemupe miestuko pietinį pakraštį. Randam didžiules sūpynes, Kalėdų Senelio rezidenciją, kur veiksmas vyksta nuo gruodžio vidurio, o dabar galima nusipirkti suvenyrų ir ledų . Ale atrodo, kad ledų mėnesį, o gal metus nevalgę .



Palapinę statom ant skardžio, vaikai leidžiasi žaisti, ir pamatau dar vieną man skirtą širdelę:

10 d. Ziemupe - Akmensrags.

Šiandien einam einam einam, nes nusprendėm anksčiau stoti, o ne per pietus ilgą poilsį daryt.
Nakvynei stojam, pamatę Akmensrags švyturį. Būnam pajūry, o palapinę statysim vakare, už kopų.
Mažoji numiega pogulį:


Vandens į švyturį eisim rytoj, šiandien niekas nebenori eit su manim, o aš abiejų vaikų palikt nenoriu.




Fotografuoju salose įkurtus miestus ir valstybes:

11 d. Akmensrags - Pavilosta.
Ketvirta, paskutinė, žygio diena.
Naktis šalta, abu su dičkiu šąlam ir pavydim mažajai šilto miegmaišio...
Užsukam į Akmensrags švyturį vandens, šeimininkė mums pasiūlo užlipti į švyturį. Su džiaugsmu .






Pasiekiame Pavilosta:


Pavaikštom po miestuką, nusiperkam valgyt ir einam į žaidimų aikštelę.
Apsistojam visai šalia miestuko, bus patogiau rytoj į parduotuvę atbėgt. Rytoj imam laisvą dieną - tai reiškia, niekur neisim, būsim vietoje, palapinės išardyt - sudėt nereikės, ir aš galėsiu patingėt

12 d. Pavilosta.
Poilsio diena...
Planuoju, kam dienas toliau skirsim, pasirodo, dėl katės iškilo problemų. Uf, jei ne dėl vaikų, tai dėl katės reikės anksčiau grįžt? Visgi pavyksta suderinti, kas katę toliau prižiūrės. Būsim ne tiek, kiek norisi ir galime - iki pat rugpjūčio 31 d, bet irgi gerai - iki rugpjūčio 28 ar 29 d.
Po 8 val vakaro prieina mergina, sako, čia negalima statyt palapinių, saugoma teritorija. Nemačiau niekur ženklo, ir žemėlapy nepažymėta, nežinojau . Tenka pakuotis ir eit tolyn, spėliojant, kiek toli eiti, kad jau būtų galima stoti.

13 d. Pavilosta - Ventspils.
Patingėjom, šiandien judam. Einam tranzuot į Ventspilį, atsarginis variantas - autobusas po valandos. Kad vaikams nebūtų taip nuobodu laukti, liepiu skaičiuot pravažiuojančias mašinas. Jie dainuodami skaičiuoja nuo pirmos: "Atvažiavo keturiasdešimta ir nesustojo..." Sakau, gal dainuokit, kad atvažiavo kokia nors 44-ta ir sustojo? Nesiseka, eismas mažas, vidutiniškai 1 pravažiuojanti mašina per minutę. Sustoja 2 vairuotojai, bet vežtų labai arti, neverta.
Po valandos imamės plano b - važiuojam autobusu, gerai, kad telpam .
Liepojoj būdama, ieškojau nakvynės per svetingumo klubą ar pigaus hostelio Ventspily, neradau mums tinkamo, palapinėj gyvensim, nors būnant mieste, norisi komfortiškiau gyvent ir nebetąsyt kuprinių.
Ventspily praleidžiam 5 dienas, viską apeinam, visas karves pamatom, bet žaidimų aikštelėse vaikai nespėja atsibūti iki soties

Taigi, Ventspils - karvių, gėlių ir vaikų žaidimų aikštelių miestas








Papildyta:












Pilis






Papildyta:

Bobslėjininkai

Papildyta:


Gyvenimas yra gražus:




Vaikų miestas, didžiausia žaidimų aikštelė Ventspily, smagu net paaugusiems, ne tik mažesniems vaikams:




Karvė kempinge:


Etnografiniam muziejuje:





Papildyta:


Karvių protėviai

Pilis




Fontanas




Žuvytės








Papildyta:

Džiunglių takas

Vieną dieną iš pat ryto autobusu važiuojam į Elnių sodą (Briežu darzs, http://www.latvia.travel/lt/lankytina-vieta/ventspilio-elniu-sodas-ir-busnieku-ezeras). Deja, elnių nepasiseka pamatyt, užtat pasigrožim šernų šeimyna su keliais mažiukais

Kita didelė žaidimų aikštelė nurašoma, nes po tos didžiosios, vaikų miesto, geresnės nėra ir nebus













Daugiabučių kiemuose tokios aikštelės


Pareinam link centro




O čia padėka dantukų fėjai, kuri naktį paėmė dantuką ir paliko eurą:

18 d. Ventspils - Jūrmala.
Galvojau galvojau ir sudėliojau, kaip nuvežt vaikus prie šiltos jūros, t.y., prie Rygos įlankos. Per likusias tris dienas geriausias variantas bus pašokt į Jūrmalą. O ir grįžt namo bus patogiau nuo Rygos, nes per vieną dieną iš Ventspilio iki Kauno, ko gero, nepavyktų parvažiuoti. Visur kitur per sudėtinga, daugiau laiko reikia.
Stojam tranzuot. Vaikus nuteikiu, kad jei veš iki Rygos ar link LT, tada ten važiuosim. Žodžiu matysim, kaip dėliosis. Einam link tranzo vietos, vaikai sako: laukiam, kol nueisim iki tranzo vietos, atsisėsim. O aš tai laukiu vairuotojo, kuris sustos mūsų paimt Ir už 5 sek. sustoja, taip ir nespėjus prieit reikiamos vietos.
Paveža iki Jūrmalos, kiek gali arčiausiai centro, kiek pakeliui. Einam. Kol pamatau ženklą, kad TIC, t.y., Jūrmalos centras, už 13 km Tiek nenueisim. Aiškinuosi, kaip kuo pasiekt centrą. Susirandam ir autobusą, ir elektrinį traukinį.
Pasivaikštom Jūrmalos centre, einam prie jūros, ir... baisus nusivylimas: Mama, šita jūra visai ne šilta!
Įdomus oras, apsiniaukę, šilta:


Nakčiai ir rytojaus visai dienai prognozavo lietų, ištisinį, ir visur.
Lyja...

19 d. Jūrmala - Kaunas.
Deja, prognozė buvo tiksli. Lijo naktį, ryte lynoja. Paplūdymy per lietų nesikapstysi, palapinėj nesėdėsi, ką veikt - einam į miestą pasivaikščiot.


Nueinam į parką. Lyja. Užlipam į apžvalgos bokštą - visas dangus pilkas, anei prošvaistės. Kol vaikai duodasi žaidimų aikštelėj, įsilyja, sušąlu ir galvoju, nepratempsim šitaip dienos, iki vakaro viskas bus šlapia...
12 val nusprendžiu važiuot namo, kad ir kaip tai vėlu tranzui. Nieko, atsarginis variantas su mumis - jei namų šiandien nepasieksim, tikrai rasim, kur pasistatyt palapinę.

Tranzą namo trumpai galėčiau apibūdint taip - vargo vakarienė Vienoj vietoj stoviu per lietų 45 min, kitoj vietoj - 1 val. 30 min. Per visą savo tranzavimo "karjerą" taip nesu strigusi... Ir dar kai geras mašinų srautas... Gerai, kad abi vietos geros, vaikai sėdi autobusų stotelėj, jiems nešalta ir nešlapia.
Pavežę iki Jelgavos vyrukai paleidžia mus degalinėj, sako, eikit pas vairuojus, prašykit pavežt. Žinau, taip kai kuriose šalyse tranzuojama. Pirmą kartą ir man tenka taip daryt. Sėkmingai

Pavežusi latvė su sūnum mums pasiūlo sustoti trumpam pažiūrėti meškų. Ko? Nesam daug keliavę šiaurės Lietuvoj, daug ko nežinau, stojam, aišku

http://plugobroliai.lt/

Parkas








Papildyta:

Dar su keletu mašinų pasiekiam Kryžkalnį. Artėjant vis žiūriu į laikrodį ir saulę - už 20 minučių saulė leisis, tuoj sutems, ar spėsim dar į Kauną susitranzuot? Paleidžia prie Kryžkalnio, tik pradeda temti. Kol nueinam į tranzo vietą, jau gerokai sutemę. Pastovėjus 10 min, suprantu, kad dabar jau be šansų - visai tamsu, nestos. Eidama žvalgiausi, kur laukuose medžių daugiau, už kurių galėtumėm nakvot, kiek tolėliau nuo autostrados, tai jau ten ir eisim... Mažoji apsiverkia: Mama, aš namo noriu šiandien... Na gerai, grįžtam į degalinę, gal pasiseks susirast, kas paveš, jei ne, tada eisim kur nors palapinės statyt. 21 val. Stovim visi prie degalinės durų, ir aš visų praeinančių su šypsena klausinėju: Gal į Kauną važiuojat? Gal mus pavežtumėt? Sėkmingai Taigi, 8-toji mašina (nuo Jūrmalos) 22:20 mus paleidžia Kaune, pažadinam mažąją ir pėdinam namo.

Va ir viskas


Man tai buvo geriausios atostogos su vaikais. Vaikams tai buvo geriausios šios vasaros atostogos. O ir dabar su didžiausiu malonumu prisimena visus nuotykius Ir labai nori tokio tipo kitos kelionės

Pirmos kelionės pradžioj sutikti turistai mano planą Klaipėda - Ryga įvertino: You a brave, no, a little bit crazy. (Tu drąsi, ne, truputį išprotėjusi.)
Antrą kelionę aš jų matu įvertinau taip: I am double crazy
Pirmos kelionės aš taip nevertinau, nors dar iš keleto žmonių panašių atsiliepimų girdėjau. Man tai nebuvo kažkas tokio, keisto, išprotėjusio, reikalaujančio ypatingos drąsos ar pan. Tai tiesiog buvo noras pabūti vienai ir nueiti iki tikslo.
O va antrajai kelionei reikėjo drąsos. Net ir po pirmos sėkmingos, čia buvo daug daugiau visko - 2 vaikai, kurie nėra buvę tokioj kelionėj, daugiau daiktų (+8-10 kg), logistika. Bet labai norėjau, o po pirmos kelionės ir labai išdrąsėjusi buvau, todėl tai ir padariau

Jei žiemą ar pavasarį graudinausi, nes nenešė fantazija, kaip dabar keliausime, kai pinigų nėr, kaip trise tranzuot, kaip aš mūsų trijų mantą panešiu, tai viską tą padarėm, ir dabar žinau, kad kai nori, įmanoma tai ir dar daugiau.

Man buvo daug pirmųjų kartų: pirmoji turistinė kelionė su vaikais (kažkada keliaudavau, kai dar maži buvo), 3 savaičių trukmės atostogos su vaikais ne namuose, tranzavimas trise, prašymai pavežti degalinėse, kuprinės, palapinės ir dar mažosios kuprinės nešimas (ir tiek įmanoma, pasirodo!), t.t.t.t.
Buvo atvejų, kai reikėjo daug drąsos ir tikėjimo, kad viskas bus gerai. Žinau, kad jei būčiau turėjus galimybę, kai ką būčiau dariusi kitaip. Bet gal taip ir tampame drąsūs, paleidžiame vaikus ir leidžiame jiems būti drąsiems bei atsakingiems?

Noriu dar ir dar kartą padėkoti tiems, kurie pabuvo su vaikais per mano pirmąją kelionę, 6 (!!!) savaites prižiūrėjo katę, mus pavežusiems ir visiems geriems žmonėms, sutiktiems kelionėse . Ar žinote, kiek aplink daug gerų žmonių?


Ačiū jums, kad skaitėte ir buvote kartu

Tiems, kurie nori keliauti ir abejoja, noriu pasakyt: Drąsiau, drambly! Jei nori, tai ir gali tai padaryt