Latvija

Smėlėtos žemuogės ant skardžio:






Gabalą kelio tenka paeit su žmogum, iš kurio išminties šiaip jau nesitikėtum... "Gyvenimas ir meilė yra gražūs. Tai svarbiausia."
Vėl ir vėl įvertinu laisvę - kaip gera eit vienai, savo tempu, savo žingsniu, su savo poilsio laiku.

Stoju dar tikrai mieste, kojas skauda, visą dieną pravaikščiojus su batais. Esminė, galvoju, gal net vienintelė klaida buvo imti tinkamo dydžio batus, ne vienu dydžiu didesnius.

12 diena. Ventspils - >Ovišrags - <Mikeltornis.







Einu su batais, einu be batų - visaip kojas skauda.
6 valandos ėjimo, švyturio kaip nėr, taip nėr. Nei vieno. O jau turėjau būt priėjus du. Einu dar valandą ir stoju. Be supratimo, kur esu. Pagal ėjimo laiką žinau, kur turėčiau būti, bet... Gal labai lėtai po vakar einu, vieno švyturio nepamačiau, o antro nepriėjau? Bet tai kaip galima švyturio ant jūros kranto nepamatyt?

13 diena. Mikeltornis - Jaunciems (Irbe upė).





Pusantros valandos ėjimo iki švyturio, kuris išlenda iš už posūkio. Žmogus, žmogus Pasakys, kur esu. O pasirodo, dar ir lietuvis!!! Nerealu po tiek dienų sutikti lietuvį, jautiesi, lyg kitam pasaulio krašte sutikęs būtum. Pasirodo, aš kiek toliau, nei galvojau Na taip, ryte pastebėjau, kad saulė truputį ne ten, kaip visada, jūros atžvilgiu, bet, galvoju, jau visai čia man susisuko, na, gal vėliau atsikėliau
Kur tie du švyturiai, kuriuos turėjau praeiti, nesiaiškinu ir turbūt jau nesužinosiu, kaip ten buvo





Dar 3 valandos ėjimo - Irbės upė. Mačiau Google, kad neperbrendama, tiltas už 5 km nuo jūros, einant kažkur miškais... Einant pajūriu, nemačiau jokio keliuko, kur galėčiau sukti ir tikėtis, kad einu ten, kur reikia. Paupiu eit, per miškus brautis 5 km pirmyn iki tilto ir 5 km atgal iki jūros - noro jokio.
Taigi, einu link upės ir galvoju, kad nueisiu ir matysiu, ką daryt. Prieinu prie žiočių. Prieina vyrukas, pataria, per kur bristi, sako, per čia vakar teko perplaukt, o va ten neturėtų būt taip gilu. Ne, bijau, vienai nežinomam gyly brist, su daiktais - ne, čia jau ne man. Matau, kitam krante, tolėliau, 3 vyrukai galynėjasi su upės - jūros bangomis. Pradedu intensyviai jiems mojuoti - gal supras, ko noriu Palaukiu. Vėl mojuoju. Na, gal pamatys. Ir iš tikrųjų, gerokai palaukus, atplaukia artyn ir mielai sutinka mane perplukdyti į kitą upės krantą. Jaučiuosi apdovanota - neteko 10 km per miškus brautis. Nerealiai pasisekė, kad jie čia buvo. Nes po to, kai mane perkėlė, jūroje toliau plaukiojo - tai nei aš būčiau sugalvojus jiems mojuot, jei jie matę būtų.

Rojus vandenininkų, norinčių pasigalynėt su stipria upės srove ir jūros bangomis. Jei kam aktualu, ten yra kempingas.

Ta proga galiu sau leisti stoti gerokai anksčiau ir patinginiauti

Maršrutas ir žygio idėja tiesiog sužavėjo
Su vyru jau beveik sutarėm, kad vasarą bandysim paėjėti Baltijos pakrante (kartu su šuniuku), bet gaila, kad geriausiu atveju turėsim tik porą savaičių.

Labai laukiu tęsinio

Roskila, super, geros Jums kelionės
Pekeliui dar lankytinus objektus galima apžiūrėti, jei noro ir laiko yra. Man šįkart visai to nereikėjo




Papildyta:

14 diena. Jaunciems, poilsio diena.
Kaip ir buvo prognozuota, lyja, naktį lyja, ryte lyja. Per lietų eit jokio noro nei būtinybės neturiu, todėl nusprendžiu, kad imu pirmą laisvą dieną kelionėj . Lyja be perstojo, vartausi nuo šono ant šono, jau net šonus skauda, viskas drėgna, o dangus - be prošvaisčių pilkas. Pirmą kartą per visas keliones (n metų) gaunu tokią išeiginę - sėdėt dėl oro sąlygų palapinėj.



11 val. nustoja lyt, pradeda sklaidytis debesys. Atsibodo gulinėt, jau mielai eičiau, bet visgi nusprendžiu, kad vienos laisvos nuo ėjimo dienos gal reikia .
Lyja - nelyja. Keista diena - nei nuėjau kažkur, nei pailsėjau... O rytoj laukia kavinė (baterijoms pakrauti), arbata ir vanduo!



Papildyta:


15 diena. Jaunciems (Irbės upė) - Vecročupe.







Vienintelė nakvynė nacionaliniam parke, nes pagal kilometrų skaičių per vieną dieną nepraeisiu niekaip visko.
Stoju miške prie upės, toliau nuo jūros. Pirmoji naktis, kai nei trupučio smėlio ant kojų, palapinėj ir daiktuose

16 diena. Vecročupe - Melnsils upė.



Poilsiavietė Kolkoj, ant jūros kranto:




Valio!!!! Planas midi įvykdytas!!! Kolkos ragas:


Jei kas žada taip eiti, toliau nebeskaitykit - nebebus įdomumo eiti

Pasukus į Rygos įlankos pusę, atrodo, į kitą pasaulį papuoliau: vėjo nėra, karšta, pakrantė medžiais užvirtusi tiek, kiek matosi. Įdomu, kas dar toliau?


Rygos įlankos pakrante einant bus sunkiau su nakvynėmis - miestelis po miestelio. Žmonių daug (palyginti), pratinuosi į žmones grįžti







Labai greit įvertinu, kaip gera buvo pajūriu eit, be kliūčių.



Papildyta:


Mišku takelis už Kolkos miestuko ir baigiasi. Vietomis smėlio ruožas platokas, vietomis vos praeit galima.


Ir praeit pajūriu nebeįmanoma:


Brendu jūra iki kelių. Vieną valandą. Galvoju, gal man jau gana, praėjau iki Kolkos, važiuoju namo, kas čia per ėjimas - bridimas. Šitaip kiek kilometrų per valandą nubrisiu? Na, dar valandą, tada matysiu. Brendu dar pusę valandos - ir baigiasi

Pirmąsyk Baltijos pajūry pamatau medūzą:


Vandens motociklininkų rojus. O praėjimas per kempingą arba per akmenis. Žodžiu, nenuobodu.


Nakvynė visai ant jūros kranto:




Jau keista vakare bsesileidžiančios saulės nematyti, tik vakarų pusėj gražų dangų:


Papildyta:
Ir mėnulį virš jūros:

17 diena. Melnsils upė - Roja

Vasara pagaliau! Iki pusiaudienio mėgaujuosi saulės voniomis ir nesušąlu

Naujoviškas švyturys:


Ėjimas visoks, neužmigsi ir autopiloto nebeįjungsi eidamas


Prieš Roja prasideda meldai, reikia aplenkt:




Roja uostas:







Papildyta:

Paukščių rojus








Keista taip arti civiliacijos - girdisi muzika, kelias netoli, namai arti.

18 diena (08.03). Roja- Mersrags.
Kažkur nuo Kolkos rago einant žmonės klausė, kur einu. Sakau, į Rygą, sako, toli. Ne, sakau, jau netoli, tik trečdalis liko
Pati nuo Kolkos rago skaičiuoju, kiek nakvynių liko. Nuo čia liko 4 nakvynės. Nebedaug...
Paukščių šalia tiek daug, taip kleketuoja, kad nesinori iš palapinės lįst, kad neišbaidyčiau. Iš užsegtos palapinės išgaudau vorus ir startuoju





Ėjimas - visai nebe dovana, labai švelniai pasakius... Nebegaliu praeit per nendres šalia jūros, einu į pievas. Nebegaliu prasibraut pro dilgėles ir brūzgynus, išeinu į kelią. Einu. Karšta. Kame čia prasmė eit šalikele ir kvėpuot tokiu oru?
Bandau grįžt eit pajūriu. Vėl šokinėju per akmenis, braunuosi per nendres, mišką, brūzgynus. Galo tokiam ėjimui nesimato... Neįsivaizduoju, kiek km nuėjau, tokiu tempu nuo pat ryto.
Užtat - pievelėj pamačiau stirną ir prisivalgiau aviečių
Tai ir buvo sunkiausia atkarpa - Kaltene - Valgaciems. Toliau - labai geras ėjimas, lyginant su praėjusiom valandom.










Papildyta:
Vanduo su daug geležies

19 diena. Mersrags - Abragciems.





1 val ėjimo - Mersrags. Žemėlapy pasitikrinu - toliau pelkė, iki paties miestelio einu keliu.
Perėjus miestelį, einu mišku, gražiu šviesiu retu pušynu.





Vis prieinu takeliu link jūros, ar jau praeinama, ar nebėr meldų - vis dar yra - ir einu toliau mišku. Ir taip visą dieną. Nuostabu, daug mėlynių, prisivalgau, kaip vaikystėj, mėlynių su pienu (gi miestely buvau, ledų ir pieno pirkau ).
Žmonių nėra, pasideginu vidury miško ir einu toliau



Ir kapinių pakraštėliu teko praeit, jos visai iki pat jūros prieina






Teko ir keliu paeit, kai gerasis miško keliukas baigėsi. Normalaus priėjimo prie jūros nėra, bet reikia stot. Praeit pajūriu jau galima, einu, ieškau nakvynei vietos.
Kelias visai arti, keista girdėt pravažiuojančias mašinas.

20 diena. Abragciems - Ragaciems.







Po poros valandų prasideda ėjimas ištisiniu pliažu, nes miestukai miestukai...


Ir taip iki pat vakaro. Stoju nakvynei tarp miestukų, kur žmonių šiek tiek mažiau. 21 val. žmonių aplink dar nemažai, nors saulė jau nusileido.
Paskutinės naktys... Įdomu, kur nakvosiu rytoj?..

21 diena. Ragaciems - Jūrmala.
Dvidešimt pirma diena. Kaži, ar paskutinė? Nesu galutinai sudėliojusi, kaip darysiu.
Startuoju 6:45.

Be supratimo, kodėl taip, ir nėra, ko paklausti




Iš pat ryto skubu pasikrauti telefono. Miestely kavinės uždarytos, užsuku į degalinę paprašyt nors kiek pakrauti. Kaip žinodama - gaunu raginimą grįžti namo. Nėra taip skubu, kad grįžčiau šiandien vakare? Gerai, grįžtu rytoj.
10 val ryto pasiekiu Jūrmalos pakraštį, šilta - +23C. (Nors žemėlapy dar ne Jūrmala, o kitas miestukas.)


Pliažas geras, platus, patogu eiti. Žmonių daugybė, einu kaip per vieną labai ilgą Palangą, užgrūstą paplūdymį. +26C, gerai, kad debesuota, ne taip labai karšta.
Pradeda skaudėti padus - atkaliau basa į kietą gruntą. Skauda dabar ir su batais, ir be jų. Jūrmalos ne tik kad galo nematyt, dar net centro nepriėjau, nuo kur jau orientuočiausi, kiek liko iki galo. Lendu į miestą, einu į TIC. Nuo čia liko tik 7 km iki finišo. Tik ar net, kai vos paeinu?



19 val. 1 valanda lėto ėjimo - vos šliaužiu. Eisiu prie jūros, pasėdėsiu, rytoj daugiau nueisiu. Išlindau - ogi pats palapinių miestelio vidurys. Ką gi...
Guli apsiklojus miegmaišiu ant žolės ir stebiu paskutinį šioj kelionėj saulėlydį...


Pasauliui apsivertus, jis kitoks, bet nebūtinai blogesnis... Ar ne?





Papildyta:






Palapinę statausi jau pritemus, pliaže už krūmo, kad labai nešviestų palapinė, nors iš dviejų pusių

Na tiesiog pritrukau zodziu. Esu apstulbus, be zado. Rimtai Kokia jus beproto beproto drasi ir stipri, vis gi tai fiziskai stiprus issukis, beje idomu kiek svere jusu kuprine? Na VAUUUU. Ka cia ir bepridursi, ispudinga