Taip vieną pagimdžiau, kitą nežinau, po narkozės nebuvo nei vieno.
Viskas vyko AK. Vakare pagimdžiau, ryte išrašė. Kodėl niekas negali pasakyti.
Abu vaikai buvo gyvi. Kai gimė neišgyveno, nors niekas ir negelbėjo tokio dydžio žmogučių.
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 20:41)
Taip vieną pagimdžiau, kitą nežinau, po narkozės nebuvo nei vieno.
Viskas vyko AK. Vakare pagimdžiau, ryte išrašė. Kodėl niekas negali pasakyti.
Abu vaikai buvo gyvi. Kai gimė neišgyveno, nors niekas ir negelbėjo tokio dydžio žmogučių.
Viskas vyko AK. Vakare pagimdžiau, ryte išrašė. Kodėl niekas negali pasakyti.
Abu vaikai buvo gyvi. Kai gimė neišgyveno, nors niekas ir negelbėjo tokio dydžio žmogučių.
nesuprantu.niekas nieko nepasakė:kodėl taip atsitiko,kur jie?
ir nepaklausė ar imsit laidot?
Pasakė, jei stogas nučiuoš kreiptis pas specialistus 
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 20:48)
Aš apakus.
Sveikutės, ar priimsit ? Noriu ir as pasidalinti savo skauduliuku 
Laukiau angeliuko. Labai Esu labai jauna, kiti sakytu, jog vaikams dar per anksti, man 20m. Bet vaikučio labai norėjau, ir žinojau, kad busiu jauna mama.
Maniskis taip pat labai norėjo. Kai sužinojom, kad laukiuosi skraidėme padebesiais. Neapsakomai abu džiaugėmės ir visa širdimi jautėme, kad bus berniukas. Planavome kaip pranešim artimiesiems. Jau tada labai mylėjom savo mažiuką. Na žodžiu, be galo laukėme ir džiaugėmės tuo stebukliuku.
Kai mažučiui buvo 6 savaitės užsiregistravau pas ginekologę. Buvo ketvirtadienis, pas ją ateiti turėjau praita penktadienį. Džiaugiausi, galvojau gal jau galėsiu pamatyti savo žirniuką, pasakys kaip jis laikosi, ar viskas gerai. Taigi, laukiau rytojaus ryto.
Naktį sapnavosi košmarai, pabudau anksti ryte... Kruvina... Su ašarom ir pasikukčiodama lekiu pas daktarę ankščiau nei turėjau atvykti. Pasakiau, kad kraujuoju, ji nedelsdama priiemė. Apžiūrėjo, mano žirniuko ten jau nebebuvo :,(
Jausmas klaikus, rodos pasaulis slysta iš po kojų ;(
Dar tepraejo 5 dienos ;( Nesinori net lysti iš namų. Taip visur ir matau laimingas nėštukes ir mamytes su vaikučiais.
Taip sunku, kai nėra jo mano pilvelyje, taip tuščia... :,(
Laukiau angeliuko. Labai
Esu labai jauna, kiti sakytu, jog vaikams dar per anksti, man 20m. Bet vaikučio labai norėjau, ir žinojau, kad busiu jauna mama.Maniskis taip pat labai norėjo. Kai sužinojom, kad laukiuosi skraidėme padebesiais. Neapsakomai abu džiaugėmės ir visa širdimi jautėme, kad bus berniukas. Planavome kaip pranešim artimiesiems. Jau tada labai mylėjom savo mažiuką. Na žodžiu, be galo laukėme ir džiaugėmės tuo stebukliuku.
Kai mažučiui buvo 6 savaitės užsiregistravau pas ginekologę. Buvo ketvirtadienis, pas ją ateiti turėjau praita penktadienį. Džiaugiausi, galvojau gal jau galėsiu pamatyti savo žirniuką, pasakys kaip jis laikosi, ar viskas gerai. Taigi, laukiau rytojaus ryto.
Naktį sapnavosi košmarai, pabudau anksti ryte... Kruvina... Su ašarom ir pasikukčiodama lekiu pas daktarę ankščiau nei turėjau atvykti. Pasakiau, kad kraujuoju, ji nedelsdama priiemė. Apžiūrėjo, mano žirniuko ten jau nebebuvo :,(
Jausmas klaikus, rodos pasaulis slysta iš po kojų ;(
Dar tepraejo 5 dienos ;( Nesinori net lysti iš namų. Taip visur ir matau laimingas nėštukes ir mamytes su vaikučiais.
Taip sunku, kai nėra jo mano pilvelyje, taip tuščia... :,(
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 20:16)
Mano berniukai buvo 19 savaiciu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
labai uzjauciu.
as pries metus irgi praradau vaikeli, maniskis buvo 26 sav.
kiek supratau, ligonine siulo laidoti tik nuo 20 sav. nes iki 20 sav. jie skaito kad tai persileidimas. o nuo 20 jau kaip prieslaikinis gimdymas. nesu tikra, bet man rodos taip man aiskino.
daug stiprybes brangioji
Sveikos. Noriu ir as pasidalinti savo skausmu ir tuo paciu padrasinti ir naprarasti vilties.
As praradau net tris vaikucius.
Pirma karta tai ivyko pries septynis metus. Nestumas buvo labai laukiamas ir viskas ejo gerai, tik staiga 24-ta savaite pradejo tepliot rudai. Nuejau pas gydytoja, po apziuros pagulde i ligonine. Tik deja ligoninej nebuvo tinkamos prieziuros ir jau kita ryta mane issiunte i AK o ten ziaurus nuosprendis: "Prieslaikinis gimdymas". Dukryte tegyveno 14 valandu. Palaidojom savo mazyle i likom su dideliu skausmu ir tustuma ir jokio atsakymo kodel taip ivyko. Nors buvo begalo sunku susitaikyti su netektim, bet tvirtai tikejau kad mes tikrai turesim vaikuti.
Po 8 menesiu vel suzinojau kad laukiuosi, dziaugsmui nebuvo ribu,bet kartu buvo ir baime, kad nepasikartotu nelaime. Stengiausi save raminti. Taciau ta karta nesulaukiau net tu 24 savaiciu. Einant 20 savaitei, nakti netiketai pajutau,kazkas plyso ir pasijutau slapia. Tai nubego vandenys. Is kart nuvykau i AK ir ten vel ziaurus nuosprendis: "Skatinsim gimdyma, nes vandenu nebeliko." Galvojau, kad numirsiu is sielvarto. Kadangi vaikutis tebuvo beveik 20 savaiciu, palaidoti mums neatidave, nes dar skaitesi kaip persileidimas. Ir vel skausmas sirdi......, ir vel viltis kad gal kita karta bus kitaip. Beje vel nieko nepaaiskino kodel taip ivyko.
Po 5 menesiu vel gera zinia, as vel laukiuosi. Mane priziurinti gydytoja lyg ir itare kad man gali buti kaklelio nepakankamumas i kad reikia labai stebeti ir esant pavojui uzsiuti kakleli. Einant 20 savaitei prasidejo skausmai, nors iki to jokiu skausmu nebudavo. Nuvaziavau i ligonine, bet deja uzsiuti kakleli jau buvo per velu, per didelis atidarymas. Ir vel gimdymo skatinimas ir mes vel nebeturim savo angeliuko.
Jau visko buvo per daug ir galvojau kad turiu susitaikyti, tuo labiau, kad po trecios netekties niekaip negalejau pastoti 4 metus.
Bet esu dekinga likimui, kad susipazinau su puikia gydytoja, kuri is pradziu surado priezasti kodel negalejau pastoti, pasiule padaryti histeroskopija ir jau kita menesi po histeroskopijos suzinojau kad pavyko pastoti. Si karta uzsiregistravau pas ta pacia puikia gydytoja ir deka jos puikios prieziuros ir aciu Dievui turiu nuostabia dukryte, kuriai dabar 4 menesiai.
As visa laika tvirtai tikejau, kad man pavyks, nors teko ir vyra itikineti vel bandyti, ir pastojus rizikuoti daryti kaklelio uzsiuvimo operacija, nes jos metu irgi galejo ivykti persileidimas. Taciau patekau pas tikrus profesionalus gydytojus ir aisku besimeldziant Dievui viskas ivyko gerai.
Tai kad nepraraskite vilties, kad ir kaip butu skaudu. Mes, moteris stiprios ir viska galim padaryti, kad tik pajusti ta moinystes dziaugsma.
As praradau net tris vaikucius.
Pirma karta tai ivyko pries septynis metus. Nestumas buvo labai laukiamas ir viskas ejo gerai, tik staiga 24-ta savaite pradejo tepliot rudai. Nuejau pas gydytoja, po apziuros pagulde i ligonine. Tik deja ligoninej nebuvo tinkamos prieziuros ir jau kita ryta mane issiunte i AK o ten ziaurus nuosprendis: "Prieslaikinis gimdymas". Dukryte tegyveno 14 valandu. Palaidojom savo mazyle i likom su dideliu skausmu ir tustuma ir jokio atsakymo kodel taip ivyko. Nors buvo begalo sunku susitaikyti su netektim, bet tvirtai tikejau kad mes tikrai turesim vaikuti.Po 8 menesiu vel suzinojau kad laukiuosi, dziaugsmui nebuvo ribu,bet kartu buvo ir baime, kad nepasikartotu nelaime. Stengiausi save raminti. Taciau ta karta nesulaukiau net tu 24 savaiciu. Einant 20 savaitei, nakti netiketai pajutau,kazkas plyso ir pasijutau slapia. Tai nubego vandenys. Is kart nuvykau i AK ir ten vel ziaurus nuosprendis: "Skatinsim gimdyma, nes vandenu nebeliko." Galvojau, kad numirsiu is sielvarto. Kadangi vaikutis tebuvo beveik 20 savaiciu, palaidoti mums neatidave, nes dar skaitesi kaip persileidimas. Ir vel skausmas sirdi......, ir vel viltis kad gal kita karta bus kitaip. Beje vel nieko nepaaiskino kodel taip ivyko.
Po 5 menesiu vel gera zinia, as vel laukiuosi. Mane priziurinti gydytoja lyg ir itare kad man gali buti kaklelio nepakankamumas i kad reikia labai stebeti ir esant pavojui uzsiuti kakleli. Einant 20 savaitei prasidejo skausmai, nors iki to jokiu skausmu nebudavo. Nuvaziavau i ligonine, bet deja uzsiuti kakleli jau buvo per velu, per didelis atidarymas. Ir vel gimdymo skatinimas ir mes vel nebeturim savo angeliuko.
Jau visko buvo per daug ir galvojau kad turiu susitaikyti, tuo labiau, kad po trecios netekties niekaip negalejau pastoti 4 metus.
Bet esu dekinga likimui, kad susipazinau su puikia gydytoja, kuri is pradziu surado priezasti kodel negalejau pastoti, pasiule padaryti histeroskopija ir jau kita menesi po histeroskopijos suzinojau kad pavyko pastoti. Si karta uzsiregistravau pas ta pacia puikia gydytoja ir deka jos puikios prieziuros ir aciu Dievui turiu nuostabia dukryte, kuriai dabar 4 menesiai.
As visa laika tvirtai tikejau, kad man pavyks, nors teko ir vyra itikineti vel bandyti, ir pastojus rizikuoti daryti kaklelio uzsiuvimo operacija, nes jos metu irgi galejo ivykti persileidimas. Taciau patekau pas tikrus profesionalus gydytojus ir aisku besimeldziant Dievui viskas ivyko gerai.
Tai kad nepraraskite vilties, kad ir kaip butu skaudu. Mes, moteris stiprios ir viska galim padaryti, kad tik pajusti ta moinystes dziaugsma.
Gellwe,tu nuostabi 
uzjauciu,kad tiek skausmo teko patirti,bet suteiki stiprybes kitoms atsitiesti ir gyventi galvojant teigiamiau... 
MAn jau sio menesio gale metai kaip maziuke iskeliavus...bet as be galo laiminga,nes turiu Dievo siustus vaikucius,del kuriu ir neleidziu sau per daug isijaust i ta skausma.
uzjauciu,kad tiek skausmo teko patirti,bet suteiki stiprybes kitoms atsitiesti ir gyventi galvojant teigiamiau... MAn jau sio menesio gale metai kaip maziuke iskeliavus...bet as be galo laiminga,nes turiu Dievo siustus vaikucius,del kuriu ir neleidziu sau per daug isijaust i ta skausma.
Sveiki su dideliu skausmu jungiuosi prie jusu.Vakar nebetekomsavo mazojo angeliuko,kuris buvo labai laukiamas ir mylimas.Deja.Nestumas ejo gerai, 14 savaiciu, vakar ryte atsibudus nuejus i tualeta pastebejau krauja,paskambinau gydytojai,liepe skubiai atvykti pas ja,po apziuros liepe vaziuoti i priimamaji ir kad placenta zemai.Nuvykus i ligonine, atejo gydytoja daryti echoskopa, ziuredama i ekrana ji tylejo, bet maciau ir jauciau kad kazkas negerai.Vyras mate musu dziaugsma,deja gydytoja liepe atsisest ir pasake kad ji nemato nei judesiu, nei sirdutes plakimo negirdi, jis nustojo egzistuoti jau 11 savaiciu, 3 savaites as ji dar nesiojau deja jau nebegyva,gydytoja man nerode,vyro paklausiau ar mate angeliuka,atsake kad taip,jis jau gulejo zemyn galvyte ir deja nejudejo.Ta sekunde zeme is po koju slydo,norejosi mirt.Turim dvi dukrytes,zinau kad privalau gyventi toliau, deja sirdis nori mirti.
