Kalbejausi su hiperkatyviu vaiku draugijos mama pirmininke. Sake, kad ministerijos nieko neatsako i uzklausimus ir prasymus padeti su programomis ir papildomais pedagogais.
Is savo stebejimu ir patirciu galiu tik apsakyti, nors mano vaikas nera hiperiukas, tiesiog turejo aktyvumo problemu ir tebeturi problemu sociume del kalbos neisvystymo, bet teko pakelti daug. Del to puikiai suprantu, kaip jauciasi hiperiuku mamos.Ir uztenka vieno pedagogo, kuris suvoktu ir priimti gerasias vaiko savybes, kad tos nepageidaujamos imtu slifuotis. Beje, kai atrodo kalbejausi su zmonemis, kurie mane pazista, pazista mano vaika ir atrodo norejo padeti kai kuriose mano situacijose, deja jie negalejo suprasti, kad hiperaktyvumas tai ne pusprotis, daunas ar imbecilas..jei normalus ir su rankom kojom, tai tegu ir paklusta visuomenes normoms, o kad jis ne visada tai suvokia, ne visada tai valdo, tie zmones negali suvokti, kad nevaikstanciam invalidui niekas neliepia kaip visai visuomenei vaikscioti, nes tokios taisykles ir daugumos norma, o vat hiperiukas tai tegu skrenda is mokyklos.
Beje, ne visuose darzeliuose yra logopedai, ne visur yra psichologai, mano ideja apie seminarus apie hiperaktyvuma pedagogams arba besimokantiems busimiems pedagogams atsiremia i i finansus ir nenora eiti ir dalyvauti..galima suvaryti zmones i tai, bet jie negirdes, nes galvos apie savo laika ir gal kad sis seminaras neduos daugiau pinigu..va kur liudnumas
beje, pvz. mano komentaras tokiems, kurie aiskina, akd va mano vaikas normalus, o tavo nenoramus, ar hiperiukas (cia tokia patogi diagnoze is akies) as pasakau, kad niekas nera nuo to apsaugotas ir nespjauk i sulini, is kurio gali tekti gerti
QUOTE(Alchemie @ 2006 09 17, 10:24)
Kalbejausi su hiperkatyviu vaiku draugijos mama pirmininke. Sake, kad ministerijos nieko neatsako i uzklausimus ir prasymus padeti su programomis ir papildomais pedagogais.
Is savo stebejimu ir patirciu galiu tik apsakyti, nors mano vaikas nera hiperiukas, tiesiog turejo aktyvumo problemu ir tebeturi problemu sociume del kalbos neisvystymo, bet teko pakelti daug. Del to puikiai suprantu, kaip jauciasi hiperiuku mamos.Ir uztenka vieno pedagogo, kuris suvoktu ir priimti gerasias vaiko savybes, kad tos nepageidaujamos imtu slifuotis. Beje, kai atrodo kalbejausi su zmonemis, kurie mane pazista, pazista mano vaika ir atrodo norejo padeti kai kuriose mano situacijose, deja jie negalejo suprasti, kad hiperaktyvumas tai ne pusprotis, daunas ar imbecilas..jei normalus ir su rankom kojom, tai tegu ir paklusta visuomenes normoms, o kad jis ne visada tai suvokia, ne visada tai valdo, tie zmones negali suvokti, kad nevaikstanciam invalidui niekas neliepia kaip visai visuomenei vaikscioti, nes tokios taisykles ir daugumos norma, o vat hiperiukas tai tegu skrenda is mokyklos.
Beje, ne visuose darzeliuose yra logopedai, ne visur yra psichologai, mano ideja apie seminarus apie hiperaktyvuma pedagogams arba besimokantiems busimiems pedagogams atsiremia i i finansus ir nenora eiti ir dalyvauti..galima suvaryti zmones i tai, bet jie negirdes, nes galvos apie savo laika ir gal kad sis seminaras neduos daugiau pinigu..va kur liudnumas
beje, pvz. mano komentaras tokiems, kurie aiskina, akd va mano vaikas normalus, o tavo nenoramus, ar hiperiukas (cia tokia patogi diagnoze is akies) as pasakau, kad niekas nera nuo to apsaugotas ir nespjauk i sulini, is kurio gali tekti gerti
Is savo stebejimu ir patirciu galiu tik apsakyti, nors mano vaikas nera hiperiukas, tiesiog turejo aktyvumo problemu ir tebeturi problemu sociume del kalbos neisvystymo, bet teko pakelti daug. Del to puikiai suprantu, kaip jauciasi hiperiuku mamos.Ir uztenka vieno pedagogo, kuris suvoktu ir priimti gerasias vaiko savybes, kad tos nepageidaujamos imtu slifuotis. Beje, kai atrodo kalbejausi su zmonemis, kurie mane pazista, pazista mano vaika ir atrodo norejo padeti kai kuriose mano situacijose, deja jie negalejo suprasti, kad hiperaktyvumas tai ne pusprotis, daunas ar imbecilas..jei normalus ir su rankom kojom, tai tegu ir paklusta visuomenes normoms, o kad jis ne visada tai suvokia, ne visada tai valdo, tie zmones negali suvokti, kad nevaikstanciam invalidui niekas neliepia kaip visai visuomenei vaikscioti, nes tokios taisykles ir daugumos norma, o vat hiperiukas tai tegu skrenda is mokyklos.
Beje, ne visuose darzeliuose yra logopedai, ne visur yra psichologai, mano ideja apie seminarus apie hiperaktyvuma pedagogams arba besimokantiems busimiems pedagogams atsiremia i i finansus ir nenora eiti ir dalyvauti..galima suvaryti zmones i tai, bet jie negirdes, nes galvos apie savo laika ir gal kad sis seminaras neduos daugiau pinigu..va kur liudnumas
beje, pvz. mano komentaras tokiems, kurie aiskina, akd va mano vaikas normalus, o tavo nenoramus, ar hiperiukas (cia tokia patogi diagnoze is akies) as pasakau, kad niekas nera nuo to apsaugotas ir nespjauk i sulini, is kurio gali tekti gerti
nu ir šaunu.O ką gali daugiau atsakyti ta švietimo ministerija į klausimus dėl programų,nei yra atsakius,kad kiekvienas tėvas turi teisę,o dar tikriau tai pareigą dalyvauti mokytojuos udarinėjant individualią adaptuotą modifikuotą mokymosi programą.Aš tai žinau,nors man tai kaip ir neaktualu,ir to nereikia.Tai dalyvaukit.Nėra logopedų ir psichologų kiekviename darželyje,bet to ir nereikia ,ypač psichologų ,yra profiliuoti darželiai,o logopedas šiaip jau bent Vilniuje yra kiekvienam darželyje.Galų gale visada galite tartis su darželio vedėja,kad būrelio pagrindu būtų psichologas,taip bus mokamas,po tris litus už valandą tokio užsiėmimo.Nu daunas irgi ir su rankom ,ir su kojom.O seminarus organizuoti sunku,bet turi būti nors užklausa,kol to nėra niekas ir neruošia tų seminarų.apmokėjimas,bet jei jums,kaip organizacijai tai svarbu,tai ir apmokėtit.Nugi tai nėra taip brangu ,iš pusės finansuokit ir bus 500litų jūsų organizacijai.Seminarai kiek yra naudingi žiniomis,tiek ir būsimai atestacijai.
O kad nori padėti,bet nežino kaip,tai kažin kieno jau čia pagrindinis uždavinys turi būti,kad būtų paruoštos tos metodikos,ieškoktit,kas spausdins,kopijuos švies galų gale.
Ir atvirų durų tai ir nelaukit,žinoma,kad bus ir sunku,ir labai sunku,ir lydės ir nesupratimas,ir pajuoka,ir pašaipos niekur niekas neties raudono kilimo ir raudonos kepurės prieš jus nekilos,bet tai nereikia ant to ir užsiciklinti,reikia nepamiršti ir tų dėl ko tai daroma,ir tada palengvės.
Jau trys metai visa tai daroma, yra labai sunku. Kas yra baisiausia, kad labai nenoriai renkasi mamos, ju (istikimiausiu) yra nedaug, o ir nuomone, kad uz jas kazkas kazka turi daryti. Taip, su hiperaktyviais vaikais visu pirma turi dirbti specialistai, bet juk tai labai sunku. Atima zveriskai daug darbo, laiko, o pokyciai nera dideli, labai nezenkliai matomi.
Taip, turi buti rasomas ir patvirtintas projektas tokiems vaikams. Tik klausimas, kiek jis finansuojamas? Jei puse sumos gausi, tai valio, o kokios ataskaitos.Ar tai gali padaryti mamos, kurios ir taip beveik nebeturi laiko sau?
Reikia lauzti ledus ir as tikiu, kad vis tik taip visada nebus. As jauciu Alchemie, kad tu parasysi projektuka. Juo labiau, kad Vilniuje draugijos pirmininke studijuoja psichologija (kad nesumeluociau, turi 5 vaikus ir tik vienas hiperaktyvus). Nes gyvenime isbandymus Dievas duoda ne bet kam. Jei tuos isbandymus stengiesi pasalinti, tada ir pradeda sektis.
Tie, kurie yra iv. specialistai, jie niekada nesupras, kaip yra sunku tureti toki vaika. Jie "valdiski" zmones, jiem svarbu atitemti savo darbo diena, pakilti karjeros laiptais, grizti i savo seimas ir spresti savo vaiku problemas. Reikia ieskoti jaunu specialistu, tai darant samoningai, nes jie nores prasimusti. Juk yra centras moterims, patyrusioms iv. smurta, vaiko kriziu centras, kodel negali buti centras hiperaktyviems vaikams?
Kad ir kaip mes mamos klijuojam ta savo draugija, vis tik dazniausiai yra sirdies skausmas, taip, mes galetume buti savanores, bet tokia organizacija turi valdyti specialistai. Is kuriu turi buti psichologai, socialiniai pedagogai, bei darbuotojai, psiciatrai, net juristas. O paskui juos turi eiti mamos.
Visur ieskota (po visa pasauli) tokio centriuko, nerasta. Raskite, galetume jungtis su jais.
O del mokyku, tai ir taip sistema yra iskrypusi. Net ir turedami gabius vaikus, tevai turi samdyti repetitores, labai sunkus yra kruviai. Mano drauge per atviru duru diena anais metais buvo soke, ji atejo, nes turejo problemu su sunum ir dar viena mama. Ka tai sako? Labai daug nelankanciu mokyklos vaiku, jau nekalbu, kai pro sali praeni, kas ten darosi, ruko ir pan. Kai man liepe su penkiolikmeciu sedeti pamokose, as pakankankamai normaliai atlikau ta uzduoti dvi savaites. Su sunum nesusipykau,pries klase neapjuokiau, bet ka pamaciau, kad puse klases nesitraukia sasiuviniu is kuprines, o edamas mano vaikas. Taip, jis taip pat neatsilieka. Per pertaukas toks jovalas, kad ten pabuvus galva skaudeti pradeda. Nors pati mokausi universitete, bet pasikausiusi pamoku turinio ir pamaciusi toki tempa, ka ten per jovala daro mokytojos, man paciai gava susisuko. Daug medziagos, kurios nesusijusios su praktika, vaikui yra tik kazkoks tolimas debesis. Jau seniai nebera TSRS mokyklos, kur buvo kartojama, veliau aiskinama nauja medziaga, uzduodami namu darbai, tam kad uztvirtintu praktiskai.Ka jie ten ta sv. ministreija nori is tu vaiku padaryti? Vunderkindus, ar neurotikus?
As pati turiu pazystamu mokytoju, is kuriu viena kalba, kad tevai visai nesirupina savo vaikais i stevu susirinkimus is vis neina. Kita turi tokia dukra, kad ne vienam nepavydeciau (prostitute, narkomane), o kalba, kad reikia myleti savus vaikus, o svetimu ne. Ir pan.
Mums dave pateja, kuri turetu padeti mokykloje iskilusiose situacijose.Sako:"oi, kad as dar turiu penkis skundus perziureti, kazkokie pikti tie zmones pasidare, biski kas tuoj skundas". Ko is jos prasyti? Aisku, tur but gauna atlyginima kokius 700 lt.,kam jai stengtis?
Taip, turi buti rasomas ir patvirtintas projektas tokiems vaikams. Tik klausimas, kiek jis finansuojamas? Jei puse sumos gausi, tai valio, o kokios ataskaitos.Ar tai gali padaryti mamos, kurios ir taip beveik nebeturi laiko sau?
Reikia lauzti ledus ir as tikiu, kad vis tik taip visada nebus. As jauciu Alchemie, kad tu parasysi projektuka. Juo labiau, kad Vilniuje draugijos pirmininke studijuoja psichologija (kad nesumeluociau, turi 5 vaikus ir tik vienas hiperaktyvus). Nes gyvenime isbandymus Dievas duoda ne bet kam. Jei tuos isbandymus stengiesi pasalinti, tada ir pradeda sektis.
Tie, kurie yra iv. specialistai, jie niekada nesupras, kaip yra sunku tureti toki vaika. Jie "valdiski" zmones, jiem svarbu atitemti savo darbo diena, pakilti karjeros laiptais, grizti i savo seimas ir spresti savo vaiku problemas. Reikia ieskoti jaunu specialistu, tai darant samoningai, nes jie nores prasimusti. Juk yra centras moterims, patyrusioms iv. smurta, vaiko kriziu centras, kodel negali buti centras hiperaktyviems vaikams?
Kad ir kaip mes mamos klijuojam ta savo draugija, vis tik dazniausiai yra sirdies skausmas, taip, mes galetume buti savanores, bet tokia organizacija turi valdyti specialistai. Is kuriu turi buti psichologai, socialiniai pedagogai, bei darbuotojai, psiciatrai, net juristas. O paskui juos turi eiti mamos.
Visur ieskota (po visa pasauli) tokio centriuko, nerasta. Raskite, galetume jungtis su jais.
O del mokyku, tai ir taip sistema yra iskrypusi. Net ir turedami gabius vaikus, tevai turi samdyti repetitores, labai sunkus yra kruviai. Mano drauge per atviru duru diena anais metais buvo soke, ji atejo, nes turejo problemu su sunum ir dar viena mama. Ka tai sako? Labai daug nelankanciu mokyklos vaiku, jau nekalbu, kai pro sali praeni, kas ten darosi, ruko ir pan. Kai man liepe su penkiolikmeciu sedeti pamokose, as pakankankamai normaliai atlikau ta uzduoti dvi savaites. Su sunum nesusipykau,pries klase neapjuokiau, bet ka pamaciau, kad puse klases nesitraukia sasiuviniu is kuprines, o edamas mano vaikas. Taip, jis taip pat neatsilieka. Per pertaukas toks jovalas, kad ten pabuvus galva skaudeti pradeda. Nors pati mokausi universitete, bet pasikausiusi pamoku turinio ir pamaciusi toki tempa, ka ten per jovala daro mokytojos, man paciai gava susisuko. Daug medziagos, kurios nesusijusios su praktika, vaikui yra tik kazkoks tolimas debesis. Jau seniai nebera TSRS mokyklos, kur buvo kartojama, veliau aiskinama nauja medziaga, uzduodami namu darbai, tam kad uztvirtintu praktiskai.Ka jie ten ta sv. ministreija nori is tu vaiku padaryti? Vunderkindus, ar neurotikus?
As pati turiu pazystamu mokytoju, is kuriu viena kalba, kad tevai visai nesirupina savo vaikais i stevu susirinkimus is vis neina. Kita turi tokia dukra, kad ne vienam nepavydeciau (prostitute, narkomane), o kalba, kad reikia myleti savus vaikus, o svetimu ne. Ir pan.
Mums dave pateja, kuri turetu padeti mokykloje iskilusiose situacijose.Sako:"oi, kad as dar turiu penkis skundus perziureti, kazkokie pikti tie zmones pasidare, biski kas tuoj skundas". Ko is jos prasyti? Aisku, tur but gauna atlyginima kokius 700 lt.,kam jai stengtis?
Aukse, ne ne ir ne jokiu būdu,negali jūsų organizacijos valdyti jokie specialistai,pamiršk tai.Tai galit daryti tik jūs mamos.Nė nepajusit kitu atveju,kaip greit visa ta organizacija virs arba tik formaliu vienetu,nejudriu ir niekam nereikalingu,arba biznio centru dėl specialistų.Būtų neblogai ieškoti ryšių su Viltie moterim,jos tikrai labai noriai pakonsultuoti nuo ko gi pradėjo jos.Yra didžiulis įdirbis ,o pradėjo nuo nulio.
Papildyta:
įvairūs specialistai gali būti ne daugiau nei konsultantais vienoj kokioj siauroj srityje,jei psichologas tai toj,jei pedagogas tai toj,bet nei vadavavimo organuose,nei kokiuose renkamuose jų tiesiog negali būti.
Papildyta:
įvairūs specialistai gali būti ne daugiau nei konsultantais vienoj kokioj siauroj srityje,jei psichologas tai toj,jei pedagogas tai toj,bet nei vadavavimo organuose,nei kokiuose renkamuose jų tiesiog negali būti.
PIRMI MANO VEIKSMAI viska, ka liepe mokytojos dariau.
ANTRI MANO VEIKSMAI:
1.Rugsėjo pirmom dienom susirasčiau mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą ir sustarčiau su juo,kad jau pirmo tėvų susirinkimo metu,jis klasės tėvams paaiškintų kas yra tas hiperaktyvumas.
2.Paprašyčiau,kad tas pats specialistas paruoštų metodiką ,kaip reikia ,rekomenduotina bendraamžiams reaguoti,bendrauti su konkrečiai mano vaiku.Medžiagą atšviesčiau ir per klasės vadovę išdalinčiau tėvams.
3.Prašyčiau vėl gi to pačio specialisto padaryti klasės bendrą analizę,ir aš ja vadovaučiausi mokydama suavo vaiką,kaip jam bendrauti,kad jam būtų lengviau.
4. Kreipčiausi,užkluasčiau mokyklos vadovybės ar yra artimiausiu metu koks nor pedagogams organizuojamas seminaras vaikų hiperaktyvumo klausimui spresti seminaras.Jei ne organizuočiau,kad toks atsirastų.
5.Jei matau,kad mano manymu direktorė juda per lėtai juda,pati kreipčiausi į suaugusiųjų švietimo centrą ir išsiaiškinčiau kaip įmanoma tokšį seminarą suorganizuoti,tiek pedagogams,tiek visiems besidomintiems tėveliams mokykloje.
.6 Vėl darbas su tėvais ir vaikais klasėje.
SU DRAUGIJA IR IV. SPECIALISATAIS KARTU
Rezultatas?
TAS PATS.
Labai nepatinka Alfijos kai kurie komentarai, bet cia yra ir dalis geru patarimu.
1. Esu tokia turbo mama, kad galiu issirangyti ir isisukti is labai iv. situaciju. Dejuoti tai yra maziausia, ka mes sugebam.
2. Hiperaktyvus vaikas yra tobulas tuom, kad jis labai greitai atskleidzia aplink esanciu zmoniu veidus. Todel ir tevai turi nedaug pazystamu ir dazniausia musasi su labai blogais vaikais klaseje (mano vaikas visiskai neagresyvus, gal net atvirksciai, bailys). Bet kas keista, turi mes daug draugu, kurie mus labai supranta ir priima musu vaikus tokius, kokie jie yra. Gal is tikro, jie mato, kiek as stengiuosi del ju. esu girdejusi ne is vieno, kurie sako, kad jiems kantrybes su savais neuztektu.
Alfija, gincykis, nes is gincu kyla tiesa.
Papildyta:
Pasidomek kiek metu susikurusi ir rusena draugija. Tik deka PPT specialistu Klaipedoje ir musu turbo mamos DAIVOS SMILGIENES, kuri ir iki seimo buvo priskrapsciusi, kazkas truputeli pradejo rutuliuotis.
Taip, pagrindine problema, mamos pavargusios nuo savo vaiku, jos beveik nesirenka. Joms reikalingas visu pirma geras psichologas, kad pradetu vertinti save, o tik po to jau turi vykti darbas.
Vienu zodziu ejo namelis pas nykstuka, nykstukas pas nameli ir t.t.
Papildyta:
[[I]B]o siap, tai uzsidariusios ir dejuodamos mes nieko ir nepasieksim, taip is musu ir saipysis, o taip neturetu buti[/FONT][/FONT][/I][/B]
Bus straipsnis zurnale 'tavo vaikas", nezinau gerai spali, o gal net su pratesimu lapkriti.
Ar atsiliepe kokia mama? Juk prasiau pasisakyti, nors anonimiskai. Nelaukite turiu patirti 16 metu sunu. Ateis laikas, kai visas tikslas bus tik ji islaikyti mokykloje. Patirtis ne tik mano vienos, paauglysteje nieko nedarant hiperaktyvumas neisnyksta, o progresuoja.
Is vis apie tai reikia kalbeti per televizija, zurnalistai noriai padeda. Daug ir daznai.
ANTRI MANO VEIKSMAI:
1.Rugsėjo pirmom dienom susirasčiau mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą ir sustarčiau su juo,kad jau pirmo tėvų susirinkimo metu,jis klasės tėvams paaiškintų kas yra tas hiperaktyvumas.
2.Paprašyčiau,kad tas pats specialistas paruoštų metodiką ,kaip reikia ,rekomenduotina bendraamžiams reaguoti,bendrauti su konkrečiai mano vaiku.Medžiagą atšviesčiau ir per klasės vadovę išdalinčiau tėvams.
3.Prašyčiau vėl gi to pačio specialisto padaryti klasės bendrą analizę,ir aš ja vadovaučiausi mokydama suavo vaiką,kaip jam bendrauti,kad jam būtų lengviau.
4. Kreipčiausi,užkluasčiau mokyklos vadovybės ar yra artimiausiu metu koks nor pedagogams organizuojamas seminaras vaikų hiperaktyvumo klausimui spresti seminaras.Jei ne organizuočiau,kad toks atsirastų.
5.Jei matau,kad mano manymu direktorė juda per lėtai juda,pati kreipčiausi į suaugusiųjų švietimo centrą ir išsiaiškinčiau kaip įmanoma tokšį seminarą suorganizuoti,tiek pedagogams,tiek visiems besidomintiems tėveliams mokykloje.
.6 Vėl darbas su tėvais ir vaikais klasėje.
SU DRAUGIJA IR IV. SPECIALISATAIS KARTU
Rezultatas?
TAS PATS.
Labai nepatinka Alfijos kai kurie komentarai, bet cia yra ir dalis geru patarimu.
1. Esu tokia turbo mama, kad galiu issirangyti ir isisukti is labai iv. situaciju. Dejuoti tai yra maziausia, ka mes sugebam.
2. Hiperaktyvus vaikas yra tobulas tuom, kad jis labai greitai atskleidzia aplink esanciu zmoniu veidus. Todel ir tevai turi nedaug pazystamu ir dazniausia musasi su labai blogais vaikais klaseje (mano vaikas visiskai neagresyvus, gal net atvirksciai, bailys). Bet kas keista, turi mes daug draugu, kurie mus labai supranta ir priima musu vaikus tokius, kokie jie yra. Gal is tikro, jie mato, kiek as stengiuosi del ju. esu girdejusi ne is vieno, kurie sako, kad jiems kantrybes su savais neuztektu.
Alfija, gincykis, nes is gincu kyla tiesa.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2006 09 17, 17:14)
Aukse, ne ne ir ne jokiu būdu,negali jūsų organizacijos valdyti jokie specialistai,pamiršk tai.Tai galit daryti tik jūs mamos.Nė nepajusit kitu atveju,kaip greit visa ta organizacija virs arba tik formaliu vienetu,nejudriu ir niekam nereikalingu,arba biznio centru dėl specialistų.Būtų neblogai ieškoti ryšių su Viltie moterim,jos tikrai labai noriai pakonsultuoti nuo ko gi pradėjo jos.Yra didžiulis įdirbis ,o pradėjo nuo nulio.
Papildyta:
įvairūs specialistai gali būti ne daugiau nei konsultantais vienoj kokioj siauroj srityje,jei psichologas tai toj,jei pedagogas tai toj,bet nei vadavavimo organuose,nei kokiuose renkamuose jų tiesiog negali būti.
Papildyta:
įvairūs specialistai gali būti ne daugiau nei konsultantais vienoj kokioj siauroj srityje,jei psichologas tai toj,jei pedagogas tai toj,bet nei vadavavimo organuose,nei kokiuose renkamuose jų tiesiog negali būti.
Pasidomek kiek metu susikurusi ir rusena draugija. Tik deka PPT specialistu Klaipedoje ir musu turbo mamos DAIVOS SMILGIENES, kuri ir iki seimo buvo priskrapsciusi, kazkas truputeli pradejo rutuliuotis.
Taip, pagrindine problema, mamos pavargusios nuo savo vaiku, jos beveik nesirenka. Joms reikalingas visu pirma geras psichologas, kad pradetu vertinti save, o tik po to jau turi vykti darbas.
Vienu zodziu ejo namelis pas nykstuka, nykstukas pas nameli ir t.t.
Papildyta:
[[I]B]o siap, tai uzsidariusios ir dejuodamos mes nieko ir nepasieksim, taip is musu ir saipysis, o taip neturetu buti[/FONT][/FONT][/I][/B]
Bus straipsnis zurnale 'tavo vaikas", nezinau gerai spali, o gal net su pratesimu lapkriti.
Ar atsiliepe kokia mama? Juk prasiau pasisakyti, nors anonimiskai. Nelaukite turiu patirti 16 metu sunu. Ateis laikas, kai visas tikslas bus tik ji islaikyti mokykloje. Patirtis ne tik mano vienos, paauglysteje nieko nedarant hiperaktyvumas neisnyksta, o progresuoja.
Is vis apie tai reikia kalbeti per televizija, zurnalistai noriai padeda. Daug ir daznai.
kas ginčytųsi, kad mamos pavargusios šventa tiesa visa tai.Bet va tas momentas ,kad tokių organizacijų negali patikėti nekam yra iš asmeninės patirties,kuriant kitas organizacijas.Čia žinai,negali patikėt ir šiaip aktyviam žmogui,nu va toks požiūris ir vargiai ar ką pakeisi tam gyvenime.O kad pasiekti yra sunku tai žinoma.apriboti,atriboti,uždrausti ir priskirti yra lengviausia,problemą išgvildenti išspręsti suprasti yra sunku ,o ir reilkauja papildomo smegenų darbo,užpakalio judinimo ir dar finansavimo(čia apie valstybės požiūrį).Mokyklų nerangumą bus sunku įveikti,be jokios abejonės,bet galima.Nu sakykim taip mama atveda pirmoką,darbas su klasės mokytoja,,kontaktų ieškojimas su paralelėse klasėse besimokančių vaikų mamom turinčiom tokius vaikus,susikuria kaip ir laikinas mamų klubas toms problemoms spręsti,reiškia viena mam gali pasiaiškinti už kelias vis lengviau ir laiko daugiau,toliau,keliaujama pas direktorės pavaduotoją pradinių klasių reikalams,organizuojamas bendraspradinukų tėvų susirinkimas.Prašoma,mokoma,reikalaujama rašyti projektus į Švietimo,Socialinių reikalų ir darbo,Sveikatos ministerijas,į Da Vinčo fondą,Atviros Lietuvos,susiieškoti Europos socialinį fondą,Šiaurės šalių Ministrų tarybos fondą(čia tik keletas tų fondų kurie tokiom ir panašiom problemom skiria finansavimą)ant staigio taip sakant daugiau ir nebepamenu ,paskutinysis ypač padeda kai organizacija turi sao partnerius užsienyje,jei neturit-nesunku kontaktus užmegst,turit mamyčių su tokiais vaikais užsienyje(vario ir manau dar yra ).Pasitelkus direktorę įtikinat visais įmanomais būdais ir su kita mokykla tokiom temom bendrauti.Kelios mokyklos jau gali rašyti prašymą,projektus ,reikalauti ir Švietimo ministerijoj ir finansavimo pakeitimo,ir antro mokytojo skyrimo,ar galų gale papildomo psichologo ar socialinio pedagogo etato .Kuo galiu padėti aš,tikriausia nelabai daug,bet gal ir nemažai tiesiog nurodyti projektinio darbo lektorių kuris galėtų norinčias pamokyti rašyti tuos projektus į įstaigas,ir vietinius,nu yra tokia kategorija tų projektų ir tai būtų mano sesuo kuri manau tikrai galėtų padaryti tai nemokamai,jei Vilniuje ir nu jei kitam mieste tai tada kelionę visgi būtų neblogai apmokėti ,ji gi pas mane daugiavaikė mama vaikus auginanti su manim per pus Ta prasme gyvenam kartu .
QUOTE(alfija @ 2006 09 17, 16:14)
vario ir manau dar yra
Yra, yra ta Vario niekur ji nedingo, tiesiog prie kompo nebuvo galimybės prisėsti
mergaitės, manau Alfijos žodžiuose yra dalis tiesos. manu jos pamąstymai kartais ir nevisai teisingi, bet tegul tai būna mums visoms spyris į užpakalį. Kad judėtume dar daugiau, kad daugiau lietuvaičių burtųsi į vieną būrį. Kuo daugiau mūsų bus, tuo didesnė jėga būsim.
QUOTE(alfija @ 2006 09 17, 18:14)
kas ginčytųsi, kad mamos pavargusios šventa tiesa visa tai.Bet va tas momentas ,kad tokių organizacijų negali patikėti nekam yra iš asmeninės patirties,kuriant kitas organizacijas.Čia žinai,negali patikėt ir šiaip aktyviam žmogui,nu va toks požiūris ir vargiai ar ką pakeisi tam gyvenime.O kad pasiekti yra sunku tai žinoma.apriboti,atriboti,uždrausti ir priskirti yra lengviausia,problemą išgvildenti išspręsti suprasti yra sunku ,o ir reilkauja papildomo smegenų darbo,užpakalio judinimo ir dar finansavimo(čia apie valstybės požiūrį).Mokyklų nerangumą bus sunku įveikti,be jokios abejonės,bet galima.Nu sakykim taip mama atveda pirmoką,darbas su klasės mokytoja,,kontaktų ieškojimas su paralelėse klasėse besimokančių vaikų mamom turinčiom tokius vaikus,susikuria kaip ir laikinas mamų klubas toms problemoms spręsti,reiškia viena mam gali pasiaiškinti už kelias vis lengviau ir laiko daugiau,toliau,keliaujama pas direktorės pavaduotoją pradinių klasių reikalams,organizuojamas bendraspradinukų tėvų susirinkimas.Prašoma,mokoma,reikalaujama rašyti projektus į Švietimo,Socialinių reikalų ir darbo,Sveikatos ministerijas,į Da Vinčo fondą,Atviros Lietuvos,susiieškoti Europos socialinį fondą,Šiaurės šalių Ministrų tarybos fondą(čia tik keletas tų fondų kurie tokiom ir panašiom problemom skiria finansavimą)ant staigio taip sakant daugiau ir nebepamenu ,paskutinysis ypač padeda kai organizacija turi sao partnerius užsienyje,jei neturit-nesunku kontaktus užmegst,turit mamyčių su tokiais vaikais užsienyje(vario ir manau dar yra ).Pasitelkus direktorę įtikinat visais įmanomais būdais ir su kita mokykla tokiom temom bendrauti.Kelios mokyklos jau gali rašyti prašymą,projektus ,reikalauti ir Švietimo ministerijoj ir finansavimo pakeitimo,ir antro mokytojo skyrimo,ar galų gale papildomo psichologo ar socialinio pedagogo etato .Kuo galiu padėti aš,tikriausia nelabai daug,bet gal ir nemažai tiesiog nurodyti projektinio darbo lektorių kuris galėtų norinčias pamokyti rašyti tuos projektus į įstaigas,ir vietinius,nu yra tokia kategorija tų projektų ir tai būtų mano sesuo kuri manau tikrai galėtų padaryti tai nemokamai,jei Vilniuje ir nu jei kitam mieste tai tada kelionę visgi būtų neblogai apmokėti ,ji gi pas mane daugiavaikė mama vaikus auginanti su manim per pus Ta prasme gyvenam kartu .
Draugijos pirminikes Vilniuje el. pastas skrenata@one.lt
Ar lindai i musu svetaine? Ji remiama siaures ministru.
Papildyta:
QUOTE(aukseklaipeda @ 2006 09 17, 18:45)
Draugijos pirminikes Vilniuje el. pastas skrenata@one.lt
Ar lindai i musu svetaine? Ji remiama siaures ministru.
Ar lindai i musu svetaine? Ji remiama siaures ministru.
Ir is viso, mano el.pastas aukalija@one.lt, kriepkites mamos Klaipedoje, nenorit buti draugijos naremis, nenorit kovoti, bet esate pavargusios, nebezinote ka daryti, esu nuejusi sunku, ilga kelia. Patarsiu ka ir kaip daryti, kur kreiptis,bent koks psichologas, psichiatras tik suniui ant uodegos, kuris liuksus ir pan.
nugi pabuvau puslapyje,ir džiugu ir liūdna,kad jis aiškiai dūsta dėl finansų taip suprasčiau,o dėl ko dar,ir dar liūdniau,kad likus Lietuvos dalis pakankamai pasyvi ,o šiaip tai tikrai šaunu,kad stengiatės,kad dirbat,kad darot kaip galit ir kiek galit.Belieka ir likusiom patikėti,kad ir jungtis ir dirbti reikia ir pasieksit .Labai tikiuosi,kad projektas nenutruks,ir bus finansuojamas toliau.Knygos autorę pažystu,labai šauni moteris ,turėtų nemažai jums padėti.
Alfija, as truputi griztu rpei vieno komentaro del logopedu darzeliuose. kadangi man tai labai aktuali tema. Deja Vilniuje ne visuose darzeliuose yra logoedai, tai viena, antra, spec. darzeliai net su siuntimasi yra eiles ir ne visada pakliusi iki kl vaikas iseis i mokykla, trecia, pvz. logopeda sunku rasti, jei reikia ilgesniam darbui nei 20 ak. val, nes pas mus nera tokiu firmu, kurios teiktu logopedu paslaugas..del psichologu...darzeliuose buna ateinnatys arba buna teoriskai..nes velgi apmokejimas. patikek, musu saskaitoje keturi darzeliai..ir privatus ir valstybiniai...taip, kad net su kiek mazesnem problemom nei hiperiuku susitvarkyti istaigose ir musu sistemoje yra labai sunku, as jau nekalbu apie tai, ka jus ten virsuje aprasete.
Auske, deja turiu nuvilti..kadangi pas mus seimoje netiketai pasikeite situacija, tai dabar pati dirbu uz "psichologa" savo siemoje ir mastau, kaip visa seima nuvesti pasikonsultuoti..gal zinote kas galetu padeti kai seimoje po sunkios operacijos ? kiek zinau onkologijos ligonineje labai pasenusi tvarka, sunku butu ka suorganizuoti, net nezinau ar dirba ten psichologai
Auske, deja turiu nuvilti..kadangi pas mus seimoje netiketai pasikeite situacija, tai dabar pati dirbu uz "psichologa" savo siemoje ir mastau, kaip visa seima nuvesti pasikonsultuoti..gal zinote kas galetu padeti kai seimoje po sunkios operacijos ? kiek zinau onkologijos ligonineje labai pasenusi tvarka, sunku butu ka suorganizuoti, net nezinau ar dirba ten psichologai
QUOTE(alfija @ 2006 09 17, 19:35)
nugi pabuvau puslapyje,ir džiugu ir liūdna,kad jis aiškiai dūsta dėl finansų taip suprasčiau,o dėl ko dar,ir dar liūdniau,kad likus Lietuvos dalis pakankamai pasyvi ,o šiaip tai tikrai šaunu,kad stengiatės,kad dirbat,kad darot kaip galit ir kiek galit.Belieka ir likusiom patikėti,kad ir jungtis ir dirbti reikia ir pasieksit .Labai tikiuosi,kad projektas nenutruks,ir bus finansuojamas toliau.Knygos autorę pažystu,labai šauni moteris ,turėtų nemažai jums padėti.
Vis labiau pradedu tave suprasti, nors esi labai karstakose, bet teisybe rezi i akis kad net spjaudykis.Visa ka tu rasei kas turtu buti, jau seniai daroma, bet linksta rankos, nes mamos pavargusios, galvoju, kad ne viena yra depresijoje, joms sunku kovoti. Suprantanciu zmoniu yra nedaug, o tu kurie issilieja ant taves begale.
Man isgyventi padejo mano darbas, kur vaikai taip pat sunkus, bet man ten taip gerai sekasi dirbti, (as kalbu apie vaikus), kad einu pailseti. Ten pasikraunu jegu. Tam, kad isgyventi.
Mamos, kurios auginat hiperaktyvius(diagnozuotus) vaikus, esat super mamos.