Sveikutės, štai ir aš jau po visko
Turiu laaaaaaaabai padėkoti visoms čia tiek lobių prikrovusioms
Ateinu atraportuoti apie įvykius
ir pasidalint idėjomis, ką dariau, bet nenorėjau prieš vestuves išsiduoti. Viskas buvo
, vestuvės - tikrai karštos
tiesiogine to žodžio prasme. Bet tai turėjo ir savo pliusų - niekas nepersivalgė ir nepersigėrė, nes nuo to karščio nesinorėjo. Todėl nei galvų, nei skrandžių ryte neskaudėjo. Didžiausia laimė ir džiaugsmas - kondicionierius salėje. Antraip būtume žuvę tragiškai. Minusai - jaunieji sumąstė pataupyti, todėl fotografą, muzikantus užsisakė tik 1 dienai. Kitą dieną - tipo magą pasileisi, atsipūsim. Kur gi ne... Jei nebūčiau prisiruošus visko dar dviems vestuvėms, o poilsiavus - visi iš nuobodulio butų mirę ar su fotografu pykęsi visą dieną. Taigi, sekantis minusas - fotografas. Kai tik išsiaiškinsiu iš kokios firmos ir kas - paskelbsiu, kad kitos neužsirautumėt. Dabar gi galiu pasakyti tiek, kad iš Kauno ir tipo pats krūčiausias (manau, visi ten jie - patys krūčiausi
) O čia vestuvės nedideliame miestelyje, tai, tipo, jis iš miesto, o mes nieko neišmanom... (tiesiai to nepasakė, bet davė suprast). O buvo taip: atvažiavo 12val (bažnyčia - 14val.), pradėjo fotografuoti jaunuosius visuose kampuose, su visais ir visaip. Mes su piršliu norėjom nuo 12.30 pradėt išlydėtuves, nes 13.30 jau reikėjo pradėt važiuot. Bet... Fotografas nesuprato, kada liautis. Jau ir 13.20, o jis dar tempia kažkur, mūsų mandagių raginimų liautis ir leisti jau daryt išlydėtuves visiškai nepaisė. Taigi, laiko reikalaujanyts, bet gražūs išlydėtuvių dalykai liko nepadaryti. Padarėm tik su raktais, spynos kodu, greitai - su pėdelėmis. Liko neperkirptos juostelės, nepasirinktas rūgštus, saldus ar kartus bus gyvenimas, jaunosios atpažinimas iš rankos, sutrumpinom iki minimumo žodžius prieš ir po palaiminimo, likom neužkandę. Ir kai dar vis fotografas tempė mus kažkur, pagaliau užriaumojau, kad niekur mes su juo jau neisim, nes ir taip vėluojam. Tada išklausiau, kad prastai organizuota ir t.t.
Tai negi aš dabar turėjau nuo 9val. daryti palaiminimą
O tai gal jis galėjo nuo 9 pradėt savo fotosesiją? Gerai, kad stengiasi, bet ir saiko reikia turėt. O kai jau vestuvėms ima fotografas vadovaut - jau visiškas pravalas. Į bažnyčią pavėlavom pusvalandžiu, į CMB - irgi
Įsivaizduojat, su kokiu džiaugsmu mūsų ten "laukė". Gerai, kad dar laukė... O fotografas - čia Lietuva, palauks
Na, aš matyt ne iš tos parapijos - pati nevėluoju ir nekenčiu vėluojančių.
Taigi taip ir brūžinomės šonais per visą dieną. Dar jei ką originalesnio sugalvotų - atsistojam prie to krūmelio, piršlys prie jaunosios, piršlienė - prie jaunojo. Sakau, noriu ir iš kitos pusės, bet ... nebuvau išgirsta. Ir taip prie kiekvieno krūmelio, kupstelio. Jau einam ir juokiamės - va, dar prie šito stulpo nesifotkinom, dar va ten akmenėlis
ir visur - taip pat. Originalumas buvo tame, kad man (su nuomuota ilga suknele liepė gultis ant žemės (ne žolės, o tiesiog į dulkes), kai jau nesutikau, tai piršlelį išprievartavo. Tai vos spėjau vienkartinių rankšluostukų patiesti. Bet liko labai nepatenkintas - kaip čia man daug su photoshopu teks dirbti
Tai bent jau iš po rankos ištraukė
Žooooodžiu...
Čia buvo minusai. Daugiau apie juos negalvosiu, nes visa kita - vieni pliusai. Visi buvo sužavėti mūsų darbu. Viena pora, kuri neužilgo irgi tuoksis, juokais sakė, kad reikia skubiai keist piršlius. Tipo - į mus
. Visi buvo patenkiti ir dėkojo net susiriesdami. O jaunosios brolis kad pasakė padėkos kalbą po mūsų paskutinio tosto, tai net apsižliumbėm abu su piršliu kaip kokie...
Na ir prirašiau
Bet čia dar tik pradžia. Toliau dalinsiuos tuo, ką buvau pasiruošus, pasigaminus, kad ir jums būtų naudos.