Edma, o ar Tau atsiriboti nuo vaiko patarė psichologė? (Tarp kitko, mano vyresnysis irgi Ugnius, gimęs 1998 11 21 ) Kažkaip net įsivaizduoti sunku kaip būtų galima tą padaryti. Turbūt toks pat jausmas, lyg bandyti atsiriboti nuo savo rankos, ar kitos kūno dalies...
O gal tikrai vertėtų dar metelius palūkėti su ta mokykla? Užvakar buvau sūnaus klasės susirinkime. Jo klasėje irgi yra vaikas, kuris turi tam tikrų mokymosi sunkumų. Tai mokytoja taip atsargiai pasiūlė tėvams pagalvoti, ar nevertėtų po pirmos klasės metus palaukti paties vaiko labui. Ir po to papasakojo, kad savo pačios sūnų pradinuką po kažkurios klasės paliko metams "pailsėti", ir tik po metų leido į kitą klasę. Pasakojo, jog iš rugsėjo leido į aukštesnę klasę, bet kai pamatė, kad vos ne visi dalykai blogai sekasi, o dar dasidėjo problemos šeimoje - metus nusprendė praleisti. Pagalvojus, mama - pati pradinių klasių mokytoja ir nieko - nepabijojo nė jokių apkalbų ir pan. Dabar jos sūnus studentas.
O iš kitos pusės, mokytoja savo inciatyva vaiko neperkelti į kitą klasę turbūt negali. Mano manymu tokiu atveju visvien turėtų spręsti kažkas daugiau nei vienas pedagogas. Galų gale vaikui turėtų duoti kažkokius testus ar kažką panašaus, kad nustatyti atitinka jis ar ne pirmos klasės pasiekimų lygį. O jei Tavo žmogelis per pamokų namų darbus ruošia - reiškia skaityti, rašyti ir pan. jis moka O į aukštesnę klasę gi ne už gerą elgesį kelia
Kadangi mano sūnus susidūrė su panašiomis problemomis pirmoje klasėje, pabandysiu papasakoti. Šiek tiek tau, Edma, rašiau ir anksčiau, nes labai panašios situacijos, beveik analogiškos. Visų pirma - o ar tavo vaikas lankosi pas vaikų psichologą (atleisk, gal ir rašei, neprisimenu)? Aš tuomet kreipiausi į pedagoginę - psichologinę tarnybą ir mane labai greitai priėmė. Kalbėjo su vaiku, paskui su mokytoja. Iškilus analogiškoms problemoms, psichologai visada pakalba ir su mokytoju (bent jau man taip aiškino). Tai va: po pokalbio su mokytoja man buvo patarta keisti mokyklą. Mano sūnus irgi nesimokydavo per pamokas, neidavo net kartais į kokią, mokytojai pasakęs "aš nenoriu", nerašydavo bendrų užduočių sakydamas "aš klausausi" ir t.t., ir pan. Galų gale nustojo eiti su vaikais į valgyklą, mokytoja atsisakė vesti jį į renginį, man skambindavo beveik kasdien "sūnus padarė tą ar aną, pasiimkit jį iš mokyklos, jis vis tiek nesimoko"...Kas keisčiausia, kad sūnus iki šiol negali paaiškinti, kas buvo negerai, jam atrodo, kad viskas buvo normaliai... Dabartinėje mokykloje jis tik judrus, pasipeša kartais, sunkiai susikaupia, lėčiau užduotis daro, bet mokytojai tai ne problemos, pažangą per pusmetį padarė ir aš tuo džiaugiuosi. Todėl mano nuoširdus patarimas: kreipkis į vaikų psichologą, pašnekėjus su juo pačiai bus viskas aiškiau, jis labai aiškiai pasakys kas, kaip ir kodėl. Man tikrai labai padėjo. Žinau, kad kartais mokytojas paprasčiausiai nemoka susitvarkyti su vaiku. Antra - psichologas nustatinėjo, ar mano vaikas jau subrendęs mokyklai - sakė, kad kartais psichologinė branda vėluoja ir todėl vaikas turėtų dar metus palaukti...
Jei kas neaišku, ar visai ne į temą atsakiau, parašyk, nes labai sunku patarinėti, žymiai lengviau būna kalbantis akis į akį...
Jei kas neaišku, ar visai ne į temą atsakiau, parašyk, nes labai sunku patarinėti, žymiai lengviau būna kalbantis akis į akį...
Na, mažas užmigo, tai aš Edma tavo žinutes susiradau ir matau, kad panašumų tarp mūsų vaikų daugiau nei galvojau. Aš išsiskyriau, kai sūnui buvo ketveri, vaikui buvo didelė emocinė trauma, jos padariniai jaučiami iki šiol, ir tas sunkus charakteris, manau, dėl to. Rašei, kad tavo vaikas lankosi pas mokyklos psichologą, tai vat čia nežinau kaip žiūrėti į jos patarimus - ar ji tikrai nešališka, juk gali būti, kad nesakys apie mokytoją nieko netinkamo... nežinau... Ir dar: kai aš lankiausi pas psichologę man sakė, kad psichologai hiper ar ne hiperaktyvus vaikas nenustatinėja, reikia kreiptis į specialistus. Mes ėjom pas neurologę, tai ji žvilgtelėjusi į vaiką nustatė, kad hiperaktyvumo nėra Taip kad aš tom diagnozėm nelabai pasitikėčiau, yra - nėra, tikriausiai reiktų iš tikrųjų kelių savaičių tyrimų, kaip rašė kažkuri mama. Aš kažkodėl galvoju, kad jis iš tikrųjų ne hiperaktyvus, nes puzles padėlioja, filmukus ramiai pažiūri, kompiuteriu pusvalandį žaidžia, taigi, susikaupti retkarčiais gali. O turi hiperkaktyvaus bruožų - man taip sakė, todėl daugelis rekomendacijų dėl hiperiukų tinka.
Taigi, iš viso ilgo rašinio tokia išvadėlė: jei iki šiol su vaiku normaliai sutardavai, darželyje didelių problemų neturėjo, gal iš tikrųjų verta pasitarti su nepriklausomu vaikų psichologu? Nes dabar santykiai su mokytoja ir klasės vaikais sugadinti (beje, maniškis irgi nesvietiškai mušdavosi, nes jį klasiokai erzindavo, o mokytoja tai pripaišydavo "netinkamam auklėjimui") ir gali nepavykti jų atstatyti...
Taigi, iš viso ilgo rašinio tokia išvadėlė: jei iki šiol su vaiku normaliai sutardavai, darželyje didelių problemų neturėjo, gal iš tikrųjų verta pasitarti su nepriklausomu vaikų psichologu? Nes dabar santykiai su mokytoja ir klasės vaikais sugadinti (beje, maniškis irgi nesvietiškai mušdavosi, nes jį klasiokai erzindavo, o mokytoja tai pripaišydavo "netinkamam auklėjimui") ir gali nepavykti jų atstatyti...
Na va - ką tik grįžau iš mokyklos psichologės. Tai jos nuomone, vaikui - emocijų ir elgesio sutrikimas. Darė testus, kalbėjo su mokytojom. Sūnus sugebėjimų turi, bet yra bendravimo problemos, nesuvaldoma agresija, priešiškumas. Tai - iš vidaus einanti problema, nervų sistemos kažkokie sutrikimai. Gal:
1)netinkamas auklėjimas (nejaučia ribų)
2)skyrybos
3)gimdymo trauma - nežinia. Gal viskas kartu.
- tai tokia jos nuomonę išklausiau šiandien.
Tad hiperaktyvumas kaip ir atkrenta.
Užsiminė apie Pedagoginę psichologinę tarnybą. Bet, sakė, ten tik nutars - vaikui reikia modifikuotos programos ar ne. Darys testus. O jis tikrai gabumų turi, tą visi tvirtina.
Pasiūlė kreiptis į klinikinį psichologą. Gal kas susidūrėte su tokiais?
Mamos, aš dideliame pasimetime. Noriu vaikui kaip geriau, tačiau jei jis pats negali savo elgesio valdyti - KĄ MAN DARYTI?
GAL KAM IŠ JŪSŲ VAIKUČIŲ TEKO SUSIDURTI SU TOKIA PROBLEMA?
Gal padėtų Vaiko Raidos Centre? Buvome konsultacijoje - tai tik hiperaktyvumą pripaišė (su vaiku net nepasikalbėję). Tačiau atsigulus mėnesiui gal būtų naudos?
Patarkite prašau...
1)netinkamas auklėjimas (nejaučia ribų)
2)skyrybos
3)gimdymo trauma - nežinia. Gal viskas kartu.
- tai tokia jos nuomonę išklausiau šiandien.
Tad hiperaktyvumas kaip ir atkrenta.
Užsiminė apie Pedagoginę psichologinę tarnybą. Bet, sakė, ten tik nutars - vaikui reikia modifikuotos programos ar ne. Darys testus. O jis tikrai gabumų turi, tą visi tvirtina.
Pasiūlė kreiptis į klinikinį psichologą. Gal kas susidūrėte su tokiais?
Mamos, aš dideliame pasimetime. Noriu vaikui kaip geriau, tačiau jei jis pats negali savo elgesio valdyti - KĄ MAN DARYTI?
GAL KAM IŠ JŪSŲ VAIKUČIŲ TEKO SUSIDURTI SU TOKIA PROBLEMA?
Gal padėtų Vaiko Raidos Centre? Buvome konsultacijoje - tai tik hiperaktyvumą pripaišė (su vaiku net nepasikalbėję). Tačiau atsigulus mėnesiui gal būtų naudos?
Patarkite prašau...
Jargau, jei pripaise hiperaktyvuma net nezvilgteleje, tai..kas cia per tyrimai? as jiems pripaisyciau is karto neetiskuma ir sundaktaryste.
mes viename darzelyje(kai labai aukletojos norejo vaiko diagnozes) ejome pagal tu paciu aukletoju rekomendacija pas psichiatre Leskauskiene. Ji geriausia vaiku psichitre ir kiek zinau irgi dirba tame vaiko raidos centre. Galima bandyti pakliuti pas ja konsultacijai(tik ji mokama ir brangi )
Del mokyklos galiu tik pasakyti, kad nors as ir nesimusiau, bet kai mokiausi M.K. Ciurlionio mokykloje tris metus pareidavau apsiverkusi ir nuolat sirgdavau, del ko nors ir specialybes egzaminus islaikydavau gerai, bet del didelio pamoku praleidimo manes neatestavo ir paliko toje pacioje klaseje, tik perejau i kita mokykla.
Taigi, gali buti, kad a) vaikai zodziais vaika terorizuoja
elgesiu (pvz. nesikalba, laiko tuscia vieta)
tai tokia psichologine trauma, kad jautresniam vaikui (ypac patyrusiam skirybas) tai is tikro yra labai baisu ir jis sklendziasi i savo pasauli.
Tikrai verta nueiti i VPPPT, nes bent jau neurologas, psichologas paziures ir pasikalbes, kas bus nepriklausomos nuomones. Plius bus galima ramiai pasakyti, kad tavo vaikui nera to sindromo ir gal nurodys kryptis kaip su juo dirbti.
edma, bet tu pagalvok, juk tu ir taip esi saunuole. Tai, akd yra vienoje puseje geri pokyciai, reiskia, kad jie yra, tereikia dar kazkurioje vietoje pataisyti, kur gal ne nuo taves priklauso.
Atsiriboti nuo vaiko manau reikstu tik, kad tu ne taip giliai imtum i sirdi (jargau, o kaip to nedaryti mamai), tu nekalta, kad jis toks, kalta aplinka, kuria tavo jegoms pakeisti ir ji keisi greiciau, jei ir tu keisiesi, tai reiskia, jei ir tu viduje galesi buti rami, tam tau reikia trupucio laiko sau. kiek supratau, tu jau tai darai.
Beje, ateik i susitikima, jei ka pavesim, mes ratuoti:)
mes viename darzelyje(kai labai aukletojos norejo vaiko diagnozes) ejome pagal tu paciu aukletoju rekomendacija pas psichiatre Leskauskiene. Ji geriausia vaiku psichitre ir kiek zinau irgi dirba tame vaiko raidos centre. Galima bandyti pakliuti pas ja konsultacijai(tik ji mokama ir brangi )
Del mokyklos galiu tik pasakyti, kad nors as ir nesimusiau, bet kai mokiausi M.K. Ciurlionio mokykloje tris metus pareidavau apsiverkusi ir nuolat sirgdavau, del ko nors ir specialybes egzaminus islaikydavau gerai, bet del didelio pamoku praleidimo manes neatestavo ir paliko toje pacioje klaseje, tik perejau i kita mokykla.
Taigi, gali buti, kad a) vaikai zodziais vaika terorizuoja
elgesiu (pvz. nesikalba, laiko tuscia vieta)
tai tokia psichologine trauma, kad jautresniam vaikui (ypac patyrusiam skirybas) tai is tikro yra labai baisu ir jis sklendziasi i savo pasauli.
Tikrai verta nueiti i VPPPT, nes bent jau neurologas, psichologas paziures ir pasikalbes, kas bus nepriklausomos nuomones. Plius bus galima ramiai pasakyti, kad tavo vaikui nera to sindromo ir gal nurodys kryptis kaip su juo dirbti.
edma, bet tu pagalvok, juk tu ir taip esi saunuole. Tai, akd yra vienoje puseje geri pokyciai, reiskia, kad jie yra, tereikia dar kazkurioje vietoje pataisyti, kur gal ne nuo taves priklauso.
Atsiriboti nuo vaiko manau reikstu tik, kad tu ne taip giliai imtum i sirdi (jargau, o kaip to nedaryti mamai), tu nekalta, kad jis toks, kalta aplinka, kuria tavo jegoms pakeisti ir ji keisi greiciau, jei ir tu keisiesi, tai reiskia, jei ir tu viduje galesi buti rami, tam tau reikia trupucio laiko sau. kiek supratau, tu jau tai darai.
Beje, ateik i susitikima, jei ka pavesim, mes ratuoti:)
Edma, parašiau tau į AŽ, bet tik dabar perskaičiau, ką nustatė mokyklos psichologė. Tai va - į Pedagoginę psichologinę tarnybą kreipkis, mano mieste man tikrai labai padėjo, gal parekomenduos ir toliau į ką kreiptis, nustatys dėl to, ar vaikas gali mokytis su visais ir šiaip - jie kasmet susiduria su pirmokėliais, kurie turi vienokių ar kitokių problemų mokykloje, tikrai žinos ir turės ką pasakyti. Šiaip tas sutrikimas kiek atmenu yra geriau nei hiperaktyvumas, keletą metų sistemingai dirbant tikrai galima daug pasiekti. Mano manymu, yra labai gerai sužinoti tokio vaiko elgesio priežastį, tada galima ją šalinti. Viskas tikrai bus geriau, bet ne iškart, pamažu... Ir mano patarimai tikrai tinka, gali nebijoti.
O dėl elgesio valdymo - jau ir rašiau tau šiek tiek, tikrai galima valdyti, išmoksite pamažu ir tai nėra taip sunku, kaip gali atrodyti šiandien. Aš va tau rašydama pagalvojau - kiek daug mes su sūnum pasiekėm per metus, ir aš net nepastebėjau!
Aukščiau nosį, tikrai būna blogiau, o jūsų padėtis pataisoma
O dėl elgesio valdymo - jau ir rašiau tau šiek tiek, tikrai galima valdyti, išmoksite pamažu ir tai nėra taip sunku, kaip gali atrodyti šiandien. Aš va tau rašydama pagalvojau - kiek daug mes su sūnum pasiekėm per metus, ir aš net nepastebėjau!
Aukščiau nosį, tikrai būna blogiau, o jūsų padėtis pataisoma
Tai susimatom sestadieni? klausimas kur? kada?
QUOTE(Alchemie @ 2006 03 08, 00:43)
Tai susimatom sestadieni? klausimas kur? kada?
Smagu,kad jūs taip draugiškai bendraujate,viena kitą palaikote,norite susitikti.
Aš auginu du diagnozuotus, hiperaktyvius vaikus,vyresnėliui jau šešiolika. Gyvenu Klaipėdoje.Esu nemažai ištvėrusi,nes kai jis pradėjo eiti į mokyklą,tais metais tik buvo pradėta kalbėti apie hiperaktyvumą. Sunkiausia,kai atrodo,jau šiek tiek atvargome ir kai mokyklą pradėjo lankyti mažasis,prasidėjo ta pati melodija. Aną pavasarį mano abiems vaikams buvo pasiūlyta keisti mokyklą. Ačiū Dievui,tada mes jau su mažuoju pradėjom dalyvauti projekte, Klaipėdos PPT ,"komandinė pagalba hiperaktyviam vaikui ir jo šeimai,su mažuoju "gaisrą pavyko užgesinti",o vyresnėlis keitė mokyklą. Labai gaila man savo vaikų,juk jie kiekvieną dieną yra kritikuojami mokykloje.Aš taip pat buvau ir esu kaltinama mokytojų,kad jais nesirūpinu,lepinu.Kad visi tėvai skirų savo vaikams,kiek skiriu aš,psichologų konsultacijos,užsiėmimai,auklėjimo metodikos. Pati pradėjau studijuoti soc.pedagogiką IIIk,dirbu laikinos globos grupėje. Esu hiperaktyvius vaikus auginančių tėvų draugijos narė,čia vyksta mamų tarpusavio paramos grupės. Taip pat vyksta mokymai vaikams,žaidimo,žirgų,cirko(mokosi žongliruoti) terapija.Viena mūsų draugijos mama vaiką vedė į delfinų terapiją. Baisiausia,kad namie viskas lyg ir normos ribose,bet bendraamžių rate problemos iš kart pasimato.Noriu pasidalinti savo patyrimu,auginant 16m hiperaktyvą ir pasakyti,kad kuo greičiau,ansčiau bus užsiimama tokiais vaikais,tuo tikimybė,kad jis išaugs. Nes nieko nedarant,o dejuojant NEĮSIVAIZDUOJAT, kas yra hiperaktyvus paauglys. Labai būtų smagu sulaukti naujų draugijos narių, undefined Klaipėdoje PPT labai geras specialistas,psichologė Rasa Zinkevičienė.
aukseklaipeda, mes mielai tave priimtumem i bureli susitikima, bet manau, akd tau toloka vaziuoti. jei butum Vilniuje, duok zinia.
As daug skaiciau (kiek radau) apie Klaipedos tevu veikla ir kiek pavydziu, akd jau aps jus vyksta kazkas tokio. Kol kas dar niekaip nesusiruosiu susitikti su Vilniaus tevu draugija, nors galvoje vis verda planas, kaip reiketu padaryti tiesiog projekta ir paskleisti informacija per mokyklas pedagogams ir tevams apie hiperaktyvuma. Kas tai? kodel? ir, kad tai nera niekieno kalte ir niekas nuo to nepasaugotas...o pagalbos reikia visiems ir reikia ja moketi teikti.
Jei gali pasidalinti patirtimi, mes labai lauksime tavo patarimu
As daug skaiciau (kiek radau) apie Klaipedos tevu veikla ir kiek pavydziu, akd jau aps jus vyksta kazkas tokio. Kol kas dar niekaip nesusiruosiu susitikti su Vilniaus tevu draugija, nors galvoje vis verda planas, kaip reiketu padaryti tiesiog projekta ir paskleisti informacija per mokyklas pedagogams ir tevams apie hiperaktyvuma. Kas tai? kodel? ir, kad tai nera niekieno kalte ir niekas nuo to nepasaugotas...o pagalbos reikia visiems ir reikia ja moketi teikti.
Jei gali pasidalinti patirtimi, mes labai lauksime tavo patarimu
Alchemie
Taip,mes tabar esame susisiekusios su šv,ministerija ir bus visų mokyklų direktorių susirinkimas,kuriame mes pasisakysime,tai paskutinis mūsų pasiekimas. O patarimų jūs pačios galite duoti,nes mes mamos, praktikės,kartais tos teorijos nublanksta prieš mūsų stebuklingus vaikus, taip sako mūsų psichologė, Rasa Zinkevičienė (PPT). Vienintelis patarimas, sugebėkite nebausti vaiko, po eilinio mokytojos bambėjimo apie jį. Mano manymu tai yra jos nekompetencija ir tingumas, ieškojimas langviausiu būdu išspręsti problemas. O vardija tai sutrikimo požymius ir nieko daugiau. Juk atėjusi jai nesiguodžiate apie sunkumus savo darbe, juk kiekviename darbe yra ir nemalonioji pusė. Pati dirbu su labai sunkais vaikais, kurie ir iškolioja auklėtojas, to iš jų nesu nė karto patyrusi, šiandien grįžau su dviejomis tulpėmis (trečiai matyt pinigėlių neužteko). Sunkūs vaikai, jausmo vaikai, jei jie jaučia valdingumą, baimę, pasišlykštėjimą, tada ir patys gražiausi žodžiai nepadės. O pirmininkės Vilniuje el.adresą aš galiu atsiūsti, tik parašyk man aukalija@one.lt
Taip,mes tabar esame susisiekusios su šv,ministerija ir bus visų mokyklų direktorių susirinkimas,kuriame mes pasisakysime,tai paskutinis mūsų pasiekimas. O patarimų jūs pačios galite duoti,nes mes mamos, praktikės,kartais tos teorijos nublanksta prieš mūsų stebuklingus vaikus, taip sako mūsų psichologė, Rasa Zinkevičienė (PPT). Vienintelis patarimas, sugebėkite nebausti vaiko, po eilinio mokytojos bambėjimo apie jį. Mano manymu tai yra jos nekompetencija ir tingumas, ieškojimas langviausiu būdu išspręsti problemas. O vardija tai sutrikimo požymius ir nieko daugiau. Juk atėjusi jai nesiguodžiate apie sunkumus savo darbe, juk kiekviename darbe yra ir nemalonioji pusė. Pati dirbu su labai sunkais vaikais, kurie ir iškolioja auklėtojas, to iš jų nesu nė karto patyrusi, šiandien grįžau su dviejomis tulpėmis (trečiai matyt pinigėlių neužteko). Sunkūs vaikai, jausmo vaikai, jei jie jaučia valdingumą, baimę, pasišlykštėjimą, tada ir patys gražiausi žodžiai nepadės. O pirmininkės Vilniuje el.adresą aš galiu atsiūsti, tik parašyk man aukalija@one.lt
Čia svetainė ir forumas prie jos:
http://www.hiperakty....lietuvoje.info
Kurioje apie mūsų draugijos veiklą sužinosite daugiau.Tik svetainė nėra komercinė todėl labai lėta ir dalyvauti forume geriau neprisiregistravus.
http://www.hiperakty....lietuvoje.info
Kurioje apie mūsų draugijos veiklą sužinosite daugiau.Tik svetainė nėra komercinė todėl labai lėta ir dalyvauti forume geriau neprisiregistravus.
merginos, tai susimatom siandien ar ne? Ar skiriam kita laika?