hiperaktyvus vaikas

Šeštadienį (2006/03/04) vakare kada jums patogu?

Susirgo mano vaikis, abejoju ar sestadieni galesiu bet gal tada kita?

Galim

Aš ne vilnietė, bet gal ir man išeitų susiorganizuoti
Jūs tarkitės, o aš bandysiu prisitaikyti jei jūs ne prieš

Krysta, o tu su savo abiem, ar tik su didziuoju atvaziuotum;)

o as manau kad ar cukraus duosiu ar ne, jis kaip davesi taip ir duosis, kazkaip pripratau jau prie to hyperaktyvumo

Leila, na cukrus cukrumi, bet limonadai ar kokios coca colos turi itakos ne tik dantims, bet ir netokiems aktyviems suaugusiems bei vaikams. nepakenktu neduoti.
Vienas dalykas priprasti prie hyperaktyvumo, antras dalykas padeti vaikui, nes jam tai sunku

O kaip reikia?
Netrukdytų mažėlis, kaip benuspręsčiau - jie su tėčiu geri draugai, be to, priešingybės su broliu - ramuolių ramuolis
Šiaip norėjau paklausti: kokios jūsų vaikų nuotaikos ir savęs vertinimas? Maniškis labai linkęs į niūrias nuotaikas, visada nepatenkintas, apie save blogos nuomonės, nors tam pagrindo jokio nematau. Jau pavyksta mums prašviesėti ir... vėl iš naujo. Žino ir jaučia mūsų, senelių meilę, atrodo ir giriam ir drąsinam, bet vis tiek tas niūrumas kartais pribaigia...

na apie colas ir visus saldziuosius vaisvendenius ir as tokios nuomones kad negerai jie, stengiuosi kad nepasiektu jie mano vaiku, bet siaip kai reik ka nors pasaldinu

Na apie saldžiuosius gėrimus, tai ir aš stengiuosi, kad jie mano vaikų nepasiektų.
Žinot, dirbdama su vaikais labai daug mačiau, kaip vaikams nuo mažens coca colos dantis išgriaužia, baisiau ir būti negali, o jei tai dar turi įtakos ir hyperaktyvumui tai tikrai aš dar tvirtesnės nuomonės apie tokius "kenkėjus" . Dabar jau ir visus draugus perspėjau, kad ateidami į svečius daugiau neneštų vaikams jokių traškučių... , dėl colos jie niekada jos nėra reikalavę.

Krysta, maniskis tai labai savimi pasitiki ir visiems vadovauti nori, delto ir buna konfliktai, nors dabar jau ismoko darzelyje draugauti. siaip buna vienas kur nors susiranda ir zaidia, bet jei yra kas pagainioja, tai siaucia kartu. O siaip labai mokantis meile rodyti vaikas, kai to nori. maziukus kudikelius tai tiesiog globoja ir dievina

Sveikos, mamytės,
Taigi vakar buvau pas savo psichologę. Pakalbėjom, pašviesėjo... Be to - mano mažius vakar pats savarankiškai iš prilgintos grįžo iki namų, pasitikau tik prie stotelės. Rodėsi - gražu, miela ir buvau tikrai laiminga kol... neatsiverčiau pasiekimų knygelės... Pastaba per pusę puslapio. Per pamoką nedaro to, ką daro kiti (iš 15 diktuotų žodžių parašė 1), atsikalbinėja... Paskambinu mokytojai ir išgirstu: mokytoja nebežino ką daryti, vaiko tokio dar neturėjusi savo klasėj, visiškas neigimas absoliučiai visko, negatyvumas, darymas visko priešingai, jei ką mokytoja liepia daryti - pasako ,,as nedarysiu, nenoriu,,... O kai išgirdau, kad gali į antrą klasę nepervesti - širdis sustojo... Viskas, ko pasiekiau dirbdama su savimi per tas kelias dienas - nuejo šuniui ant uodegos. Ir tas džiaugsmas, kad vaikas po truputi bando tapti savarankiškas - nublanko. Mąstau dabar - ką ne taip darau? Visi aplinkui patarinėja - su vaiku reikia tartis, įvesti skatinimo sistemą, nustatyti elgesio ribas.... bet, mamytės, man rankos nusileidžia. Aš su juo namuose tikrai gražiai bendrauju, džiaugiuosi, kai padaro nors ir sunkiai, ilgai namų darbus... Ir vakar - nudžiugau, kad neparsinešė namų darbų į namus, padarė mokykloj... O pasirodo - jis namų darbus padaro tada, kai kiti nuo lentos kažką nurašinėja ir diktantus rašo...
Mamos, ar jums teko susidurti su panašiu nesusitvarkymu per pamokas? Ką aš galiu padaryti? Visaip galvoju - gal kitos mokytojos reikia, gal mokykla keisti, gal tikrai kitamet dar į pirmą klasę leisti (jam 7m. suėjo spalio mėn.).
Stengiuosi šiuo metu apie save daugiau galvoti, neimti taip į galvą visko, ką išgirstu apie vaiką... Patarė man - atsiskirti emociškai nuo vaiko, jis yra jis, o aš esu aš ir turiu turėti savo gyvenimą, savo erdvę... Bet kaip tai man sunku padaryti!