Miegame kartu, viena lovytėje neužmiega. Į lovytę perkeliame tik naktį, kai jau būna gerai įmigusi. Čiulptuko griežtai nepripažįsta. Nežinau jokio kito būdo kaip ja užmigdyti...
Mano dukrytei 7,5 mėn., o ji užmiega tik su papuku Miegame kartu, viena lovytėje neužmiega. Į lovytę perkeliame tik naktį, kai jau būna gerai įmigusi.
Čiulptuko griežtai nepripažįsta. Nežinau jokio kito būdo kaip ja užmigdyti...
Miegame kartu, viena lovytėje neužmiega. Į lovytę perkeliame tik naktį, kai jau būna gerai įmigusi. Čiulptuko griežtai nepripažįsta. Nežinau jokio kito būdo kaip ja užmigdyti...
Manajai dukrytei 1.5 metuko. Ji taip pat uzmiega tik su papuku. Zinduko as jai pati nedaviau nuo gimimo, nes buvo labai rami. Nuo puses metu pasidare labai reikli, savo lovytes nepripazista. I ja ikeliu irgi tik kietai imigusia. Taciau vidury nakties prabunda ir verkia, kol neisikeliu pas save ir neduodu papo. Tada tuoj vel uzmiega. Itariu, kad ji net nebuna pilnai prabudusi. Vyras pyksta, bet pakolkas irgi nerandu kitokiu budu ja uzmigdyti. Vienintele viltis, kad auga ir protingeja 
Pati pasjelbiau šią temą, kai buvo 4mėn. Dabar jau 7mėn. Rusnytei, o ji tik su papuku užmiega. Į lovytę jos neguldžiau jau nuo 5mėn. Būna naktį vis muistos, ieško papuko, tai aš ją šalia migdau. Gal ir negerai? Kitaip neišeina
QUOTE(edisada @ 2006 08 24, 22:41)
Pati pasjelbiau šią temą, kai buvo 4mėn. Dabar jau 7mėn. Rusnytei, o ji tik su papuku užmiega. Į lovytę jos neguldžiau jau nuo 5mėn. Būna naktį vis muistos, ieško papuko, tai aš ją šalia migdau. Gal ir negerai? Kitaip neišeina
Pas mus situacija irgi nesikeicia
Maniškis irgi tik su papuliu užmiega, o mums jau 9 mėnėsiai. Bet naktį visada jis keliamas į lovytę po kiekvieno naktinio pavalgymo. Tai prie manęs naktį (ir dieną) jis nemiega.
Atsimenu, kad man vienu metu irgi buvo didelė problema, kad pamaitinu, užmiega, perkeliu į lovytę ir iškart pabunda ir vėl reikalauja papuko. Bet vieną kartą su vyru pasiryžom, tai po tokio atsibudimo nedaviau papulio ir viskas. Tai pirmą vakarą 30min pyko, antrą jau 15min, o trečią jau nebepyko, o užsimerkė ir užmigo. Tai kurį laiką nebuvo jokių problemų su prekėlimu į lovytę ir išbudinimu.
Bet dabar vėl pasaka iš naujo, ypač dieną. Jau užmiega prie papulio, perkeliu į lovytę ir atsibunda ir reikalauja papulio ar net bendravimo (nors ir labai nori miego). Tai kaip tik šiandien jau ėmiaus drąstiškų priemonių: neėmiau iš lovytės, vis guldžiau atsitojusį lovytėj ir liepiau miegot. Taip kankinomės kone valandą.Paskui jau širdis neatlaikė, tai pasiėmiau atgal į plačią lovą, prisiglaudžiau prie savęs, bet papulio nedaviau. Vėl pyko, stengėsi išsilaisvint iš mano gniaužtų. Galvoju, na ir ropok, kur nori, o jis visas pasikūkčiodamas priropojo prie manęs, galvą priglaudė ir užmigo ant pilvo su pakeltu užpakaliu. Tada jau perkėliau atgal į lovytę ir nė cypt. Tik vis girdėjau kurį laiką pasikūkčiojimą.
Žiauru, baisiai gaila vaiko, bet gal dabar jau reiktų taip ir laikytis, kol nepripras prie tokios naujos tvarkos.
Vienu žodžiu, mums visoms reiks didelės stiprybės ir kantrybės.
Atsimenu, kad man vienu metu irgi buvo didelė problema, kad pamaitinu, užmiega, perkeliu į lovytę ir iškart pabunda ir vėl reikalauja papuko. Bet vieną kartą su vyru pasiryžom, tai po tokio atsibudimo nedaviau papulio ir viskas. Tai pirmą vakarą 30min pyko, antrą jau 15min, o trečią jau nebepyko, o užsimerkė ir užmigo. Tai kurį laiką nebuvo jokių problemų su prekėlimu į lovytę ir išbudinimu.
Bet dabar vėl pasaka iš naujo, ypač dieną. Jau užmiega prie papulio, perkeliu į lovytę ir atsibunda ir reikalauja papulio ar net bendravimo (nors ir labai nori miego). Tai kaip tik šiandien jau ėmiaus drąstiškų priemonių: neėmiau iš lovytės, vis guldžiau atsitojusį lovytėj ir liepiau miegot. Taip kankinomės kone valandą.Paskui jau širdis neatlaikė, tai pasiėmiau atgal į plačią lovą, prisiglaudžiau prie savęs, bet papulio nedaviau. Vėl pyko, stengėsi išsilaisvint iš mano gniaužtų. Galvoju, na ir ropok, kur nori, o jis visas pasikūkčiodamas priropojo prie manęs, galvą priglaudė ir užmigo ant pilvo su pakeltu užpakaliu. Tada jau perkėliau atgal į lovytę ir nė cypt. Tik vis girdėjau kurį laiką pasikūkčiojimą.
Žiauru, baisiai gaila vaiko, bet gal dabar jau reiktų taip ir laikytis, kol nepripras prie tokios naujos tvarkos. Vienu žodžiu, mums visoms reiks didelės stiprybės ir kantrybės.
Kai as bandziau savo dukryte priverst miegot savo lovytej ir nedaviau papuko, tai ji man toki koncerta surenge. Klyke beveik valanda. Viskas baigesi tuo, kad pati pradejau verkt, taip gaila jos buvo.
Mano dukriukui metai ir 5 mėn. , o mes vis dar užmiegam su papuku. Būna kartais pavalgo, vėl atsikelia žaisti, tada aš ją įdedu į lovytę, tai po kiek laiko užmiega pati, bet taip būna kartą į savaitę, jeigu ne rečiau. O atpratinti nuo krūties nenoriu, nes karvės pieną kategoriškai atsisako gerti, mišinuko irgi nuo mažų dienų nėra gėrusi, tai net nežinau kuo pakeisti vakarinį maitinimą .
O kol buvo mažiukė, tai ir miegojom iki 6 mėn. kartu, nes tik į lovytę , o ji vėl rėkti, tai pabandžius perauklėti tris dienas ir kai niekas nepavyko, liko miegoti su mumis. Gal sutapimas tik, bet po krikštynų kaip tik 6 mėn. dukriukas pradėjo normaliai miegoti savo lovytėje, tai be problemų įdedu ir dabar miegančią.
.O kol buvo mažiukė, tai ir miegojom iki 6 mėn. kartu, nes tik į lovytę , o ji vėl rėkti, tai pabandžius perauklėti tris dienas ir kai niekas nepavyko, liko miegoti su mumis. Gal sutapimas tik, bet po krikštynų kaip tik 6 mėn. dukriukas pradėjo normaliai miegoti savo lovytėje, tai be problemų įdedu ir dabar miegančią.
maniske dar tik menesio bet vistiek uzmiega tik su papuku, bet kai uzmiega pati ispjauna ir tad jau daryk su ja ka nori tai mes tada ir perkeliam i lovyte, nes pirmoji dar vis su mumis miega (cia del vietos stokos), tai lovoj kaip ir vietos nelabai yra, ir paciai tada miegot ne taip budriai reikia, nebera baimes kad nuspausiu ar kas atsitiks
QUOTE
Jau užmiega prie papulio, perkeliu į lovytę ir atsibunda ir reikalauja papulio ar net bendravimo (nors ir labai nori miego)
jis visas pasikūkčiodamas priropojo prie manęs, galvą priglaudė ir užmigo ant pilvo su pakeltu užpakaliu.
jis visas pasikūkčiodamas priropojo prie manęs, galvą priglaudė ir užmigo ant pilvo su pakeltu užpakaliu.
QUOTE
Viskas baigesi tuo, kad pati pradejau verkt, taip gaila jos buvo.
Būtent, gaila tų mažučių. Man atrodo, ne tiek valgyt, iek šalia mamytės/ papuko norisi būti.
Mano mazytei 2 mėn. Pirmas savaites praleidome ligoninese, o gryzus namo vaikas lovytes nepripazino. 
Uzmigdavo musu dideleje lovoje su papuku dantyse, o perkelta i savo lovyte pabusdavo. Po kiek laiko supratau, kad ji pabunda del to, kad is tikruju miego dar visai nenori, nes net ir diena maitinama snaudzia. Tada pradejau daryti taip: po priespaskutinio maitinimo (jis buna apie 21:00) mazylei stengiuosi neleisti miegoti; kalbinu ja, ciuciuoju, zaidziu... Kai ateina 23:00 ji vel iesko valgyti, tad pamaitinu. Kol valgo uzmiega ir uzmiega taip kietai, kad nepabunda net paguldyta i savo lovyte 
tik aisku, jos nenurengineju, neperrengineju ir pan. Tai vat. Aisku, taip ne visada pavyksta, bet bent kelias naktis per savaite galiu miegoti ramiai 
Uzmigdavo musu dideleje lovoje su papuku dantyse, o perkelta i savo lovyte pabusdavo. Po kiek laiko supratau, kad ji pabunda del to, kad is tikruju miego dar visai nenori, nes net ir diena maitinama snaudzia. Tada pradejau daryti taip: po priespaskutinio maitinimo (jis buna apie 21:00) mazylei stengiuosi neleisti miegoti; kalbinu ja, ciuciuoju, zaidziu... Kai ateina 23:00 ji vel iesko valgyti, tad pamaitinu. Kol valgo uzmiega ir uzmiega taip kietai, kad nepabunda net paguldyta i savo lovyte tik aisku, jos nenurengineju, neperrengineju ir pan. Tai vat. Aisku, taip ne visada pavyksta, bet bent kelias naktis per savaite galiu miegoti ramiai
