QUOTE(Alchemie @ 2006 09 17, 23:08)
Alfija, as truputi griztu rpei vieno komentaro del logopedu darzeliuose. kadangi man tai labai aktuali tema. Deja Vilniuje ne visuose darzeliuose yra logoedai, tai viena, antra, spec. darzeliai net su siuntimasi yra eiles ir ne visada pakliusi iki kl vaikas iseis i mokykla, trecia, pvz. logopeda sunku rasti, jei reikia ilgesniam darbui nei 20 ak. val, nes pas mus nera tokiu firmu, kurios teiktu logopedu paslaugas..del psichologu...darzeliuose buna ateinnatys arba buna teoriskai..nes velgi apmokejimas. patikek, musu saskaitoje keturi darzeliai..ir privatus ir valstybiniai...taip, kad net su kiek mazesnem problemom nei hiperiuku susitvarkyti istaigose ir musu sistemoje yra labai sunku, as jau nekalbu apie tai, ka jus ten virsuje aprasete.
Auske, deja turiu nuvilti..kadangi pas mus seimoje netiketai pasikeite situacija, tai dabar pati dirbu uz "psichologa" savo siemoje ir mastau, kaip visa seima nuvesti pasikonsultuoti..gal zinote kas galetu padeti kai seimoje po sunkios operacijos ? kiek zinau onkologijos ligonineje labai pasenusi tvarka, sunku butu ka suorganizuoti, net nezinau ar dirba ten psichologai
kąaš tau galiu pasakyti,sakykim Lazdynuose kur aš gyvenu,buvom vienam darželyje,paskui keitėm,abiejuose yra logopedai.Ir nė vienas ne prestižinis.Ir psichologiniai būreliai yra.Net nežinau tada nuop ko priklauso kodėl kitur nėra.Turiu draugų ,kurie vaikus su problemom augina,ir irgi ten yra ir logopedas ir psichologas,darželiai ne prestižiniai.Nu Lazdynėlis yra apskritai profiliuotas su hiperaktyviais ir ne visai hiperaktyviais dirbti.Nu aišku,patepti sako reikia,bet priima greitai.Kas dar nugi pažystu Karoliniškių poliklinikos logopedes,labai geros specialistės,užstrigo dabar pavardė,tai vyresnioji apskritai ir su cerebriniu paralyžium vaikus kalbėti išmoko,be mano puseserės žinau dar daug tokių išmokytų
.O dėl patekimo,tai ką aš žinau.Kai Džiugui buvo 2 metai,ir aš buvau susirūpinus šelniai tariant,tai vos pati nepatekau į tą darželį su visokiais kineziterapeutais,be problemų,gerai kad ir nepatekau,nieko jam ir nereikėjo,kalbėjo tiek kiek reikia jo amžiaus vaikui
.Džiugo darželio auklėtojos dukra lanko tą darželį ,dėl tų pačių priežasčių-;pateko be problemų.Gal kartais atrodo,kad kliūtys neįveikiamos,bet jos įveikiamos
.Tiesiog ne tuo tempu kaip norisi,bet įveikiamos.
Kas galėtų padėti namuose teikti psichologines konsultacijas.Nors bent kiek valstybiniai ne taip noriai dabar jau važiuoja į namus,o privatūs tai psichologai važiuoja,bet kaina irgi yra atitinkama.Nugi galima pabandyti kreiptis į Psichoterapijijos studijų centrą,šiaip tai ten komanda labai nebloga,ir ne visi labai brangūs,ta prasme ten lygtai nuo 50iki 100 lt.,o paskui tai tegu tai ir vadinasi JAunimo linija,bet ten dirba ir su suaugusiais ir važiuoja į namus ir pinigai nedideli ,vietoj asmeninė konsultacija-20lt.,nu ir dar galima su Vasarosg.5 specialistai,psichoterapeutai yra labai neblogi,arba kitaip mano supratimu labai geri,bet čia jei jau asmeniškai tartis kaip privačiai kad atvažiuotų,ir irgi kainuos,sunku jau čia pasakyti,matyt tas pats 50 ir kelionės išlaidos.O asmens tikrai negaliu rekomenduot,dėl to kad tokios srities specialistus reikia susirasti,atrasti pačiam.Tai kas patiktų man,gali visai netikti jums.
Papildyta:
QUOTE(aukseklaipeda @ 2006 09 17, 23:10)
Vis labiau pradedu tave suprasti, nors esi labai karstakose, bet teisybe rezi i akis kad net spjaudykis.Visa ka tu rasei kas turtu buti, jau seniai daroma, bet linksta rankos, nes mamos pavargusios, galvoju, kad ne viena yra depresijoje, joms sunku kovoti. Suprantanciu zmoniu yra nedaug, o tu kurie issilieja ant taves begale.
Man isgyventi padejo mano darbas, kur vaikai taip pat sunkus, bet man ten taip gerai sekasi dirbti, (as kalbu apie vaikus), kad einu pailseti. Ten pasikraunu jegu. Tam, kad isgyventi.
Mamos, kurios auginat hiperaktyvius(diagnozuotus) vaikus, esat super mamos.
jo karštakošė,pritariu
.O šiaip tai visada sakau žmonėms tik tai ką galvoju ir nieko niekada nepasilieku užantyje,taip sakant,Ir noriu kad ir su manim taip elgtųsi.Nugi nesišypsau į akis,o už akių spjaudau.Jei taip tai taip taip,jei kas negerai skau čia pat ir be užuolankų.Ar man nuo to gyvent lengviau,tai tikriausia ne,bet laisviau.Nu žmonėm nevisada patinka tai girdėti,bet...Nekenčiu saldžių žmonių,ir negaliu sakyti kad man dėl ko nors liūdna,kai man nusispjaut.Nemoku ir negaliu apsimesti.Šiaip ne raštu su manim sako bendrauti yra lengviau
.Ta prasme aš nesakau kad aš lengvas žmogus,turiu ir nemalonių kampų pačiai sau
.