hiperaktyvus vaikas

Turiu ir aš tokią dukrytę, diagnozės niekas nepatvirtino, bet įtariu kad tai hiperaktyvumas. Jau toks sunkus vaikas kad Tie nuolatiniai cypimai, isterijos baigia mus pribaigti, bet čia dar nėra taip baisu kaip kad nevalgymas ir nemiga Jau virš 3 metukų, bet viena nemiega, visalaik kažkas iš tėvų turi miegot su ja, o be to kol užmiega reikia 2-3 val. jai skaityti pasakas, daryti masažą, glostyti. Nupušt baigiam, nes pervargsta rankos, patys neišsimiegam, nes ji užmiega apie 24 val. o mes jau 6 val. į darbą keliamės, be to dar naktį maždaug po du kartus keliasi užrašiau pas neurologę, žiūrėsim ką ta sakys, kur siųs, na aišku jeigu dar sugebės apžiūrėt mažę, nes ši tik pamato gydytoją tai labai klykia vargstam nerealiai ir taip nuo pat pirmų jos gimimo parų Bandėm krūvas lašiukų raminančių, sirupėlių, arbatėlių neveikia jos nė velnio labai sunku su tokiais vaikais, suprantu visas mamytes kurie augina panašius vaikus kantrybės jums

Labutis!

Skaitau cia apie visus hiperiukus, ir atrodo, kad tai mano vaikas, beje as auginu du sunu, jie pametinukai. Anksciau maniau, kad vyresnelis taip pat i hiperiukus pretenduos, nes po namus tiesiog skraidydavo, kartais manydavau, kad viena diena spranda nusisuks, mociutes tai is vis kraupdavo. Bet suejus 4-iems metukams, vyresnelis pradejo leistis ant zemes, jau siek tiek ir atsikvepti buvo galima, dabar jau lyg butu vaikas kaip vaikas. Bet va jaunelis kuriam dabar 4-i su puse, ir dar niekaip nesiruosia nusileisti ant zemes, o ir vyresnelis daznai broliui palaiko kompanija skraidant po namus. Jaunelis tai tikrai bus problema ir mokykloje, guodzia tik tai, kad jis nepiktybinis niekada nepuls pirmas musti, o dar kazkiek ir sukalbamas, isteriju daug nebuna, tik pagauti ji yra problema, ir is akiu niekur negali isleisti.
Pati as tai jau pries puse metu neatlaikiusi kreipiausi i psichologus pagalbos, dabar kai jau siek tiek pagerejo, tai i vaiku skraidymus kartais demesio nekreipiu, tiesiog leidziu truputi paisdykauti, mes esame toki susitarima su jais sudare. Siaip stengiuosi juos kur nors nuvesti, kad islietu savo energija, kad issilakstytu, tai tikrai padeda. Su mazeliu dar padirbu pati papildomai, kad iki mokyklos siek demesio koncentrcija issiugdytu, nes tokiems vaikams tikrai demesys yra viena is didziausiu problemu.

Dar tiesa musu mazylis yra begalo linksmas ir labai megsta muzika, tai su vyru radom viena vaista, kaip ji sutramdyti: prirasem i kompakta jo megstamiausiu dainu jis kada nori pasiima CD grotuva ir klausosi muzikos, patikekit vaistas
Nr.-1, kai pradeda skraidyti, ir siaip pats daznai pasiima, kartais net einam ziureti ka jis veikia ar tik nedaro kokia isdaiga, o randame ji su ausinemis besiklausanti muzikos.

Laikykimes, nebijokim mamos psichologu, tikrai padeda!

Man labai pazystamos tos hyperiuku problemos...Tik paskaicius jusu pasakojimus,darosi truputi lengviau.daznai galvoju,kad kitiems taip nebuna,nes kur bepasirodytu mano vaikinukas,visi griebiasi uz galvu ir sako,kad toooookio vaiko dar nemate...Reikalas tas,kad tos maziuko,,isterijos'' dabar isaugo i didziausius pykcio priepuolius.Jam jau beveik astuoneri ir kaskart suvaldyti ji darosi vis sunkiau.Jis ir pats gailisi,kai baisiausiai prisidirba,bet kita karta ir vel tas pats.Baisiausia mums su vyru yra tai,kad jokios realios pagalbos niekur nerandame.Namuose didele itampa.Kartais atrodo,kad daugiau nebera jegu.

Sveikos ir vel.
Siandien klausiau per radija laida apie hiperaktyvius vaikus ir ju padeti visuomeneje.
Vaiko teisiu apsaugos tarnyba teigia, kad tokiu vaiku visiskai nepasirenge priimti nei darzeliai, nei mokyklos..ir manau tai tiesa.
Po to kai viename is Vilniaus darzeliu, pagal tevu surinktus parasus, kurie reikalavo ismesti vaika is darzelio, buvo kreiptasi i vaiko teisiu tarnyba, manau, kad mums reikia tiesiog daryti veiksmus. Reikia informuoti visuomene, kas yra hiperaktyvumas, ir kokie tai vaikai ir, kad niekas nuo to neapsaugotas. To reikia ne tik musu vaiku saugumui ir mokymosi salygoms, bet ir musu paciu sveikatoms, nes visdelto nervai laiko iki tam tikros ribos.
Zinau, kad Klaipedoje labai stipri hiperaktyviu vaiku tevu bendruomene, Vilniuje irgi yra, bet silpnesne.
Taigi siulau:
1. Susisiekti su bendruomene ir tapti nariais, ar pasikalbeti, ka jie nuveike ir su kokiom problemom susiduria.
2. Reikia daryti projekta, kuris apsviestu pedagogus (ir busimus pedagogus) apie tokio tipo vaikus (manau cia turetu padeti ir savivaldybe, ir vaiko teisiu apsaugos tarnyba).
3. Gal kas turite ideju, kaip padeti tevams, auginantiems tokius vaikus.
4. Bet kokios jusu idejos ir pasiulymai laukiami

Labai reiketu daugiau tokiu klubu,kaip Klaipedoje.Reikia kovoti uz savo vaikus,nes tokiu vaikuciu atstumimas yra tas pats,kas isvarymas i gatve.Mes su vyru jau tai supratome.As labai dziaugiuosi,kad mes abu suprantame vienodai.Aisku,del to turejau nemazai padirbeti...Musu visuomene labai abejinga tokiu problemisku vaiku atzvilgiu.Zinoma,pasmerkti,nubausti,ar kaip nors kitaip,,pamokyti''yra daug patareju.Kartais net slykstu skaityti visokius komentarus,kur tokie,,gudrociai''postringauja.Atseit,dirzo jiems reikia,bausmiu ir panasiai.Mano vaikas buvo patekes i tokiu ,,saunuoliu'' aukletoju rankas.Viskas baigesi tuo,kad darzelyje dienas leisdavo uzdarytas tualete,o viena karta pasipriesinimas peraugo i isterijos priepuoli,tai vaikas buvo suristas ir kad negaletu ikasti,uzkimsta burna prispaustas prie grindu.Darzeli teko keisti.Neturejau jegu tuo metu kazkam skustis,tiesiog begom neatsigrezdami,rupejo kuo greiciau surasti savo vaikui uzuoveja.Radom.Pagal Valdorfo pedagogika dirbanciam darzelyje.Gaila,kad trumpam,nes atejo laikas mokyklai.Kas toliau?Visiskas nusistatymas pries suaugusius,priesinimasis bet kokioms taisyklems,troskimas buti kuo geriau ivertintam ir baisus pykcio priepuoliai...Dabar mokomes namuose.Turim nuostabia mokytoja,kuri,drasiai sakau,myli mano vaika.Lankomes pas saunia gydytoja,kuriai irgi rupi vaikas.Tikim,kad viskas bus gerai...Tokia musu istorija.Deja,tokia ir realybe.

Anli laikykities Skaitau ir verkti norisi, man tas viskas pažįstama ir išgyventa Maniškiui jau 10, dabar pas mus bėdos jau didesnės prasideda O namų mokymas nėra išeitis (čia mano nuomonė ir patirtis), hiperaktyviukas turi mokytis gyventi visuomenėj, tarp kitų žmonių. Juk namuose ir taip lengviau, ar ne? Maniškis po namų mokymo dar laukiniškesnis buvo pasidaręs. O su mokslais vistiek katastrofa- atsil
O tokias auklėtojas- šaudyt reikia, pati nuo tokių bėgau klykiantį vaiką ant rankų pasičiupus Stiprybės, mergaitės
O Vilniaus hiperaktyvių vaikų klubo telefonas Vaiko raidos centre prie registratūros skelbimų lentoj kaba

Aciu,AVEI,uz palaikyma.Niekur nerasiau iki siol,nes dazniausiai jauciu,kad niekas musu nesupranta.Reikia paciam isgyventi kazka panasaus,kad galetum kita suprasti.Mes gyvenam Panevezy.Iki Vilniaus tolokai.O cia panasia veikla net ir nekvepia.Laukiam eiles i Vaiko raidos centra.Tikiu,kad gali padeti,nors bijau,kad grisim ir vel nieko nepese.Aisku,mokymas namie problemos neisspres,tik norisi gal kiek pailseti.kad nereiktu kiekviena karta isleidus vaika i mokykla krupcioti nuo kiekvieno telefono skambucio.Kad tik nereiktu begti parsivest savo isisiautejusio vaikinuko...Aisku,reikia mokytis gyventi tarp zmoniu.Bet ka daryti,jei tik vienintele mokytoja panoro ismokti,kaip elgtis su mano vaiku?jai puikiai sekasi.Tuo tarpu kita,gerokai apspardyta,tesugebejo parasyti skunda policijai...Ai,nezinau.gerai,kad radau,kur issikalbeti.Keisti mokyklos nera prasmes,nes kitos tokios mokytojos,kaip musu,nerasciau.Garantuoju.

Suprantu tave Žinok, kad tu ne viena, kad tokių šeimų tikrai yra nemažai, kad tokių vaikiukų irgi yra. Į Vilnių, Vaiko raidos centrą- važiuok, ten dirba labai puikūs specialistai, galų gale pasikalbėsit, pačiai lengviau bus O Panevežy irgi turėtų būt tokių vaikų, paieškok. Man Vaiko raidos centre užsiminė apie berniuką iš Panevežio, jis dabar Ritaliną geria ir jiems visai neblogai sekasi

Aciu tau,AVEI,dar karta.As turiu tokia knygele apie hyperaktyvius zuikius.Ten raso apie ta Ritalina.Kazkaip baisu su tais vaistais.Visokiu nuomoniu yra,ir uz,ir pries.Aisku,jei tam centre gydytojai patartu,zinoma bandyciau.As labai tikiu,kad susitvarkysim.Laikykites ir jus Gera zinoti,kad yra suprantanciu ir palaikanciu Rudeni apsisprendziau stoti mokytis socialines pedagogikos.Gal dar kada galesiu ir kitiems padeti.O jei ir ne,tai nors nezvairuos kiti i mane,kad vaiko nemoku aukleti.Pvz.mokykloje. O be to,dar vienas auga.Tikiuosi,nebus toks vargelis...o jei ir bus,tai patirties -nors i vezima krauk.Svarbiausia,nenukabinti nosies.Ir tau labai linkiu to paties

Viskas bus gerai, pamatysi Aišku, tų baisiai sunkių dienų daug, bet žinok, kitokio vaiko, gal net nemokėčiau auginti
O mokytis būtinai stok, gal kada kokiam kitam vaikiukui, ne tik saviškiui, dar galėsi padėti O į aplinkinių kalbas, moki auginti vaiką, nemoki, spjauk tegu jie užsikasa po lapais

Perskaičiau ne viską, bet matau, kad labai painiojamas hiperaktyvumas su tiesiog judrumu. Aš irgi savo sūnui itariu hiperaktyvumą, bet be gydytojo diagnozės nedrįstu prilipinti šios ligos. Tiesiog jis daug judresnis nei kiti vaikai. Bandysim keliauti į Raidos centrą.

Zinai,kaip faina butu,kad jie tikrai kartais pasisleptu po lapais su savo komentarais ir patarimais. Viena mokytoja is gretimos klases paaiskino man,kad as neikreciau laiku jam i kaili,todel dabar taip ir turiu.Jauciu,kad daug kas taip galvoja.Kaip musu gydytoja sako,dvelkia tamsa...Siandien skambinau i VRC,musu eile dar toli. Laukiam nuo rugsejo men.Bet turiu dideliu vilciu.B