Grįžtame į Ostrudą, kur mūsų laukia šeimininkė. Pasakoja, kad vakar buvo susijaudinus, jog vėlai kieme nematė mūsų automobilio. Galvojo, kad gal mums kas atsitiko. Kaip papasakojam, kad buvom nuvažiavę iki kopų, susiima už galvos.
Vakare nubidzename į Ostrudos krantinę, kadangi miestelyje vyksta šventė, o mums būtinai reikia patikrinti kaip čia kas vyksta. Žmonių krantinėje- masė. Ežere plaukioja jachtos, ant molo groja gyvos muzikos ansamblis. Kartu su visais vaikštinėjame, laukiame fejerverkų ( dar namuose pažiūrėjome šventės programą). Kadangi fejerverkai šaunami iš laivo, įspūdį sustiprina atspindžiai nuo vandens . Vaizdas nuostabus. Šviesos grožis trunka ilgai ir efektingai.
Nuostabūs kopų vaizdai , kažkaip net sukilo prisiminimai iš Nidos
Paskutinė grįžimo diena irgi pilna įspūdžių. Už Olštyno sukame į kelią, vedantį link Gyžicko. Sustojame pasivaikščioti Mrangovo ( Mrągowo) miestelyje, apsuptame trijų ežerų . Tiesiog negali nesistebėti, kai kiekviename Balbieriškio dydžio miestelyje prie centrinės miestuko aikštės stovi lenta, su papaišytu gyvenvietės planu , pažymėtomis lankytinomis vietomis ir rekomenduojamais pasivaikščiojimo takais. Siūlomos įvairios laisvalaikio praleidimo formos, tiek vandens sporto gerbėjmas, tiek šeimoms su vaikais. Net prie mažiausio kaimo stovi lenta su informacija, kad čia įsisavinamos EU lėšos, kurios skirtos tai kelių tvarkymui, tai kokių pastatui atnaujinimui.
Prie bažnyčios kunigas dalina autografus- išleista jo knyga, tad stovi gerbėjų eilutė.
Užsukame į malonų parkelį, praeiname nepriekaištingai sutvarkytomis gatvelėmis. Cukiernioj pora bendrakeleivių nuperka firminio fantastiško skonio varškės pyrago, kurį tuoj pat ir sulapnojame.
Prie bažnyčios kunigas dalina autografus- išleista jo knyga, tad stovi gerbėjų eilutė.
Užsukame į malonų parkelį, praeiname nepriekaištingai sutvarkytomis gatvelėmis. Cukiernioj pora bendrakeleivių nuperka firminio fantastiško skonio varškės pyrago, kurį tuoj pat ir sulapnojame.
Užsukame į malonų parkelį, praeiname nepriekaištingai sutvarkytomis gatvelėmis. Cukiernioj pora bendrakeleivių nuperka firminio fantastiško skonio varškės pyrago, kurį tuoj pat ir sulapnojame.
Važiuojame toliau puikais lenkiškais keliais. Tikrai puikiais, kad net stebina, nes važiuojame tikrais užkampių keliukais. Prisivejame pienovežį- iš tolo šviečia blizganti aliuminio spalva su ryškiu melsvu užrašu Mleko. Iš kur šitiek pieno- turbūt kokioje nors Maximoje tiek prisipylė.
Privažiuojame nediduką Ryn miesčiuką. Pačiame centre prie ežero stūkso puikiai sutvarkyta 14 a. pilis. Čia įsikūręs prabangus viešbutis, sutvarkytas viduramžių stiliuje. Gaila, bet neturime laiko laukti gido, kuris gali pravęsti ekskursiją po viešbutį.
Sekantis sustojimas Gyžicko, kurio apylinkėse skaičiuojama apie 100 ežerų. Labai populiarus tarp poilsiautojų. Gyžicko nuostabus kurortas, skirtas poilsiauti visai šeimai. Įvairiausios atrakcijos vaikams tiek pačiame kurorte, tiek pliaže, tiek vandens sporto mėgėjams. Į ežerą nueinantį krantinė su prišvartuotomis jachtomis ir kateriais.Galima išsinuomoti katerį ( be licenzijos) ir plaukioti patiems ežere. Prie TIC pasistatome automobilį, apsirūpiname miesto žemėlapiu ir traukiame link sukamojo tilto. Tiltas nustatytomis valandomis sugrąžinamas į vietą tik trumpam laikui, kadangi kanalu vis praplaukia laivai.
Šalia stūkso viduramžių pilis. Švelnus vėjelis glosto veidus stovint ant molo ir besigrožint ežeru. Ir vėl, nors trumpam, galva lieka be minčių, tik malonūs pojūčiai ir nuostabūs vaizdai.
Jau gerokai po pietų pasiekiame Goldap miestelį, atgyjantį žiemos sezono metu. Šalia įkurtos slidinėjimo trasos. Degalinėje užklausus, kur galima pavalgyti- darbuotoja mosteli ranka miestelio centro pusėn. Internete radome, kad čia yra visų giriama kavinė Bar Jędrus ypač giriami jos cepelinai.
Pačiame centre dar kartą pasiteiraujame vietinių vyrukų, kur čia galima skaniai pavalgyti. Jie mosteli ranka link miestelio įvažiavimo esančios kavinukės- Turistyczna, tačiau perklausus ką dar gali pasiūlyti sako, kad tikrai labai skaniai pavalgysim pas Kvasniaką. Kavinė įsikūrusi poros daugiaaukščių kieme iš gatvės net nematyti.. Savininkas tikras sporto fanas, visa kavinė išpuošta sporto atributika.. Virtuvė ne veltui buvo išgirta yra ir cepelinai, ir žuvies, ir balandėlių. Geras naminis nebrangus maistas.
Vėl vingiuojame pasienio keliukais iki Stančikų tiltų . Daug apie juos buvome girdėję ir skaitę, bet realiai įspūdis žymiai stipresnis. Tikrai vertas dėmesio objektas. Nors parkingas mokamas, tačiau šalia lauke, galima automobilį pasistatyti nemokamai.
Tiltai įspūdingi tiek apačioje, tiek viršuje. Mes irgi renkamės neatrestauruotą tiltą, nes sutvarkytasis, kažkodėl visai nejaukus, tarsi dabartinė Basanavičiaus gatvė Palangoje.
Vakarėjant įvažiuojame į Lietuvą. Tik prie Akademijos pamatome lauke besiganančią karvių bandą ir ta turbūt eksperimentinė. Tuo tarpu Lenkijoje gausybė karvių bandų ramiai ganosi lauke. Jau senokai to netenka matyti pas mus.
O dar linksmiau pasidaro, kai įvažiuojame į Vilnių ir kratomės duobėtais mozaikiniais sostinės keliais iki pat namų
Važiuojame toliau puikais lenkiškais keliais. Tikrai puikiais, kad net stebina, nes važiuojame tikrais užkampių keliukais. Prisivejame pienovežį- iš tolo šviečia blizganti aliuminio spalva su ryškiu melsvu užrašu Mleko. Iš kur šitiek pieno- turbūt kokioje nors Maximoje tiek prisipylė.
Privažiuojame nediduką Ryn miesčiuką. Pačiame centre prie ežero stūkso puikiai sutvarkyta 14 a. pilis. Čia įsikūręs prabangus viešbutis, sutvarkytas viduramžių stiliuje. Gaila, bet neturime laiko laukti gido, kuris gali pravęsti ekskursiją po viešbutį.
Sekantis sustojimas Gyžicko, kurio apylinkėse skaičiuojama apie 100 ežerų. Labai populiarus tarp poilsiautojų. Gyžicko nuostabus kurortas, skirtas poilsiauti visai šeimai. Įvairiausios atrakcijos vaikams tiek pačiame kurorte, tiek pliaže, tiek vandens sporto mėgėjams. Į ežerą nueinantį krantinė su prišvartuotomis jachtomis ir kateriais.Galima išsinuomoti katerį ( be licenzijos) ir plaukioti patiems ežere. Prie TIC pasistatome automobilį, apsirūpiname miesto žemėlapiu ir traukiame link sukamojo tilto. Tiltas nustatytomis valandomis sugrąžinamas į vietą tik trumpam laikui, kadangi kanalu vis praplaukia laivai.
Šalia stūkso viduramžių pilis. Švelnus vėjelis glosto veidus stovint ant molo ir besigrožint ežeru. Ir vėl, nors trumpam, galva lieka be minčių, tik malonūs pojūčiai ir nuostabūs vaizdai.
Jau gerokai po pietų pasiekiame Goldap miestelį, atgyjantį žiemos sezono metu. Šalia įkurtos slidinėjimo trasos. Degalinėje užklausus, kur galima pavalgyti- darbuotoja mosteli ranka miestelio centro pusėn. Internete radome, kad čia yra visų giriama kavinė Bar Jędrus ypač giriami jos cepelinai.
Pačiame centre dar kartą pasiteiraujame vietinių vyrukų, kur čia galima skaniai pavalgyti. Jie mosteli ranka link miestelio įvažiavimo esančios kavinukės- Turistyczna, tačiau perklausus ką dar gali pasiūlyti sako, kad tikrai labai skaniai pavalgysim pas Kvasniaką. Kavinė įsikūrusi poros daugiaaukščių kieme iš gatvės net nematyti.. Savininkas tikras sporto fanas, visa kavinė išpuošta sporto atributika.. Virtuvė ne veltui buvo išgirta yra ir cepelinai, ir žuvies, ir balandėlių. Geras naminis nebrangus maistas.
Vėl vingiuojame pasienio keliukais iki Stančikų tiltų . Daug apie juos buvome girdėję ir skaitę, bet realiai įspūdis žymiai stipresnis. Tikrai vertas dėmesio objektas. Nors parkingas mokamas, tačiau šalia lauke, galima automobilį pasistatyti nemokamai.
Tiltai įspūdingi tiek apačioje, tiek viršuje. Mes irgi renkamės neatrestauruotą tiltą, nes sutvarkytasis, kažkodėl visai nejaukus, tarsi dabartinė Basanavičiaus gatvė Palangoje.
Vakarėjant įvažiuojame į Lietuvą. Tik prie Akademijos pamatome lauke besiganančią karvių bandą ir ta turbūt eksperimentinė. Tuo tarpu Lenkijoje gausybė karvių bandų ramiai ganosi lauke. Jau senokai to netenka matyti pas mus.
O dar linksmiau pasidaro, kai įvažiuojame į Vilnių ir kratomės duobėtais mozaikiniais sostinės keliais iki pat namų
Galima. Tada reikėtų įsėsti Mylomlyne arba plaukti iš Elblongo. Tik užsisakinėt reiktų iš anksto vietas, ypač iš Mylomlyno, nes jame mažai kas išlipa. O dienos, patikėkit, visai negaila plaukimui, nes vaizdai aplink nuostabūs. Be to, tas gabalas, kur traukia žole, daugiausia laiko ir atima- iki Mylomlyno 4 plaukimo valandos, o ten tai jau iki vakaro.
QUOTE(Aruna @ 2011 02 28, 08:21)
Galima. Tada reikėtų įsėsti Mylomlyne arba plaukti iš Elblongo. Tik užsisakinėt reiktų iš anksto vietas, ypač iš Mylomlyno, nes jame mažai kas išlipa. O dienos, patikėkit, visai negaila plaukimui, nes vaizdai aplink nuostabūs. Be to, tas gabalas, kur traukia žole, daugiausia laiko ir atima- iki Mylomlyno 4 plaukimo valandos, o ten tai jau iki vakaro.
Sutinku, kad smagu plaukioti. O vaizdai ten liuks. Bet tada jau reikia atskiros kelionės kanalui. O aš dabar planuojuosi žolinių savaitgaliui kelionę po šiaurinę Lenkiją aplankant ir kryžiuočių pilis, ir pajūrį, ir Grudziądz laukinių vakarų parką (vasaros atostogų kelionės planas jau paruoštas)
Kažin kaip lenkai švenčia šią religinę šventę - turbūt reikės rezervacijų nakvynei iš anksto?
Visas katalikiškas šventes lenkai švenčia Pažiūrėkit kaip su lankomų objektų darbo laikais per šventes. O rezervacija padarę, tikrai nepralošit, kadangi nedaug laiko ir taip kelionei skirta, tai nereiks gaišti laiko nakvynės paieškoms .
Jeigu lankot šiaurę, jum geriau plaukti iš Elblongo, bent jau iki Maldytų, tada grįžtat atgal autobusu
http://www.zegluga.com.pl/pl/page/57/
Jeigu lankot šiaurę, jum geriau plaukti iš Elblongo, bent jau iki Maldytų, tada grįžtat atgal autobusu
http://www.zegluga.com.pl/pl/page/57/
QUOTE(Aruna @ 2011 03 01, 09:50)
Visas katalikiškas šventes lenkai švenčia Pažiūrėkit kaip su lankomų objektų darbo laikais per šventes. O rezervacija padarę, tikrai nepralošit, kadangi nedaug laiko ir taip kelionei skirta, tai nereiks gaišti laiko nakvynės paieškoms .
Jeigu lankot šiaurę, jum geriau plaukti iš Elblongo, bent jau iki Maldytų, tada grįžtat atgal autobusu
http://www.zegluga.com.pl/pl/page/57/
Jeigu lankot šiaurę, jum geriau plaukti iš Elblongo, bent jau iki Maldytų, tada grįžtat atgal autobusu
http://www.zegluga.com.pl/pl/page/57/
Ačiū
Ten tiesiog kur kas daugiau smėlio kopų nei Smiltynėj ir nepaprasta ramybė
Ačiū už informatyvų reportažą, daug naudingos informacijos Dar ateityte kai ką išsamiau vis pasiskaitinėsiu, pakopijuosiu