hiperaktyvus vaikas

Šaunu Bent šį kartą pasisekė žmoniškai psikalbėti .
Dėl vyrų tu tu teisi- mano ex-as į krūmus nėrė kai žiogui buvo 3 metai. Bet antras mano vyras už vaiką kaip siena stovi. Jei ne jo palaikymas ir kartais išgelbėjimas iš "linčo teismų" būčiau senai kartu su žiogu nuo tilto nušokus


Maištaujanti paauglystė ir hiperaktyvumas tai du VISAI skirtingi dalykai. Išpūsta ir išreklamuota nėra visai. Kaip tik apie šitą problemą MAŽAI rašoma ir MAŽAI dirbama.
Šoko terapija kartais gerai, bet galų gale, ji nevisada tinka

ir dar kaip tas hiperaktyvumas yra išpūstas ir išreklamuotas visai ne iš tos pusės,iš kokios jis kaip nors veikia žmogų ir jo socialinę aplinką .Hiperaktyvūs vaikai,paaugliai maištauja ,ir dar kaip maištauja visiškai nedėl hiperaktyvumo ,tai nesusiję,tai susiję su hormonų audrom,tas maištas,bet kokių problemų turintiems vaikams ir paaugliams .Aš nežinau kodėl tau yrataip svarbuvisas su tavo vaiku susijusias problemas kišti po hiperaktyvumu.Tai apie ką jūs ir aš šnekam,neatsirado vakar,ir procentas nuo senų laikų niekaip nepasikeitė,gimsta vienodas procentas tų hiperaktyvių vaikų ir tais laikas,kai tai nebuvo garsiai įvardijama,ir dabar.Yra tam tikros problemos,kurios turi tik grynai medicininius teminus ir įdomūs tik specialistams.
Ir dar kartą galiu pakartoti,kad paauglystė yra visiems vienoda,ir vaikai jūsų yra visiškai vienodi kaip kitų,turi tam tikrų momentų,aštriau reaguoja,bet dar aštriau reaguoja pačios mamytės ir viskas.Viskas,kas būdinga tokio amžiaus paaugliui yra būdinga ir hiperaktyviam paaugliui,kurio tas hiperaktyvumas jau eina žemėjančia kreive,kitas klausimas yra,kad protingi vaikai jau seniai būna įvaldę bet kokį manipuliacijos tėvais ir mokytojais meną ,jis gi žino kas tai yra-jei jis nebus tokiu kokiu buvo bijo prarasti daug ką savo žavesį,lyderiavimą,buvimmą kitokiu-blogu ,būtent toks įsivardinimas leidžia jiems lyderiauti,gal nevisada tose grupėse kokiose norėtų tėvai.Jis kitoks-JIS NEBIJO BŪTI BLOGAS,tai labai daug jų amžiui.Čia šalia to yra tiek daug momentų ,kad gali ir pasakoti ir diskutuoti.O Auksei yra sunku,ir labai sunku,ir plika akim matosi kokia ten konkurencija tarp berniukų ,jie kaip ir vienodų problemų turėtojai yra iš tiesų visiškai skirtingos asmenybės,va kaip mažasis moka naudotis mama ir pelnyti jos meilę,tai dičkiui taip neišein,jis kitokį dėmesį,bet visgi dėmesį lupa .O Auksė mama,ir gera mama,atsidavus vaikams .Visa tai ką rašau vyksta absoliučiai visose šeimose su visokiais vaikais .
[I]Vario,reikia ne skirtumų su aplinka ieškoti,o panašumų,jei sieki sėkmingos vaiko adaptacijos ir jo gyvenimo.

Kažkaip mes niekada nesusikalbam Gal tai ir gerai, visokių yra visokių ir reikia. Aš turiu savo nuomuonę, tu savo. Šaunu
O, kad šeimose visko būna sutinku pilnai. Man atrodo, kad jau ir tai sakiau. (kodėl tu mane verti kartotis ??? ), Tačiau 5-6 metų hiperiukas ir 14 metų paauglys, tai visai ne tas pats .
Auksė gera mama. Taip. tačiau, kuri iš čia esančių ya bloga?
ne skirtumų o panašumų Tai ką tavo manymu mes čia darome?????

aukse, as manau, kad tau ne liutu dresuotojos reiktu, o su pedagoge kokia apsikesti, kad pamatytu, jog tai ne auklejimas, o visai kiti dalykai eina...
Be to, manau, kad reiktu klausimo direktoriui, ar ne hiperiuku tevu nesikviecia i mokykla? Ir problema gal tiesiog buna paauglyste, bet tuo kazkaip tevu nekaltina, tipo isauklejote vaika iki paauglio as tai suprantu, kad jiems nepaaiskinsi, bet manau, kad tirkai teisinga, jog 16kinis bernas jau galetu buti toks svarbus mamai, kad jai padetu pvz. parsinesdamas knygas ir pataupydamas laiko jai.
Klausimas dar, Auske, o kiek laiko tu turi sau? ir kada? tik nesakyk, kad vonioje po dusu. Beje, jei vaikinai sportuoja, maniskiam labai padejo kaip as sakau hipoterapija. Tiksliau mes eidavom joti kartu, bet iki tol reikia zirga isivalyti, pasibaolnoti, kamanas uzdeti, tai yra rupestis..didelis gyvunas, bet tu turi pasirupinti, o paskui jjoi ir irgi kaip ir deriniesi...
Aisku tam gal turetu buti potraukis joti, bet man sykis per savaite tai privaloma smegenu valymo higiena, mano maziui, tai budavo tiesiog toks keistas potyris, kai jis visai pasikeisdavo ir svarbus, nes rupinasi ir kartu mokosi, nes nauja veikla.

Taip, salia hiperaktyvumo yra ir vaiko raida ir auklejimo klaidos. Klaidu labai sunku isvengti su hiperaktyviu vaiku. Nes vaikas neturi vidines kontroles. Pvz. negalima duoti raminanciu vaistu, nes jie slopina kontroles mechanizma, esanti smegenyse.Bet ar jus galite pagalvoti, kad problemos lieka tos pacios, pamirsta rasikli, neissedi pamokoje, tada "belvizgos" per pamoka, tevai priekaistauja, kad neleidzia vaikams susikaupti ir pan. Tai ka, as su lagamineliu pas aukletoja turiu eiti pas sesiolikmeti? Ji sako, kad visada jam duoda rasikliu, kur paliko vaikai per pamoka. Dar liepia buti jos (ji fizike) uzdaroje patalpoje, kad tik per pertrauka nieko neprisidirbtu. Dar direktorius sake, kad jis labai jam patinka, turi liezuvi, su kuriuo neprapuls. Kad anais metais nekviestu, sake, kad mamos labai gaila, iszyzdavo mokytoju, kad tik nekviestu manes.
Matai, mazasis taip pat jau "pasleptoje paauglysteje", bet va nuvezus i daile, jau pusvalandis, kaip negrizta. Nors pazadejo butinai butinai grizti, bucki dave.O negrizta todel, kad nera kontroles. Jei man psichologiskai alfija paaiskinsi, kas tai, isnagrinesiu iki galiuku. Kol kas as to nesuvokiu.

aukse, nesuvoki, nes esi mama..pirmiausia, tau vaiko saugumas ir rupestis, paskui jau problemos tvarkymas..be to mano manymu, tiems vaikams visai kitoks laiko suvokimas, tau pusvalandis laukiant yra ilgas laiko tarpas, jam 30 min. gal tiesiog pasikalbejimas, kazko sone pazaidimas ar pan.

Matai Alchemie, yra viena beda, mes su vyru abu naslaiciai, as turiu teva, bet jis manes neaugino, o jau mano vaiku, tai kaip nezinau ko bijo. Todel mano vaikai neturi seneliu, vadinasi nera kur ju "nukisti", kad pailsetume. Turejom aukle, nezinau, bet kai ji pradejo studijuoti soc. darba, ar tik ne mano vaikai pastumejo? Ji labai juos myli, kai pradejo draugauti su vaikinu, prisidejo ir jis, jis dabar dirba vaiko kriziu centre.
Dabar jau jie tik pamate mus lekiancius i ligonine, paskui vaziuoja (mano abu vaikai yra patyre avarijas, nors be dideliu traumu). Jau nebe aukle, nors jie ateina pas ja i svecius, ar ji pas mus. Labai buvo nuostabi, net per egzamina yra mazaji vedusis kartu, niekada neatsakydavo.

As dabar tik pusmetis vairuoju ir visu pirma man tai yra terapija, nes kol kas labai ziuriu i kelia ir nera pasaliniu minciu. Pabendraujam su draugais, kazkaip speju, turiu ir sielos ir siap draugiu. Visus metus buvau PPT, kartu dalyvavom projekte, ten taip pat zmones, iki tiek susidraugavom, kad po kokio sukratymo ir jautimo, kad nors siek tiek valdzia pajudinom ir brendziuko isgerdavom. Juk nereiska, kad pas psichologa tai jau viskas. Visur zmones.
Na juk dar dirbu, kur tikrai pasikraunu teigiamos energijos, tai leidzia man gyventi toliau. Galu gale mokausi, ten taip pat zmones,su kai kuriais bendraujam ir neoficialiai. Is ju ir soc pedagoges ir mokytojos ir siaip destytojai, turiu net bendrasuole, su kuria sedim jau ne pirmi metai.
O su vaikai einam visur, na tik paauglys sparna suka. Siap ir boulingas, stalo tenisas, va grybaut vaziavom, kiekviena penktadieni i pirti.
Na visko neaprasysi. Nors depresijos pozymiai jau pas mane yra: temperatura vakarais, ir "padivanit" (rusu zodis), pradejo patikti.
Labai visur padejo vyras, na jei jis nuleis sparnus, tai sakes man.

aukse, suprantu. Pas mus su seneliais irgi sunku. Nors mano mama tarp savo darbu randa vaikui laiko ir abai ji myli, bet tai nera tas senelio/mociutes tipas, kad kai reikia padeda..aukle taip lyg ir padetu..vairavimas kol kas pades tik nuo minciu atsijungti...del depresijos, esu to pradzia patyrusi, kai sedejau 4 metus su vaiku namie, stogaas vaziavo nuo noro dirbti..siuo atveju tu darba turi..net nezinau, ka tau patarti, noras toks, pasiimti tavo vaikus ir tave paleisti pamedituoti, bet reiktu gan ilgo laiko, kol atsigautum, plius as nepazistama su tavo vaikais...tiesiog..kai prasideda tokie simptomai, baisu, kad paskui nebutu jaunystes zydejime infarkto...bet...nu...as vis tikiu, kad jei uzdaro duris, kazkur atveria langa..tegu tau toki dideli ir vitrazuota atveria, kad pasaulis butu spalvotas

ir viskas ką tu rašai apie didžkį yra absoliuti paauglystė,hiperaktyvumas didelia dalim tik simuliacija šiuo atveju ,tai jau esminio vaidmens tas hiperaktyvumas nebevaidina šitam amžiui,jis yra pastebimas ir stebimas tik intelekto problemų turinčių.Jis gi pas tave protingas vaikas,ir vaidint ir manipuliuot yra geriau.Nu kam jam mokytis?Kam paaugliui tas mokslas,bet kuriam?Kas dabar lopu nori pasidaryti,taip sakant asilo berete?Buvo toks toooooks,o dabar sėdi ir viską daro .Tie smegenų centrai valiai nėra jau tokie nepavaldūs,kaip gali atrodyti.Sudėtinga,sunki paauglystė ir viskas.Trečdalį,penktadalį tų rekomendacijų reikia vykdyti ir bus geriausi rezultatai.
O išnagrinėti tai ką?Kad vaikas pažadėjo ir nepadarė tai jau slapta paauglystė,o gal jis ką nors įdomaus pamatė,gal lapus renka,apie tai kad vėluoja pagalvos kai jau namo pasuks.Jis gi dar ir meninkas pastave ,tai jie dar kitaip galvoja ir kojos kitaip vedžioja.Psichologai,metodikos,patarimai ir dar N+K visokių kitokių dalykų yra gi parašyta iš nieko ir nesiremiant niekuo .Nu kaip pasakyt niekuo,nu finansuoja tuos didelius raštininkus farmacinės kompanijos(užsienyje)amfetamino preparatų gamintojai,o užsieniečiai kaip juos rydo tu galvoji,kad Lietuvoj toli tas metas?Socialinės programos apmoka ką nors,paskui gi pinigus plauni.Svarbiausia yra kaip-padaryti beveik iš nieko problemą o paskui jau ją spręsti ir iš to gyventi.Iš visų žmonių ašarų pelnosi žinai kas medicina,bažnyčia ir teismai ,ir čia šventa tiesa.Žodžiu visais psichologo patarimais vadovautis neverta.Tai va toks išnagrinėjimas .Didelę dalį visko su dideliu gali nurašyti tik paauglystei ir tik jai,o mažojo-vaikystei.

Nesutinku Turiu du 16 ir 14 metų paauglius. Taip, jie kartais maištauja, kas būdinga daugumai paauglių. Mažasis - padykęs, (problemų užtenka ), vienas iš klasės lyderių, bet hiperaktyviu aš jo niekaip negaliu pavadint

o tiesa pasakiu tai su kuo nesutinkat ar kad Auksės vaikas-paauglys,ar kad hiperaktyviems pauglystės jūsų manymu ar supratimu nebūna?
Ir apskritai apie ką jūs?Žmogus kuriam buvo sakyta -viską atrodo suprato gerai.

Socialinės programos apmoka ką nors,paskui gi pinigus plauni.Svarbiausia yra kaip-padaryti beveik iš nieko problemą o paskui jau ją spręsti ir iš to gyventi.Iš visų žmonių ašarų pelnosi žinai kas medicina,bažnyčia ir teismai ,ir čia šventa tiesa.Žodžiu visais psichologo patarimais vadovautis neverta.

Alfija, zinau apie ka rasai ir esi 100 proc. teisi.

Tai va toks išnagrinėjimas .Didelę dalį visko su dideliu gali nurašyti tik paauglystei ir tik jai,o mažojo-vaikystei.

Alfija, as dirbu su narkomanu, alkoholiku vaikais. Ne vienas ir klijus uosto, yra ir agresyviu vaiku, vaikai, kurie elgetauja ir t.t. Vaikai turintys labai sunkia gyvenimo patirti. As su jais labai gerai tvarkaus. Gal as galiu atskirti, kur yra auklejimo klaidos, kur hiperaktyvumo pozymiai, kur paauglys? Per du metus turejau du hiperaktyvius berniukus, pas mus vaikai labai keicias, kitu vardu nebeprisimenu. Neina irodyti tam zmogui, kuris neturi tikrojo hiperaktyvo.

As tik nesu bandziusi vieno dalyko, bet turbut mane visi pasmerktu ir pan. Tai visiskai palikti juos menesiui likimo valiai. Tam, kad gal but jie taptu savarankiskesni. Bet tur but VTAT po to man uzfundytu.O ir rizikuoti tikrai nerizikuosiu. Labai kaltinu save per daug uz juos daranti, bet kitaip neimanoma. Noredama savarankiskumo, pridirbau kruva eksperimentu, kuriuos paciai paskui reikejo atitaisineti, pati ir kapanojausi.
Papildyta:

Viska supratau teisingai ir gerai. Taip, jis paauglys, bet jis dar ir hiperaktyvus paauglys.