Besilaukdama trečiojo sūnaus dažnai galvojau apie savo pirmąjį angelėlį ir liūdna buvo. Kaip rašiau baimė lydėjo mane visą trečiajį neštumą. Bijojau ir masčiau, kokias mintis aš siunčiu savo mažuliui. Xiuke, niekas skausmo nesumažins, jokie žodžiai jo neužglaistys ir pažadai, kad viskas bus gerai yra niekiniai. Viskas bus taip, kaip bus ir deja mes esam visiškai bejėgės ką nors pakeisti ar įtakoti. Jei lemta turėti tą išsvajotą vaikelį, taip ir bus. Bet svarbiausia ką noriu parašyt, tai tau laukiantis dabar mažiuko reikia stengtis blokuot mintis ir tikėti, siųsti padrąsinimus kukuliui, kuris gyvena pilvelyje. Kuo gražesnės mintys, tuo mažulis bus stipresnis. Kai nebežinau kaip save kaltinti, tai svarstau, kad ta mano baimė, tos juodos mintys nepadėjo mano mažuliui būti stipriam. Buvo per daug baimės, per mažai tikėjimo.
Xiuke ir kitos merginos, kaip ten bebūtų, tam kad skausmas apmalštų reikia ryžtis dar vienam neštumui, tikėti laiminga pabaiga. Juk ir mums kada nors turi pasisekti.
Esu po trečio cezario ir dabar sėdžiu namie laukdama, biuletenio pabaigos ir žinodama kad eisiu į darbą, kaip mano vyras sako : " jie jau priprato, kad tavo dekretas trunka tik kelis mėnesius". Tos dienos labiausiai ir nekenčiu, kai visi žiūrės ir nežinos ką pasakyt... Sakyt nieko nereikia, tiesiog neaišku kodėl esu taip prakeikta.
Bet parašyt iš tiesų norėjau tai, kad net dabar praėjus tik mėnesiui po mano mažučio mirties, tvirtai žinau, kad bandysiu vėl. Ir eina velniop ta gamta, dievas, likimas ar velniai žino kas. Desperatiška, bet tuo dabar gyvenu.
na del bandymu, tai nezinau kodel kitos pabijo bandyti vel...as turejau tu baimiu, bet cia tik kol pastoji...kazkada juk turi pasisekti, beto o jei netyciukas, kas tada juk su vyru gyvenu, tad tu nestumu gali pasitaikyti ir neplanuojant
as kazkaip galvojau, kad nestumas kitaip paveiks mane, kad pamirsiu, kas buvo ir pan...nu blogas isitikinimas buvo, nes suprantau, kad niekas nepakeis prarastojo, nes tai jau kitas vaikelis bus...o kai gims paziuresiu, kaip vel mano poziuris pasikeis...
o del nestumo, aisku galvoju pozityviai, bet jau nebeleidziu sau svajoti...ar pirkti daiktu...viskam dar bus laiko...tiesiog maziau svajoniu dabar...
as kazkaip galvojau, kad nestumas kitaip paveiks mane, kad pamirsiu, kas buvo ir pan...nu blogas isitikinimas buvo, nes suprantau, kad niekas nepakeis prarastojo, nes tai jau kitas vaikelis bus...o kai gims paziuresiu, kaip vel mano poziuris pasikeis...
o del nestumo, aisku galvoju pozityviai, bet jau nebeleidziu sau svajoti...ar pirkti daiktu...viskam dar bus laiko...tiesiog maziau svajoniu dabar...
Šianakt praradau tai, kuo jau buvau pradėjusi džiaugtis, po visų abejonių, nerimo, pasimetimo.. Pajutau NORĄ PLAUKTI.. o dabar tik skęsti.. Mano mažam spirgučiui buvo dar tik ~7 savaitės, bet juk jau tada mylėjau..
Labiausiai šokiravo žodžiai, jog jis dar negimęs buvo, nėra taip liūdna, negali taip skaudėti.. Bet kaip suprast negali?? Juk iš to mažo vaisiaus būtų išaugęs dar vienas žmogus, vadinęs mane mama..
Labiausiai šokiravo žodžiai, jog jis dar negimęs buvo, nėra taip liūdna, negali taip skaudėti.. Bet kaip suprast negali?? Juk iš to mažo vaisiaus būtų išaugęs dar vienas žmogus, vadinęs mane mama..
QUOTE(Blakstute @ 2012 04 10, 15:28)
Labiausiai šokiravo žodžiai, jog jis dar negimęs buvo, nėra taip liūdna, negali taip skaudėti.. Bet kaip suprast negali?? Juk iš to mažo vaisiaus būtų išaugęs dar vienas žmogus, vadinęs mane mama..
patikek, labai suprantu Tave... Gal del to, kad aplinkiniu reakcija tokia, nesinori niekam niekam, net patiems artimiausiemas pasakotis, nes tai suprasti gali tik ta isgyvenes. Nors, zinai, ir tu isgyvenusiuju reakcija ir supratimas daznai buna visai priesinga. O gydytoju nuomone irgi, deje, ne pati geriausia. Jie tai vadina "naturalia atranka".
Jie visada isliks Musu sirdies vaikuciais, kad ir kaip bebutu....
Sveikos brangiosios,
As ir sielvarta turejau del dar negimusio stebuklelio. Savojo netekau kai ejo 6-7sav. sustojo sirdute. Pati viska iskraujavau su didziuliais skausmais. Man tai buvo didelis kosmaras, nes gyvenau su vyru 8 metus ir nesisaugodama nepastojau, kuomet su pirmuoju issikyriau isejau gyvent su nauju zmogumi, buvau sokiruota kad po 2 menesio gyvenimo kartu as laukiaus. Visi taip dziauges, buvau lepinama ir ta diena buvo vasario 10d. niekas nerupejo, niekas nebebuvo idomu. Kai isejau is klinikos maniskis suprato viska is mano asarotu akiu. Verkem abu savaite , antra reikejo jau raminanciu ir greitosios man. Paskui ejau darytis tyrimus visus, nes seimos daktare siunte del skydliaukes . Pamenu jos zodzius sako pamatysi silpnas uzleis vieta stipresniam. Apie antra bandyma net negalvojom. Nutarem pusmeti saugotis. Ir ka Jus manot balandzio gale as pasijutau silpnokai, po gimtadienio savo vis nesulaukiau menesiniu. Pasidariau testa ir teigiamas. Si karta tylejom ir nieko nesakem kol nesuejo 17 sav. Paskui visus sokiravom, atsokom vestuves, sulaukem ziemos , o paskutines savaites maniau isprotesiu nuo laukimo. Gydytojam atsibodom su savo lankymaisis. O mano stebuklas tikrai sunkiai atejo isbuvo ilgiau termino visas 11dienu. Gimdykloj pradejo sirdutes aparatas nebefiksuot sirdeles, o operacinej nebuvo kam daryt cezario. Bet aciu likimui ar Dievui mes siandien jau metuku ir 4 men. Esu dekinga gyvenimui kad leido pajaust motinyste ir patirt si jausma. Laikykites brangiosios ir bandykit, manau turi pavykt. Lb daug linkiu ryzto ir stiprybes visoms.
As ir sielvarta turejau del dar negimusio stebuklelio. Savojo netekau kai ejo 6-7sav. sustojo sirdute. Pati viska iskraujavau su didziuliais skausmais. Man tai buvo didelis kosmaras, nes gyvenau su vyru 8 metus ir nesisaugodama nepastojau, kuomet su pirmuoju issikyriau isejau gyvent su nauju zmogumi, buvau sokiruota kad po 2 menesio gyvenimo kartu as laukiaus. Visi taip dziauges, buvau lepinama ir ta diena buvo vasario 10d. niekas nerupejo, niekas nebebuvo idomu. Kai isejau is klinikos maniskis suprato viska is mano asarotu akiu. Verkem abu savaite , antra reikejo jau raminanciu ir greitosios man. Paskui ejau darytis tyrimus visus, nes seimos daktare siunte del skydliaukes . Pamenu jos zodzius sako pamatysi silpnas uzleis vieta stipresniam. Apie antra bandyma net negalvojom. Nutarem pusmeti saugotis. Ir ka Jus manot balandzio gale as pasijutau silpnokai, po gimtadienio savo vis nesulaukiau menesiniu. Pasidariau testa ir teigiamas. Si karta tylejom ir nieko nesakem kol nesuejo 17 sav. Paskui visus sokiravom, atsokom vestuves, sulaukem ziemos , o paskutines savaites maniau isprotesiu nuo laukimo. Gydytojam atsibodom su savo lankymaisis. O mano stebuklas tikrai sunkiai atejo isbuvo ilgiau termino visas 11dienu. Gimdykloj pradejo sirdutes aparatas nebefiksuot sirdeles, o operacinej nebuvo kam daryt cezario. Bet aciu likimui ar Dievui mes siandien jau metuku ir 4 men. Esu dekinga gyvenimui kad leido pajaust motinyste ir patirt si jausma. Laikykites brangiosios ir bandykit, manau turi pavykt. Lb daug linkiu ryzto ir stiprybes visoms.
kaip skaudu skaityti ir as noriu tiketi jog mano angelas su manimi ir atleido man.. Jauciuosi kalta, kad nesugebejau jo issaugoti tokio mazutelio man atliko priverstini valyma 7 nestumo savaite, nes maziukas butu gimes apsigimes, as pastojus sunkiai susirgau, gyde labai stipriais vaistais.Prabego jau virs metu, bet nuo tada rodos tik krentu, nemaniau kad toks skausmas imanomas, teko ir ligonineje paguleti del sunkios nemigos ir depresijos, regis ejo ir praejo viskas, bet nepamirsiu niekada, kazkoks liudesys liko sirdyje, toks keistas ilgesys kazko.zinau kada turejo gimti, uzdegu ir zvakele baznycioje ir mintimis pakalbu, atrodo ta nelaiminga siela vaiksto prie manes, jauciu begaline kalte, rauzati ir nusivilima.Zinau, tai tik septynios savaites, bet as jauciausi laiminga, svajojau apie mergyte, kuria buciau pavadinusi Egle dabar vel galeciau lauktis, bet nezinau ar nestumas suteiks man tai, ka praradau, ar vel nepasikartos tas pats, nemoku gyvent kitaip, tik mintimis nuskrendu pas ja, kaip ji atrodytu, ka veiktu...skaudu
Laba diena.
Turiu klausima, ar Jums leido palaidoti?
Man niekas nesiule, nieko ir neklausiau, ne tas galvoj buvo.
O kaip su tuo laidojimu?
Turiu klausima, ar Jums leido palaidoti?
Man niekas nesiule, nieko ir neklausiau, ne tas galvoj buvo.
O kaip su tuo laidojimu?
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 19:32)
Laba diena.
Turiu klausima, ar Jums leido palaidoti?
Man niekas nesiule, nieko ir neklausiau, ne tas galvoj buvo.
O kaip su tuo laidojimu?
Turiu klausima, ar Jums leido palaidoti?
Man niekas nesiule, nieko ir neklausiau, ne tas galvoj buvo.
O kaip su tuo laidojimu?
leido.aišku,kad dar paklausė ar imsim.gimė išnešiotas kūdikis,išgyveno parą
nežinau,kokio amžiaus Jūsų kūdikis
Mano berniukai buvo 19 savaiciu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 20:16)
Mano berniukai buvo 19 savaiciu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
Gal tokiu neleidzia laidoti, kazkokiam nesusipratime esu.
Labai Jūs užjaučiu
Dėl kokios priežasties?
Kur dabar yra kūnelis?
Nieko nebežinau, mane išrašė 7 ryto, ir tokiam transe grįžau namo.
Tik dabar po 1.5 menesio pradejau dometis.
Tik dabar po 1.5 menesio pradejau dometis.
QUOTE(dvynukiene @ 2012 06 08, 20:31)
Nieko nebežinau, mane išrašė 7 ryto, ir tokiam transe grįžau namo.
Tik dabar po 1.5 menesio pradejau dometis.
Tik dabar po 1.5 menesio pradejau dometis.
Jūs jį pagimdėt?Čia lt?