hiperaktyvus vaikas

Labutis hiper aktyvių vaikučių mamytės.Pasirodo mes tokie ne vieni .Mums labai sunku mūsų visur pilna ir pilna.Mums 3metukai.Mes jau ėjome į užsiėmimus pas logopedę.Buvome jau 17 kartų.Per vasarą tik nėjome.Artimiausiu metu vėl eisime.Jį ten mokina susikaupti ,kuo ilgiau pasėdėti prie stalo ,atlikti įvairias užduotis,žaidžia loginius žaidimus,piešia,libdo iš plastelino,moko spalvas skirti ir t.t.Labai šauni logopedė .Mažyliui labai patiko eiti,o tai manau kad svarbiausia.Užsiėmimai tik kartą į savaitę,bet rezultatai jau matosi.Po logopedės eidavom dar į sporto salę pasportuoti,kaip sakant "išsikrauti".Stragsime į priekį,tik mokomės tai daryti šiek tiek lėčiau.

Žinai, Aukse, maniškis nuo pat gimimo regavo į mėnulį. Kai tik ateidavo pilnatis, tai jau viskas:susivyniodavau aš jį į dekutį ir visą naktelę nešiodavau ir dainuodavau. O kai jau buvo didesnis, tai virtuvėje ant stalo įsitaisydavom (nes jis prie lango), ir per langą žvaigždes skaičiuodavom. Dabar jau kažkaip mažiau, bet vistiek nemiegalius jis pas mane

Maniškis darželyje didelėje popierinėje dėžėje nuo televizoriaus miegojo.
Tiesa, dar papasakosiu.
Mums dabar sekasi tikrai labai neblogai. Mano žiogas moksluose jau bendraamžius baigia pasivyti, išmoko sulaukti žaidimuose savo eilės, mokosi žaisti komandinius žaidimus ir puikiauisiai elgiasi mokykloje. Bet, hiperaktyvumo nepaslėpsi: va baimės jausmo pas mano žiogą nėra, nei lašo Taigi, aš dabar Lietuvoje, o į Švediją mano brolis atskrido. Ir mano vyras vežioja broliuką po Švediją ir rodo visokias grožybes.Tai užvakar mano vaikas nušoko nuo diiiidžiulio kalno, nes broliui norėjo pasirodyti koks jis ekstremalas. Tai visa laimė, kad šoko ant tokios žemiau esančios atbrailos, tai vyras jį iš ten nukrapštė. O jei būtų nepataikęs Vyras skambina vos neverkdamas ir sako, kad jo ranką tik vienai minutei paleido O kai su vaiku apie tai bandė kalbėtis, vaiko atsakymas vienas: "tėti, bet aš gi likau gyvas"

vario..taigi tu supermena augini, nes esi supermamam, ko stebetis, kad jis skraido
Laimei, maniskis tai turi saugumo jausma ir moka saugotis, negana to ir mane su teciu saugoja, ypac jei einame miske ne saligatviu, o keliuku, kuriuo gali pravaziuot masina.
Alfija, nu vaikai gi MATO, baznycioje matyt viskas graxiau. Maniskis kai krikstyjom pas A.A. teva Stanislova nubego prie pagrindinio altoriaus atsitojo ir saukia"mama. as tave myliu!!!! Jam buvo 1.8 metu. tevas Stanislovas tada pasake, kad taip tiesiai Dievui i ausi eina
O siaip visas basnycias, tai vadina karalienes namais, kodel nezinau, bet jam tai tiesiog aisku ir viskas.
Del pilnaciu, tai pernai metais labai aisuku budavo stebeti, kad su logopede darbas po pilnaties ir per jaunati tiesiog rukdavo, eidavo, kaip is pypkes, o pilnaciai atejus darydavosi sunku ir irzlumai visokie ir pabegimai nuo stalo, bet dabar tas pamazejo ir gerokai. Beje, liko tik vidinis jautrumas tam laikui, bet ir as pati ji turiu, kaip dauguma zmoniu..taigi vis dziaugiuosi, kad jau isauga....nors namukas ir visokios dezes liko, kaip jaukiausios vietos (beje vaikysteje as labai megdavau sedeti vyriskam portfelyje, dabar kai paziuriu, nesuprantu, kaip ten tilpdavau budama 5 metu)

jooo, bet žinai, kartais pražilti per pusdienį galima

o jūs nė karto nebendėte tiesiog atsipalaiduoti,ir kiek ramiau į visa tai žiūrėti.Skaitant,neįsižeiskite žinoma.jaučiasi toks momentas ,kad visos iš vienos pusės norit jog aplinka vaikus laikytų sveikais,normaliai,o iš kitos pusės pačioms kaip ir neišeiina.Va gaunasi toks konfliktėlis.Gal gi vertėtų sau kaip paaiškinimą žinosi tą dianozę-hiperaktyvus,bet ja negrįsti kiekvieno jo poelgio.Taip kaip jūs čia rašot elgiasi absoliučiai visi vaikai,ir bliauna viduryje gattvės,ir šoka nuo aukštai,ir pražilti galima per pusvalandį.Gal pirma atsakyti sau į klausimą KĄ JUMS TA DIAGNOZĖ-HIPERAKTYVUS REIŠKIA.Ką jūs į tai sudedat.Nes ir tos diskusijos tokios beveik normalus,visai normalus,šiaip skamba kaip savęs įtikinėjimas.Gal čia yra nuo žinių,patirties stokos,visgi tai jaunas,naujas dalykas,bet va čia ypač Auksė gerai aprašė savo vyro buvusią vaikystę ir paauglystę,ir pirmas laidas kuris tam vyrui padėjo išlikti ir buvo tai,kad nebuvo jokios diagnozės.Truputėlį reikia nuo to atitrūkti ,ir kiekvieno poelgio hiperaktyvumu neaiškinti.Dar yra daug tame tarpe kategorijų,smalsumas,vaikiškumas,žingeidumas,tikslo siekimas irt.t.Gamtos reiškinių irgi prie vaikų nuotaikų nederinkit,nežiūrėkit į juos per padidinamą stiklą.
Taip tikrai nėra,jei šiandien pamokų neruošia,jokia motyvacija mokytis nedingo,taip nebūna,tiesiog šiandien jis to nedaro,bet taip daro šimtai vaikų,nemiega,nu ir nemiega.Ramiau,tiesiog ramiau žiūrėkit,išmokit atsipalaiduoti ir nežiūrėti taip aštriai.Buvimas po padidinamuoju stiklu,jau veikia bet ką blogai,jūs galvojat nemato ir nesuvokia,kad jūs į juos žiūrit kitaip,nei kitos mamos į savo vaikus.Net nemanykit,taip nėra.Va kelintą kartą Ramutė sako,kiti vaikai žiūri,nu taigi sau žiūri,nesureikšmink to.Vieniems galima kitiems ne,nu vaikai skirtingi,ir sąntykius su juo reikia,o ir su kiekvienu vaiku aiškintis reikia,nežiūrint likusiems.Ir aiškintis tai reikia tik tada kai bet koks vaikas nurimo,ir svarbiausa nurimot jūs.

na va, mes vėl apie tą patį brangioji, patikėk, atsipalaiduoti mes tikrai mokam. Ir tą darom Ohoho kaip Ir nesiskundžiam čia, aš tiesiog pasakiau kaip kartais būna. O, kad sunku būna auginant vius vaikus aš tikiu, ir tikrai nesureikšminu savojo hiperaktyvumo. Verkti ir dejuoti jau laaabai senai lioviausi
O, kad iš hiperiukų dideli žmonės gali užaugti pati puikiai žinau -va aš esu puikiausias to pavyzdys. Iš manojo irgi užaugs Žmogus, aš tą žinau ir kitų minčių net neprisileidžiu Ir niekas čia įsižeisti neketina, tiesiog kartais juokinga būna

Vsio, mergaitės, šiandien jau išvažiuoju
Dabar hiperaktyviukų frontą jau iš Švedijos laikysiu
sekmės Jums visoms

Nezinau, bet as apie tai, kad siandien tokiu vaiku vaikos labai lengvai gali atsikratyti. Na ir delfyje tas straipsnis yra musu mamos is Klaipedos, kuria mes skaitome savo pirmininke. Atsiliepimai baisus, zinoma yra ir uztareju, bet tik tie uztaria, kurie turi problemu su savo vaikais. Mes su vyru ryt einam i pedagogini psichologini posedi pas direktoriu su vyresniuoju. Mokslas privalomas iki 16, jam jau yra. Greiciausiai viskas baigesi, ka as dariau, stengiaus: samdziau repetitores, sedejau su paaugliu pamokose, lankiausi tuose Linco teismuose, zeminausi ir visais kokiais budais su mokytojomis ieskojau rysiu ir pan. Jis dar nera baiges 10, jei vesim dabar i vakarine, tai bus 4 mokykla.

Aukse laikykis parašyk paskui kaip jums sekėsi. Laikau kumščius už jus.
kažkokių paguodos žodžių negaliu rasti, nes puikiai suprantu apie ką tu. Tarp savo hiperaktyviukų pažįstamų turiu tokių pavyzdžių.
Žinai, o gal tai išeis į gerą?

vakar aš čia ir nebuvau.Aukse,visgi gal jam leis pabaigti tą dešimtą klasę,jei jau leido pradėti mokslo metus.Mes,bet kokiu atveju už tai,suaugusių,ar janimo mokykla,kažin ar išeiti.Nenuėjo visos tavo pastangos veltui,taip nereikėtų sakyti.Tu įgijai patirties,įgijai stiprumo ir atsparumo mažiaus auklėjime.Nugi negali būti viskas taip blogai.O galų gale,va dabar pagalvojau Vilniui tai tikrai yra profesinio lavinimo ir mokymo mokyklos kurios priima ir nuo keturiolikos metų mokyti profesijos,priima ir be pagrindinės mokyklos pažymėjimo,turi būti ir Klaipėdo,gal ja verčiau tokiu atveju taip daryti.Mes laikom kumščius,už tave aišku .

Aciu uz palaikyma, zinoma, viltis mirsta paskutine. Ten dirbanti psichologe yra dalyvavusi konferencijoje, kur ir as pasisakiau. Gal ji supras ir palaikys mane. Baisiausia reakcija man is vyro, jis pirma karta pasake, kad yra issekes ir paliko mane siandien viena.
Taip, manau, kad kaip nors vis tiek baigsim ta mokykla, juk motinos sirdis daug ka gali. Bet kaip as pavargau buti bloga mama. As taip stengiuosi del ju, o esu vis linksniujama, kad ju neaukleju. Vel mane linksniuos,vel bus ju daug, o mes su sunum vieni.
Grupej, kur as dirbu esu pati mylimiausia aukletoja, vaikai ateina man pasisakyti paciu slapciausiu savo paslapciu, labai manes klauso ir man nereikia bartis. Jie patys suvokia ir zino ka ir kaip daryti. Visada paklausia ar galima, ruosia namu darbus, yra labai svarankiski. O atrodo yra is tokiu seimu,kur auklejimu net nekvepejo.
Taip, as galiu kelti kipisa, yra itaikingu zmoniu, kuriuos as zinau. Bet siandien tai tik kalbos, juk mokslas privalomas iki 16, tuo labiau mato tai sunus. Gal jau laikas jam ir paciam susimastyti.Ka darysiu nezinau, gal jam duosiu laiko pamastyti,ka ir kaip daryti jam paciam. Jei jam yra per sunku mokytis, tegu pailsi, yra vakarines. I prasta proftechnine, ar jaunuoliu mokykla negrusiu. Nes zmogu formuoja ir soc. aplinka, o ypac paaugli, o dar hiperaktyvu. Nemanau, kad mano tikslas turi buti tik baigti jam mokykla, as visu pirma ji turiu uzauginti zmogumi.
Mano universitete mokosi vienas vyrukas. Jis sake, kad buvo vejavaikis, labai prastai mokesi, nebaige vidurines. Siandien jis dziaugiasi, kad jos nebaige, nes pirko vakarine, kur buvo labai geri pazymiai. Na ir siandien jis dar perka kai kuriuos destytojus, tur but ir darbu pats neraso, bet turi savo labai klestincia firma, kurioje negali buti direktoriumi, nes neturi universitetinio issilavinimo.

Ko gero ir aš turiu hiperaktyviuką Jam tuoj bus 4 metai. Kol kas pakenčiamas, tikiuosi per daug žilų plaukų nepridės

aukseklaipeda, kurioj mokykloj tavo vyresnėlis mokosi? Įdomu pasidarė
O tuos dvynukus, apie kuriuos Klp rašė, ir aš žinau