hiperaktyvus vaikas

Tai va, anais metais, as beveik nesilankiau mokykloje. Taciau labai aktyviai dalyvavau projekte "pagalba hiperaktyviam vaikui ir jo seimai". Kodel? Todel, kad man buvo labai geda sedeti susirinkimuose, kur i mane ziuri teveliai skersomis akimis, arba ateiti i mokykla, kad pasiklausyti, kaip mano vaikas bus peikiamas. Kai as isleidau savo vyresnyji i mokykla, jau praejo 9 metai, eina desimti. Ko as tik nedariau, vis norejau ji "perlauzti", pradejau studijuoti soc. pedagogika, o kaip jos nestudijuosi, juk toje koseje jau viriau seniai. Vis galvojau, ka as darau nertaip, kad mano vaikas toks. Tada as vaiksciojau po mokyklas, net klaseje su astuntoku, sedejau prie vieno suolo kartu. Ir sugebejau jo neapjuokti pries bendraklasius ir mokyklos draugus. Na nieko as labai jau nepadariau.
Ka esu pasiekusi, tai su manimi isejes vaikas elgiasi ramiai, jis nebera impulsyvus. Bet demesio problemas mes turime. O lankausi as mokykloje dabar dazniau, nes noriu vesti ji sekanciais metais i gimnazija, todel praleisti neparuosti namu darbai, jo pazymiams bus ne i nauda. Klausytis man tu paciu mokytojos zodziu, kurie yra vaiko smptomai, man jau ....Ji padariau, visiska, nesavarankiska vaika. Kas, kas, bet vyresnelis, tikrai labai savarankiskas.
Tokio vaiko mama, neina su juo kartu todel, kad jaucia geda. Kaip smagu pasididziuoti savo vaiku, juk neapsakomas saldus dalykas. Mamos turi myleti savo vaikus, o nesigedyti ju. Tai yra taip sunku, zodziais neapsakysi, reikia tai pajusti. As kartais pagalvoju, kaip jauciasi mama, kurios sunus sedi kalejme? Kazi, ar ne tas pats jausmas yra pas mane? Nors spjaunu tris kartus, turiu labai svelnius, atlapasirdzius, dosnius vaikus.
Papildyta:
As manau, kad modetatoriai jau galetu ir isskirti sia poteme.Zinuciu kiekis didziulis.

Donalda, as tavo vietoje pasakyciau, kad visi vaikai yra Dievo vaikai ir avineliai, tik vieni sokineja, o kiti ganosi o vienuolei is viso..vaiku neturejusiai daznai atrodo, kad tik i dangu uzverstos akys yra gerai, o kad baznycioje vaikams galvisai butu linksma ir padainuoti. Vilniuje buna vaiku misios, jos trumpesnes ir vaikams patinka, reiktu pasiulyti baznyciai toki varianta.
Aukse..oi pazistamas man tas jausmas kai esi kalta del visu pasaulio nuodemiu ir dar delto, kad toki vaika pagimdei

Teisingai pastebėta, kad visi vaikai Dievo avinėliai Tikiuosi, kad kito mėnesio pirmojo sekmadienio mišios, kurios yra skirtos vaikams ir jų tėveliams bus trumpesnės, nes šios truko 1,5 val., nes buvo pateikiama ir daug informacijos dėl pirmos komunijos. O šiaip mišios gan nenuobodžios, dainavo ar giedojo (nežinau, kaip pavadinti) ateitininkai, pritariant dviem gitaristams, tai man net kojos kilnojosi
Tai ką -jeigu moderatoriai uždarys šią temelę, tikiuosi, kad diskutuosim, pasidalinsime savo mintimis ir jausmais bei išgyvenimais toliau. Sėkmės visoms

Oi pikta aš šiandien....nuėjau pas savo hiperaktyvisto mokytoją su džiaugsmu širdy,kad vaikui geriau truputį su mokslais ir jis toks lyg ir ramesnis,stropesnis....Mokytoja mane nužvelgė ir pareiškė nieko čia gero aš nematau,neklauso,darosi grubus....ir ttttttApsisukau ir išėjau...kokią savaitę kojos nekelsiu...Gal aš per dažnai vaikštau...

Kad dazniau vaikstai, tai tik nervus sau gadini. Daug mokytoju, bambedamos daugiau guodziasi, apie visa savo darba. Kaip joms sunku ir pan. Kai as uzvedziau pliusu/minusu sasiuvinuka, kazkaip pasirode, kad manasis ne toks jau ir negeras. Kaip sunku pripazinti savo klaidas. Dar, kai mama jauciasi nedrasiai, tai ir gali burbuliuoti ant jos,juk kaip faina tureti koki atprkimo ozi.
Kaip noretusi pasakyti:"o kas sake, kad mokytojos darbas bus lengvas?"
Susiduriau ir as su tuo, kai neini pas moklytoju, jos sako, kad nesirupini, kai eini, ir ypac, jei siek tiek ismanai (o gal net daugiau), ko tam vaikui reikia, vel negerai.
"Ejo nykstukas pas nameli, o namelis pas nykstuka ir niekaip jie nesusitiko."Ar atsimeni ta pasaka? Lygiai tas pats.
Pasiustengtu ta mokytoja i vaika paziurti kitomis akimis, (neziuretu i ji mirusios zuvies akimis), kai jis pradeda judeti, o paglostytu, nuramintu, kai jis tampa judrus, pasistengtu nors minimaliai, uzrasytu uzduotus ND, sustruktuoruotu jam diena (+- pagalba), kad zinotu, ko tai mokytojai is jo reikia ir t.t.
Nereikia galvoti, kad tik mama kalta, kad vaikas toks, gaqletu ji pamatyti ir savo minusus ir keisti. Tas, "mes viska zinome', man yra toks juokingas. O as galiu pasakyti, kad nezino jos nieko. Hiperaktyvaus vaiko mama zino, ji gali padeti, bet kaip priimsi mamos, kurios vaikas judrus ir isiblaskes patarimus, nors juos mama ir labai atsargiai, neizeidzianciai sako. Jei ju vienas auklejimo budas yra valdyti ir issikrauti savo neigiamas emocijas, kurias kartais ir atsinesa net is namu.
Mama ne specialistas, jos yra specialistai ir atsako uz vaiko elgesi mokykloje.
Kol mamos neprades dirbti normaliose istitucijose, kurios susijusios su vaiku ugdymo istaigom, kol jos neprades klibinti, tol ir bus kaip tais, stagnacxijos laikais. Tik va kas baisiausia, prisidare reformu tie visaziniai proto bokstai, pacios nebezino kaip kapstytis, nebezino kaip atitaisyti klaidas.

Hiperaktyvus vaikas stebuklingas, nes visu pirma jis parodo, kas esi tu.

aha..labai gerai matyti, kaip tas vaikas reguoja ir ka myli..tie, kas nuosirdus, tai gauna pripazinima ir siluma, o tie, kas viduje "kreivi", tai pamato ir savo kreibvuma, bet deja, tas jiems nepatinka.
Beje, merginos, kaip kovoti su patyciomis?Zodis uzgauna kaip lazda, bet neirodysi, nuskrido, o grizo izeisto vaiko kumstuku ir kaltas, tas kuris musesi o maniskis tiek isdidus, kad pasipasakoja tik namie ir tai kartais tik savo mylimam meskiukui ar moliugui. Aukletojos supratingos, bet jos ne visada mato situacija...mokiau, kaip reiketu atsakyti i tas patycias, bet kai kraujas zmogui uzverda, viska pamirsta ir vel tas pats

Taip Alchemie, kuk zinau, kad pati esi nemazai zinantis zmogus ir pagal instinktu teorija,kad visi zmones turi potenciala elgtis agresyviai.
Ar perkelima, pvz. jei mokytojai su vaiku elgiasi neteisingai, o sis negali apsiginti, tikriausiai jis savo agresija nukreips i draugus ar i tevus.
Mano abu sunus nera pestukai, nezinau kodel, atrodo vyresniji savo laiku stipriai lupau, bet kazkaip lyg ir nieko. Nenent, taip, kai "vyrai" apsipyksta.
Taip, mokytojos sako:"nera blogu vaiku, yra blogi tevai". Bet kiek dar visokiu priezasciu be to yra.
Kad sukurta neagresyvi aplinka:pakankamas zaislu kiekis, pakankama erdve zaidimams. Kad ir tokia priezastis, kaip neleidziant vaikui issilakstyti, issilieti pykcio ir susikaupus "nuosedoms", smulkioms frustacijoms, gali padaryti vaika pestuku. Na ir taip toliau.

aukse, vat beda ta, kaip suprantu, kad siaip gal ir nekyla konfliktu, arba vaikai moka juos nugesinti, jei mato, akd is mano vaiko puses kyla kazkoks sukurys, bet esme ta, kad yra pora vaiku, kuriems labai knieti pasitycioti is maniskio kalbos (ypac r raides neistarimo ir giminiu nederinimo). Jis puikiai supranta, kad tai patycia, net jei tai tiesiog jo kalbos kartojimas...tai kaip ir pabrezimas, kad jis gal pas logopede nepakankamai stengiasi, nors dirba jis labai smarkiai ir jam nepaprastai svarbu, kad jis padaro viska gerai ir tos patycios veikia labai skaudziai..is aukletoju as aisku negaliu reikalauti, nes tiek nesuziuresi...tiesiog siuo metu stengiuosi, kuo daugiau ji girti uz smulkmenas ir gerus darbus, netgi nakti atsinesu i savo lova, kai pabunda ir matau kiek jam tai svarbu ir koks jis dekingas (tiesa as blogai isimiegu, nes jis kiaura nakti mane uz kaklo apsikabines). Net neisivaizduoju, gal su tuo vaiku pasikalbeti? ir jam ramiai paaiskinti, kodel nereikia is kalbos tyciotis?

Tai va, kad salia nebutu tu kirsintoju, viskas ir butu savo vietose. Bet visada ju bus, kurie sugebes isprovokuoti.
Tu turi pasidaryti namu salygomis "elgesio treniruote".
Tavo vaikas visu pirma interpretuoja konfliktine situacija. Kaip ji mazdaug daroma? Jis turi su tavo pagalba analizuoti savo elgesi, po to analizuoti pats, kaip jo elgesi vertina kiti. Jam butina atkreipti demesi i nepriesiskus orentuojancius stimulus, ieskoti patikslinancios, bei papildomos informacijos.
Ukiskai tai skambetu taip, tu turi jam paaiskinti kiekviena konfliktine situacija, kodel ji atsirado ir kaip ja reiketu isspresti. Na aisku, baisiausia yra paaiskinti, kad vaikas turi nusileisti tada, kai ji izeidineja.Ir vel, kur ta tamsta aukletoja, kur benrumo jausmo ugdymas?
1. Analizuoti nepriesiskus stimulus:
pvz. KODEL Paulius numete knyga? Ar jis uzkliuvo, ar bego ir nepastebejo, ar buvo nusisukes ir t.t.
2. Ieskote patikslinancios situacijos:
pvz. Jis nenorejo numesti knygos, bet jam tai ivyko netycia. Paulius nebutu taip pasielges, bet labai skubejo namo.
3. Kaip butumete jus pasielgusi:
pvz. As buciau padarius taip ir taip.
4. Klausiate, kaip jis galvotu, kaip reiktu elgtis, jei Pauliui tai ivyko nesavaime.


Susirasyk pagrindinius ivykius ir ramiai pabandyk pagal ta taisykle pabendrauti su vaiku.
Kamuolio, gal kito zaislo atemimas, netycinis pastumimas ir pan. Bet ne tavo sunus, o kai is jo atima kitas vaikas. Mokyti vaika, kaip jis turetu elgtis tokiose situacijose. Kaip vaikas turetu reaguoti, kai is jo r raideles tyciojasi as nezinau. Cia reiktu to vaiko tevams pasirupinti, ka jie augina.

taigi, aukse...aukletojos siaip padare dideli darba, nes dabar maniskis jau dalyvauja bendruose zaidimuose, komandoje. O tas vaikas kiek pamenu visada kibdavo butent prie maniskio..nu anas stambesnis ir siaip..nezinau, toks vaizdas, kad jam kazko truksta, jis kaip be vietos ir kazka erzindamas jis ta vieta atranda..pora sykiu grupeje besirengiant vaikams esu ji sudrausminusi, bet netiesiogiai, kad tipo nedaryk, o tiesiog spresdama situacija.
Su maniskiu situacijas spresti sunku (o su kuo idomu lengva ) nes jis nenori klausytis paaiskinimu, jam tai nemalonu. Nu bet reikes kazkaip pabandyti. Beje, siaip vyresnes mergaites tai jo praso, kad jis"apgintu" nuo museiku ir tada jis jas gina, tiesiog isipareigoja, nors ju niekas nemusa, bet ir jis pats tada su mergaitemis neisivelia i visokius gincus. O vat su berniukais sunkiau...ypac kai kartais tie berniukai "uzpavydi' maniskiam mamos, kuris sniego tvirtoves stato jis jiems net kalbeti su manim neleidzia.
Bet aciu tau uz patarima

Sveiki,
Norėjau užduoti klausima psichologei.Mano vaikas hiperaktyvus juo labai skundžiasi daželyje, nesusikaupia, negirdi ką jam sako,neklauso nedaro bendros veiklos, jai visi piešia tai jis ne(visų vaikų piešiniai iškabinti, o manojo nuo rugsėjo mėn. nei vieno, tušti lapai arba makaliūzės) Jai kas nepatinka iškart mušasi, lyderiauja.Ir namie tas pats Jai jam sakai A, tai jis sako B.Apie judrumą net nešneku. Išmoksta greičiausiai blogus dalykus.O šiaip yra labai jautrus, duodi drausmės iškart verkia, atsiprašynėja, sako daugiau to debedarysiu, o apsisukęs vėl tapatį daro.Neklauso nei gražiuoju nei bloguoju.Kai buvom pas psichologe sakė, kad jo mastymas atitinka 6-7 metų vaiko,nors jam tik 4.Skaičiau, kad tokiems vaikams labai svarbus rėžimas,aš kai turiu laisvadienį niekada nevedu į darželį, būnu kartu su juo namie.Per savaitę jam išeina eiti 2-3 dienas į darželį.Nesu iš tų mamų kurios visada veda nes joms reikia pailsėti(nenoriu nieko ižeisti).Tai vat ir galvoju, gal ir blogai darau , kad nevedu, ten vistiek rėžimas didesnis nei namie, išmoks bendrauti,Bus drausmingesnis,tik labai nemalonu kiekvieną kart klausyt auklėtojų,jūsų vaikas tą ir aną padarė, pasakė.Pradžioj galvojau, kad jis taip elgiasi protestuodamas, gal per mažai dėmesio gauna, bet gauna tikrai daug ir iš manęs ir iš senelių, bet vat su tėveliu yra kitaip.Vaikas jį labai myli ir gerbia, tetis jo nepopina, baudžia tik ekstra atvejais, kai palieku juos vienus nebūna jokių problemų, vaikas nerodo kaprizų, klauso.
Prašau padėkit, atsakykit kas čia ne taip, gal ne hiperaktyvumas kaltas, o mano auklėjimas, gal ištiesų jį vesti kiekvieną dieną į darželį. Išanksto dėkoju