hiperaktyvus vaikas

O ko taip piktai ? Aš nesijaučiu nuskriausta, kad man vaikas toks šioks ir anoks, todėl ir lendu į šį forumą pasiguosti, o realiame gyvenime visi mano, kad aš kantrybės židinys

todėl kad įsiutino,tikrai.Va tas momentas labai siutina,tik pasakyk kad turi sveiką vaiką ir tada tu sužinosi,kad esi durnė,nieko neišmanati apie hiperaktyvius.Tegu tai bus tiesa,gal ir neišmanau,bet savo vaiką auginu aš,ir jis yra irgi visuomenės dalis,daug dažniau susidurianti su hiperaktyvumu nei aš ,tai gal aš jam ir norėčiau paaiškinti kodėl nevisi vienodi(kaip toj dainelėj),bet kaip tai padaryt,jei visos bendrauja su vaiduokliais,tai pasigirdo,tai pasivaideno,tai dar kas nors Va kur.man vaiko,sveiko vaiko mamai kreiptis ir į ką,jei tos kurioms tai turėtų būti svarbiausia -paaiškinti taip kad suprastų,ar tiesiog aiškinti to kategoriškai nenori?Nugi negali būti man svarbiau iš esmės suprasti tai,kas man jokio nerimo ir nekelia.Bet jūs norit kažkaip viską aukštyn kojom pastatyti.

Ai neturiu ką į tai atsakyti, nes iš ties viskas taip sudėtinga:hm

Mušimosi problema ypač aktuali...Maniškis[kaip šiandien išsiaiškinau] penktadienį pargriovė antroką ir jį aptalžė...Nusprendėm,kad jis iš savo taupyklės pirks šokoladą ir pirmadienį nuneš tam berniukui.Tačiau kai atidarėm taupyklę ten terado pora litų...pasirodo jis savo 20litukų jau iškrapštęs...mokykloje pastatė saldumynų aparatą....

va pirkti nieko ir nereikia,reikia tiesiog pasikalbėti su pačiu antroku,ar su jo mama jei į kontaktą eina.O be to kas žino,gal buvo labai objektyvios viso nugriuvimo aplinkybės,Deividas prie viso to dar ir prastai mato.Nieko nereikia nei pirkti,nei papirkti,informacijos ir elementaraus pasikalbėjimo reikia daugiausia.Ne riksmų,ne palaukų rovimo,o p-k-a-b-i-o.O šokaladą tam antrokui už ką?Kad kitą kartą specialiai po kojų painiotūsi,kad dabar jau tris gautų.Nereikia,nepirk tikrai.Jis dėl to nekeltas,kad toks yra.Čia žinai skamba kaip atsiprašymas atleisk,kad esu .

Na aš kažkaip niekam ir neaiškinu,kad čia mūsų problema hiperaktyvus...bet jeigu nuskriaudė...Privalo suprasti,kad prieš nieką negalima rankos kelti.O jeigu aš pradėsiu visiem aiškint,kalbėt,informuot,tai į jį visi pradės žiūrėti kitaip ir kažin ar tai gerai...Aš noriu,kad jis išmoktų elgtis ir gyventi visuomenėje...o ne kad prie jo kiti taikytūsi...

Ar ne?Alfija ,tu mane priverti pamąstyti ir permąstyti

aš labai paprastai tai matau,jei jis būtų chuliganas savanoris tada taip,šokoladas yra pats tas,nes tas mušimasis nu yra jo pasirinkimas ir sąmoningas sprendimas.Šiuo atveju nevisai aip,taip kalbėti su juo reikia,kad muštis nevalia,bet vis atsiprašinėti,versti atsiprašinėti nereikia.Nu turi žmonės irgi suprasti,kad ir tokie vaikai yra šalia ir savo vaikus pamokyti kaip išvengti konfliktinių situacijų,nu tiesiog privalom.Galų nehhipertyviems yra lengviau paaiškinti,kad jie turi vengti tokių situacijų,nei sakykim Deividą nesimušti.O kaip pas mus darželyje dabar jau buvo Andrius,visi žinojom ,kad jis hiperaktyvus,Lina visiems davė instrukcijas ką turėtumėm sakyti savo vaikams,kaip reaguoti į savo vaikų skunus,kad juos mušė ir viskas buvo gerai,vaikai išmoko,konfliktų mažėjo,o Andrius jautėsi gerai ir dabar visai sėkmingai mano akiai keliauja į mokyklą.Nu mama ,kaip mama ,į didelias kalbas nesileido,su mum bendravo mažai,bet va auklėtoja labai gerai valdė situaciją ir visi labai patenkinti.Nu taip yra ir su kitais hiperaktyvukais mūsų grupėj,bet Andrius pats sunkiausias toks atvejis iš visų buvusių.
O toks atsiprašinėjimas,dovanos tai tik menkins jo ir taip jau nebeisiai stiprią tą tokią asmenybę,kam to reikia.Supras ar nesupras ta mama,čia nesvarbu,svarbu kad tu pati dėl savęs būtum rami,tu tai ką reikia pasakei,vaiką savo apgynei,jo teisę būti tarp visų irgi.Tas pats hiperaktyvumas,kas per daiktas ir su kuo valgomas,tik atrodo,kad visiems žinomaspavadinimas taip,o visa kita ir kodėl vaikas taip elgiasi tai dar nežinia.
O dėl saldumynų iš automato ,tai ko tu norii,va mūsų Munis,bernas jau didelis 14m. tuoj bus,o va gauna tuos kelis litus pietums,o visus sukiša irgi į automatą,ir ką?Protelis dar toks.Kaip vienas protingas žmogus sakė,nu berniukai iki 15m. tai auga tik į ūgį protą jie auga vėliau
Papildyta:
o taikytis vieni prie kitų turi abipusiai ir Deivydas ir prie Deivydo,ir niekaip kitaip būti negali

Žinote, ką, gerbiamoji, va čia ir parodėte, kaip greitai pas tą visuomenę baigiasi kantrybė. Aš su Jumis gražiai ir mandagiai, o Jūs kaip "paskutinė sapožnikė" Jūsų vartojami keismažodžiai va taip ir parodė Jūsų profesinį lygį.
Ir dar: aukų mes nei viena nevaidinam, kaltų neieškom. Yra susikūrusios organizacijos, ir straipsniai į laikraščius rašomi ir ir laiškai visiems siuntinėjami. Tad nereikia taip Mes čia tik diskutuojame ir pasipasakojam , o ne mušamies

Pritariu vario Iš ties mes čia tik diskutuojame, nieko nesistengiame kaltinti, ar vaidinti aukų, tik dalinamės išgyvenimais

kieksmažodžiai ,mieloji,teparodo tik vidinės kultūros lygį,nu nemandagi,nekultūrinka,sapožnikas, baisybė,ir ką?Dėl to ir nereikia nieko pasakoti ir aiškinti visuomenei nes 99procentai jos keikiasi kaip sapožnikai?Va čia ir yra elementarus ,niekuo nepridengtas išskirtinumo reikalavimas,tas visas tamstos postas.O visuomenė ji tokia,ir grubi ,ir nemeili,ir sukta,ir šalta,ir padėt neskubanti,o išaugus gyvenimo tempui,tai dažnai net nesiklausnti ,lipaanti per galvas vieni itiems,nuspaudžianti silpnesnius visokia tokia,ir ką?Ir va tokioj visuomenėj reikia išmokti tilpti ir hiperaktyviems.Va šiltnamio sąlygų reikalauti jūs neeturite jokių teisių.Va jums reikia rasti tą kompromisą kad su jumis į kompromisą eitų,sąlyčio taškų reikia ieškoti jums.Ne reikalavimus,postulatus skaityti.o prisitaikyti prie to ,ką visuomenė gali šiuo metu gali duoti.Bet kad jūs to nenorit,ar net nesugebat pasinaudoti nors ir tuo mažu bet gi esančiu .Ką aš daručiau jei mano vaikas būtų hiperaktyvus
1.Rugsėjo pirmom dienom susirasčiau mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą ir sustarčiau su juo,kad jau pirmo tėvų susirinkimo metu,jis klasės tėvams paaiškintų kas yra tas hiperaktyvumas.
2.Paprašyčiau,kad tas pats specialistas paruoštų metodiką ,kaip reikia ,rekomenduotina bendraamžiams reaguoti,bendrauti su konkrečiai mano vaiku.Medžiagą atšviesčiau ir per klasės vadovę išdalinčiau tėvams.
3.Prašyčiau vėl gi to pačio specialisto padaryti klasės bendrą analizę,ir aš ja vadovaučiausi mokydama suavo vaiką,kaip jam bendrauti,kad jam būtų lengviau.
4. Kreipčiausi,užkluasčiau mokyklos vadovybės ar yra artimiausiu metu koks nor pedagogams organizuojamas seminaras vaikų hiperaktyvumo klausimui spresti seminaras.Jei ne organizuočiau,kad toks atsirastų.
5.Jei matau,kad mano manymu direktorė juda per lėtai juda,pati kreipčiausi į suaugusiųjų švietimo centrą ir išsiaiškinčiau kaip įmanoma tokšį seminarą suorganizuoti,tiek pedagogams,tiek visiems besidomintiems tėveliams mokykloje.
.6 Vėl darbas su tėvais ir vaikais klasėje.
Visa tai yra prieinama kiekvienoje mokykloje,ir be organizacijos,ir be apsijungimo.
Įdomu kodėl tai nėra daroma ir net nejudama ta kryptim,o tik girdima,kad visuomenė pikta.Nu pikta,ir ką?Ne visuomenę reikia keisti,o pirmiausia savo požiūrį į ją.
Tai va tokie pastebėimai.

Papildyta:


bet jau yra seniai laikas tais išgyvenimais ne su uždaru ratu dalintis,aš apie tai,ir į tai reikia įsileisti visus norinčius,o neatrankioti,jei tas klausia taip,tai tas man netinka,nes ach,dar įžeis.Jūs čia dėl ko dėl savęs ,jautrių dūšelių,ar dėl vaikų?Kad jie būtų suprasti,kad jie būtų priimti,nu tai tada kentėkit,kad įžeidė,pasakė,pagalvojo,nes tikslas esat ne jūsų dvasinis komfortas,o vaiko. pati auginau vaiką turinčia visišką negalią,nu nebuvo kad mane galėtų kas nors bent jau galėtų įžeisti,nes tikslas buvo vaikas,vaiko priėmimas ir vaiko supratimas.Niekada nebuvo svarbu kaip su manim ar apie mane pasakė.O kaip gi jūs taip?Ach pasakė,ach padarė.Gal jau gana būti tik užsidariusiom ir lepiom?

dar sykį kartoju, neprašom jokių šiltnamio salygų nei sau nei savo vaikams. Ir kompromisų, sąlyčio taškų ieškom. Kodėl Jūs galvojate kitaip? Jei toje mokykloje, kur Jūs dirbate to nėra, tai dar nereiškia, kad to nėra niekur.
O Jūsų kai kurie išvardinti būdai man pasirodė šiek tiek diskusiniai - pabandykite pati kada nors, nebūdama mokytoja, sušaukti tėvų susirinkimą, juk į mokytojos organizuotus tėvų susirinkimus susirenka 45-50% klasės tėvelių.
Visi kiti pastebėjimai verti dėmesio, tačiau taip dauguma hiperaktyvių vaikų tėvų ir elgiamies. Ir padarome dar daugiau negu Jūs čia išvardinote
Ir dar, apie Jūsų papildymą, kartojuosi jau tikriausiai - aš tik papasakojau apie man nutikusį atsitikimą, kodėl Jūs taip jautriai suregavot? Aš nesiguodžiau ir neverkiau, tiesiog konstatavau faktą. Tai Jūs įsižeidėt, o ne aš
Mes savo tikslus žinome ir kryptingai dirbame ta linkme.
Aš šiuo metu ne Lietuvoje, mano vaikas lanko ne Lietuvišką mokyklą, ir aš galiu GARSIAI ŠAUKTI, kad LT mokyklose mokytojos, ne tik, kad nežino, jos NENORI NIEKO ŽINOTI apie hiperaktyviukus, nes joms taip patogiau. Tik nebeužsiveskime iš naujo, nes aš ir mokytojų Lietuvoje nekaltinu, nes tokia LT sistema, kad silpnesni nukenčia.

jokioj mokykloj nedirbu ir nedirbau ,tai pirmiausia.Antriausia50-45 procentai,tai yra ypatingai daug,ir net jei 10proc.,tai visvien ir su jais reikia dirbti,šiandien su vienais 10,rytoj su kitaips 5 procentais.Trečia,kiek reikėjo sušaukti susirinkimų mano sesrs mokykloje tiek kartų ir pavyko.Niekada nereikia sau kelti,per mažai atėjo,jei atėjo vienas,jau gerai,rytoj ateis trys bus dar geriau.Va čia ir yra išskirtinumo reikalvimas,ach mūsų neklausys,ach per mažai ateis,ach nesupras kokie penki.
Tai darykit,man negaila,bet tu nam pasakyk kiek pedagoginio darbo metodikų Lietuvoje buvo paruošta dalyvaujant paruošiamąjąm procese ir tėvams?Aš tai tikrai žinau,kad nė vienos,va ir visas darbas.Psichologai,psichiatrai duoda ir rekomendacijas ir dalį metodikas,išreikalaut neįmanoma,kad tėvai į tą darbą įsijungtų,tai apie ką kalba.O tai yra pagrindas viso jūsų vaiko mokymosi procese.