Ne tai, kad buvo, nustatytas lengvas kalbos neisivystymas: nederina linksiu, skaiciaus, giminemis nekaito..kol kas tai sunkiausia, nes jam vienodai jis ar ji. Apie garsu tarima as jau nekalbu, kruvos normaliai neistaria, bet dabar jau bent normalesne sakinio struktura atsirado ir gali save isreiksti, nuo ko pasikeite ir elgesys..nors ideju tai galva vis tiek pilna.
Manau tik, kad to sutrikimo 3 metu vaikui nebutu nustate
QUOTE(anli @ 2006 01 29, 15:31)
Vaikas ten vienas.Kol kas jam ten visai nelinksma. o jus kuriam skyriuj buvot?Mano vaikas treciam aukste.Aplinka mane ten truputi gasdina.gal mes perdaug nerimaujam,bet kai pirma karta issiskyrem,tai gal normalu.Vakar buvom aplankyt. Tiesa sakant,tikejomes visai kitaip...Dabar nenoriu dar pasakyt kazko netaip,bet kai susidarysiu tvirta nuomone,galesiu parasyti.
nepanikuok pamatysi viskas bus gerai. Jei iš tikrųjų tai ir aš pirmą kartą palikau vaiką vieną, buvo labai sunku ir jam ir man. Ta aplinka, vaikai, tokie gąsdinantys. Aš net vyrui sakiau, ką mes darom, čia mūsų vaikas pats normaliausias iš visų- vežamies namo. Bet kasdieną važinėjom pas jį, lankėm po 3-4 valandas būdavom. Paskui susirado draugę- tokią pat mergaitę kaip ir jis Tai labai susidraugavo
o pas mus taip pat geros žinios, nors dukrytės elgesys mums kėlė daug rūpeščių, bet apsilankius pas gydytoją paaiškėjo, kad jai ne hiperaktyvumas, tiesiog mergaitė labai jautri, dar prasidėjo 3-jų metų krizė, užtai ir buvo baisūs klykimo priepuoliai, nemiga baisinė, bet dabar po truputį viskas tvarkosi Nors miegot pradėjo, o tai jau labai puiku, nes galim pagaliau visi pailsėt
Taigi linkiu visiems tėveliams stiprybės, žinokit po truputį galima nugalėt ir hiperaktyvumą, kaip kažkur skaičiau, kad tai mažėja ir su vaiko amžiumi, bet reikia su vaiku daug užsiiminėt Sėkmės jums ir stiprybės
Taigi linkiu visiems tėveliams stiprybės, žinokit po truputį galima nugalėt ir hiperaktyvumą, kaip kažkur skaičiau, kad tai mažėja ir su vaiko amžiumi, bet reikia su vaiku daug užsiiminėt Sėkmės jums ir stiprybės
Sveiki,nemanau kad jau tie vaikai isauga hiperaktyvuma,gal? manajam jau tuoj penki metukai,bet jis vis aktyvus kaip ir dvieju ar triju. pirmi du vaikai buvo visai kitokie,tiesa dukte irgi pasizymejo aktyvumu bet ne tokiu kaip treciasis,antrasis visai ramus vaikas.Viso to pasekmes vaiko judrumo manau manyje as kaip isprotejus iki pat sesto nestumo men.vedziau ir pati sportavau aerobika,tik vieno uzsiemimo metu supratau kad reikia sustot o kantrybes palinkeciau visoms mamoms
QUOTE(avei @ 2006 01 31, 12:38)
nepanikuok pamatysi viskas bus gerai. Jei iš tikrųjų tai ir aš pirmą kartą palikau vaiką vieną, buvo labai sunku ir jam ir man. Ta aplinka, vaikai, tokie gąsdinantys. Aš net vyrui sakiau, ką mes darom, čia mūsų vaikas pats normaliausias iš visų- vežamies namo. Bet kasdieną važinėjom pas jį, lankėm po 3-4 valandas būdavom. Paskui susirado draugę- tokią pat mergaitę kaip ir jis Tai labai susidraugavo
Mums kasdien tokiu minciu kyla,kad reikia namo veztis.Tiesa,ne todel,kad atrodytu pats geriausias,greiciau atvirksciai.Bet zinau,kad tai butu pats didziausias zingsnis atgal.Jis bando musu stiprybe.Ir kaip mes visur iprate,kad isvaro,tai jis tikisi,kad ir is ten isvarys.Zodziu,stengiasi ,,prisidirbti''.Nezinau,nezinau,kuo baigsis,ar i gera keisis,ar dar labiau pries visa pasauli nusistatys.
QUOTE(astuxx @ 2006 01 13, 17:13)
Labutis!
Skaitau cia apie visus hiperiukus, ir atrodo, kad tai mano vaikas, beje as auginu du sunu, jie pametinukai. Anksciau maniau, kad vyresnelis taip pat i hiperiukus pretenduos, nes po namus tiesiog skraidydavo, kartais manydavau, kad viena diena spranda nusisuks, mociutes tai is vis kraupdavo. Bet suejus 4-iems metukams, vyresnelis pradejo leistis ant zemes, jau siek tiek ir atsikvepti buvo galima, dabar jau lyg butu vaikas kaip vaikas. Bet va jaunelis kuriam dabar 4-i su puse, ir dar niekaip nesiruosia nusileisti ant zemes, o ir vyresnelis daznai broliui palaiko kompanija skraidant po namus. Jaunelis tai tikrai bus problema ir mokykloje, guodzia tik tai, kad jis nepiktybinis niekada nepuls pirmas musti, o dar kazkiek ir sukalbamas, isteriju daug nebuna, tik pagauti ji yra problema, ir is akiu niekur negali isleisti.
Pati as tai jau pries puse metu neatlaikiusi kreipiausi i psichologus pagalbos, dabar kai jau siek tiek pagerejo, tai i vaiku skraidymus kartais demesio nekreipiu, tiesiog leidziu truputi paisdykauti, mes esame toki susitarima su jais sudare. Siaip stengiuosi juos kur nors nuvesti, kad islietu savo energija, kad issilakstytu, tai tikrai padeda. Su mazeliu dar padirbu pati papildomai, kad iki mokyklos siek demesio koncentrcija issiugdytu, nes tokiems vaikams tikrai demesys yra viena is didziausiu problemu.
Dar tiesa musu mazylis yra begalo linksmas ir labai megsta muzika, tai su vyru radom viena vaista, kaip ji sutramdyti: prirasem i kompakta jo megstamiausiu dainu jis kada nori pasiima CD grotuva ir klausosi muzikos, patikekit vaistas
Nr.-1, kai pradeda skraidyti, ir siaip pats daznai pasiima, kartais net einam ziureti ka jis veikia ar tik nedaro kokia isdaiga, o randame ji su ausinemis besiklausanti muzikos.
Laikykimes, nebijokim mamos psichologu, tikrai padeda!
Skaitau cia apie visus hiperiukus, ir atrodo, kad tai mano vaikas, beje as auginu du sunu, jie pametinukai. Anksciau maniau, kad vyresnelis taip pat i hiperiukus pretenduos, nes po namus tiesiog skraidydavo, kartais manydavau, kad viena diena spranda nusisuks, mociutes tai is vis kraupdavo. Bet suejus 4-iems metukams, vyresnelis pradejo leistis ant zemes, jau siek tiek ir atsikvepti buvo galima, dabar jau lyg butu vaikas kaip vaikas. Bet va jaunelis kuriam dabar 4-i su puse, ir dar niekaip nesiruosia nusileisti ant zemes, o ir vyresnelis daznai broliui palaiko kompanija skraidant po namus. Jaunelis tai tikrai bus problema ir mokykloje, guodzia tik tai, kad jis nepiktybinis niekada nepuls pirmas musti, o dar kazkiek ir sukalbamas, isteriju daug nebuna, tik pagauti ji yra problema, ir is akiu niekur negali isleisti.
Pati as tai jau pries puse metu neatlaikiusi kreipiausi i psichologus pagalbos, dabar kai jau siek tiek pagerejo, tai i vaiku skraidymus kartais demesio nekreipiu, tiesiog leidziu truputi paisdykauti, mes esame toki susitarima su jais sudare. Siaip stengiuosi juos kur nors nuvesti, kad islietu savo energija, kad issilakstytu, tai tikrai padeda. Su mazeliu dar padirbu pati papildomai, kad iki mokyklos siek demesio koncentrcija issiugdytu, nes tokiems vaikams tikrai demesys yra viena is didziausiu problemu.
Dar tiesa musu mazylis yra begalo linksmas ir labai megsta muzika, tai su vyru radom viena vaista, kaip ji sutramdyti: prirasem i kompakta jo megstamiausiu dainu jis kada nori pasiima CD grotuva ir klausosi muzikos, patikekit vaistas
Nr.-1, kai pradeda skraidyti, ir siaip pats daznai pasiima, kartais net einam ziureti ka jis veikia ar tik nedaro kokia isdaiga, o randame ji su ausinemis besiklausanti muzikos.
Laikykimes, nebijokim mamos psichologu, tikrai padeda!
Labas.Turiu tokia pat dukra.Radom nebloga išeitį.Užrašem ją į LVJC Konstitucijos pr.į šokius ir į baseina.Dabar ji ten taip pavargsta,kad po užsiimimų galima ramiai su ją pakalbėti ir patiems ramiai kavos pagerti.Ir vaikui labai patinka.
QUOTE(Ritukas @ 2006 01 31, 14:05)
o pas mus taip pat geros žinios, nors dukrytės elgesys mums kėlė daug rūpeščių, bet apsilankius pas gydytoją paaiškėjo, kad jai ne hiperaktyvumas, tiesiog mergaitė labai jautri, dar prasidėjo 3-jų metų krizė, užtai ir buvo baisūs klykimo priepuoliai, nemiga baisinė, bet dabar po truputį viskas tvarkosi Nors miegot pradėjo, o tai jau labai puiku, nes galim pagaliau visi pailsėt
Taigi linkiu visiems tėveliams stiprybės, žinokit po truputį galima nugalėt ir hiperaktyvumą, kaip kažkur skaičiau, kad tai mažėja ir su vaiko amžiumi, bet reikia su vaiku daug užsiiminėt Sėkmės jums ir stiprybės
Taigi linkiu visiems tėveliams stiprybės, žinokit po truputį galima nugalėt ir hiperaktyvumą, kaip kažkur skaičiau, kad tai mažėja ir su vaiko amžiumi, bet reikia su vaiku daug užsiiminėt Sėkmės jums ir stiprybės
Kokia tą 3 metų krize?Mano Paulai irgi 3,5 metų.Pastoviai pykta,klykia.Iš ryto išverčia pusė spintos,kol randa ką apsirengti.Elgesi baisiai,ansčiau buvo laimingas ,šypsantis vaikas,o dabar negaliu su ją susišnekėti.Ramiai elgesi tik per šokių pamokas.
Labutis!!!
Saunuoles mamytes, kad stengiates padeti savo vaikams hyperiukams, arba su 3-ju metu krize susitvarkyti. Patikekit as pati pries puse metu palikau darzeli (dirbau ten aukletoja) smagu budavo, kai su tevais randi bendra kalba, kaip padeti vaikui iveikti problemas del judrumo, del demesio sukaupimo ...tikrai yra nemazai tokiu teveliu, bet pasitaiko ir tokiu kurie nenori nieko net girdeti kad ju vaikas turi problemu, tiesiog vos ne i akis rezia kad mes aukletojos kaltos del to kad vaikas nemoka bendrauti su kitais vaikais, ar neklauso ir pan...(kol dirbau man pasitaike vieni tokie teveliai), patikekit labai sunku pasidaro dirbti, kai neina su tevais susikalbeti. Tai va tik tiek si karta norejau pasakyti, kad kalbekit su savo vaiku pedagogais apie tai kaip jie jauciasi, kaip jiems sekasi, tikrai pedagogai pades jums ir jusu vaikui .
Saunuoles mamytes, kad stengiates padeti savo vaikams hyperiukams, arba su 3-ju metu krize susitvarkyti. Patikekit as pati pries puse metu palikau darzeli (dirbau ten aukletoja) smagu budavo, kai su tevais randi bendra kalba, kaip padeti vaikui iveikti problemas del judrumo, del demesio sukaupimo ...tikrai yra nemazai tokiu teveliu, bet pasitaiko ir tokiu kurie nenori nieko net girdeti kad ju vaikas turi problemu, tiesiog vos ne i akis rezia kad mes aukletojos kaltos del to kad vaikas nemoka bendrauti su kitais vaikais, ar neklauso ir pan...(kol dirbau man pasitaike vieni tokie teveliai), patikekit labai sunku pasidaro dirbti, kai neina su tevais susikalbeti. Tai va tik tiek si karta norejau pasakyti, kad kalbekit su savo vaiku pedagogais apie tai kaip jie jauciasi, kaip jiems sekasi, tikrai pedagogai pades jums ir jusu vaikui .
QUOTE(anli @ 2006 01 31, 17:02)
Mums kasdien tokiu minciu kyla,kad reikia namo veztis.Tiesa,ne todel,kad atrodytu pats geriausias,greiciau atvirksciai.Bet zinau,kad tai butu pats didziausias zingsnis atgal.Jis bando musu stiprybe.Ir kaip mes visur iprate,kad isvaro,tai jis tikisi,kad ir is ten isvarys.Zodziu,stengiasi ,,prisidirbti''.Nezinau,nezinau,kuo baigsis,ar i gera keisis,ar dar labiau pries visa pasauli nusistatys.
laikykities Anlin pamatysi, kai vaikas supras, kad yra didesnių autoritetų kaip jis, pamatysi, apsiramins
QUOTE(avei @ 2006 02 02, 09:04)
laikykities Anlin pamatysi, kai vaikas supras, kad yra didesnių autoritetų kaip jis, pamatysi, apsiramins
Aciu ,avei,uz palaikyma Psichologe rekomendavo paskaityti knyga,,vaikams reikia ribu''.Tuoj as ja pastudijuosiu Skaiciau atsiliepimu apie ta knyga,atrodo,mums ji laaaabai pravers
QUOTE(anli @ 2006 02 02, 17:50)
Aciu ,avei,uz palaikyma Psichologe rekomendavo paskaityti knyga,,vaikams reikia ribu''.Tuoj as ja pastudijuosiu Skaiciau atsiliepimu apie ta knyga,atrodo,mums ji laaaabai pravers
Žinai, skaičiau tą knygą, labai protigai parašyta, ale man taip neišeina Aš viena ranka nustatau tas riba, kita pati jas sugraiunu. Mano auklėjime nėra nuoseklumo. Žinau, kad blogai, žinau ale nu nemoku kitaip Gerai, kad nors vyras yra nuoseklesnis. tai žinok, namie mes tvarkomies, mokykloje jau neblogai, nes yra ribos ir taisyklės, o vat kai nuvežu vaiką pas močiutę (kokį kartelį į mėnesį, vienai dienai), tai ten jis išviso pasidaro laukinis, nes ten jam viską leidžia
Ribos turi būti tokiems žiogams nustatytos