Sveikutes visos...niekad nemaniau, kad teks jungtis prie jusu, deja...turim maza angeleli Gabrieliu danguje ir salta kapeli...oi, kaip suprantu jus visas...skauskas neispasakytas, atrodo sirdi is krutines kas isplese...prabego menuo, o as vis dar tikiuos stebuklo ir kad viena ryta mano sunelis kaip visad suspurdes pilvely...deja...tenka grizti i skaudzia realybe... dziaugiuosi tik tuo,kad skirtingai nei kai kurios is jusu, turejau galimybe isvysti savo angeliuka, ji paglosyti...mums buvo jau 36 sav. ir kaip gydytojai sake, tokio amziaus gime kudikiai jau gali kuo puikiausiai isgyventi patys...deja, dievulis nusprende kitaip ir musu angeliuka pasieme pas save...o jis buvo tikras angeliukas... baisiausia,kad darytas cezaris ir dabar planuoti kita stebukleli galesim tik gydytojams leidus o taip noretus kuo greiciau glausti prie krutines savo kudiki, nes negaliu eiti gatve ir matyt kudikeliu....skausmas pleso krutine Gal musu tarpe yra mamyciu, kurioms buvo atliktas cezaris? po kiek laiko pastojote, kaip sekesi isnesiot?
Sveikutes visos...niekad nemaniau, kad teks jungtis prie jusu, deja...turim maza angeleli Gabrieliu danguje ir salta kapeli...oi, kaip suprantu jus visas...skauskas neispasakytas, atrodo sirdi is krutines kas isplese...prabego menuo, o as vis dar tikiuos stebuklo ir kad viena ryta mano sunelis kaip visad suspurdes pilvely...deja...tenka grizti i skaudzia realybe...
dziaugiuosi tik tuo,kad skirtingai nei kai kurios is jusu, turejau galimybe isvysti savo angeliuka, ji paglosyti...mums buvo jau 36 sav. ir kaip gydytojai sake, tokio amziaus gime kudikiai jau gali kuo puikiausiai isgyventi patys...deja, dievulis nusprende kitaip ir musu angeliuka pasieme pas save...o jis buvo tikras angeliukas...
baisiausia,kad darytas cezaris ir dabar planuoti kita stebukleli galesim tik gydytojams leidus o taip noretus kuo greiciau glausti prie krutines savo kudiki, nes negaliu eiti gatve ir matyt kudikeliu....skausmas pleso krutine
Gal musu tarpe yra mamyciu, kurioms buvo atliktas cezaris? po kiek laiko pastojote, kaip sekesi isnesiot?
noriu nuraminti - man taip pat buvo atliktas cezaris, kai gimė angeliukas. Pastojau maždaug po pusmečio, o antrą vaikutį pagimdžau pati! Aukščiau nosį, ateis ir šviesesnės dienos, tikrai.
Bandau tiket,kad dievulis daves mums taki isbandyma, atsius ir dziaugsmo,taciau taip baisu prisisvajoti...gi visai neseniai svajojau kaip glausiu savo suneli, mylesiu, rupinsiuos juo ir stai...
Sveikos... Manes tai visiskai neguodzia ta mintis, jog turiu ANGELIKA...po zeme...nesijauciu jokia isskirtine, tik jauciu begalini skausma ir tustuma sirdyje... nebezinau ka bedaryti su savimi...nebezinau, nebeguodzia nei vyras, nei vyresnioji mergaite...tik dabar supratau,kad svetimo skausmo nebuna, kad nepatyrus skausmo,pats negali isgyventi kito, negalvojau,kad taip yra sunku praradus savo vaika...viskas ivyko dar taip nesenai...o dienos atrodo slenka kaip amzinybe... Musu Melisa gime liepos 15d 4570g ir 60cm...Dar liepos 2oje ziurejo mane ekoskopu ir geras , patyres gydytojas ir nieko jis nemate, nesuprantu kaip...paskui as jau ir pati kvaile nepajutau ,kad judesiu neliko, nesupratau...kaltinu save, nebezinau ka bedaryt, pienas kaupiasi,kad ir vaistus geriu nuo laktacijos mazejimo...istisai verkti norisi, negaliu, tvardausi, nes mergaite klausineja mama kas yra? as nebegaliu, su vyru nekalbam ta tema, skaudu abiem,bijom vienas kito zvilgsniu...kosmaras kazkox...sunku suvokt kas atsitiko, nezinau nei ko griebtis, dar kiti siulo kreiptis i teisma ir pan...ka as ten belaimesiu,juk gyd visad teisus...ekspertai nustate daugybinius placentos infarktus...nes nerstumo metu cukrus buvo 7,3, bet mano gine pareiske kad tai normalu...kaip dbr zinom-tai ir buvo mirimo priezastis...gal kas susiduret su ta pacia diagnoze ir galit daugiau paaiskint??? cia reikia jau leliu gimdyt ir krikstyt, o mes vezames i kapus...skausmas begalinis,iseinant is gimdymo namu verkiau kruvinom asarom...nebetikiu, nei Dievu , nei likimu, vis pergallvoju,kad gal kazka blogai padariau kad mus taip nubaude...bet kodel ne mus, o musu mergaite, ta sunku suvokti labai...namai tokie nemieli ir tusti...ir visos mamos suvezimeliais taip nervina ir slegia (nesupykit)... patarlit,kas galit,kaip is to issikapstyti,kaip toliau gyventi??? atrodo pulsiu lauktis kito kudikelio, bet argi jis atstos sita?beto ir sveikata kazin ar leistu taip greit, tiek daug klausimu ir tiek mazai atsakymu... verysad.gif
Xiuke, Nasata laikykimes Surasete visas mano mintis Zinau,kad jokie paguodos zodziai dabar ne kiek neguodzia Norisi galvoti , kad reikia dar bandyti, bet jokie gydytojai neduoda jokiu garantiju,kad neteks dar karta to isgyventi... Bijau net noreti
Bet manau jei siokia tokia viltis yra, tai visada verta. Gyvenu kiekviena diena laukimu, kai galesiu pagaliau susiplanuoti nestuma, kai bus laukimas, kai pagaliau laikysiu rankose kudikeli. Tuo ir gyvenu. Baltu pavydu stebiu nestukes, mamytes su vezimais. Laukiu, laukiu, laukiu...
Bet manau jei siokia tokia viltis yra, tai visada verta. Gyvenu kiekviena diena laukimu, kai galesiu pagaliau susiplanuoti nestuma, kai bus laukimas, kai pagaliau laikysiu rankose kudikeli. Tuo ir gyvenu. Baltu pavydu stebiu nestukes, mamytes su vezimais. Laukiu, laukiu, laukiu...
Taip laukiau, kad greiciau MMM prasidetu, o kai pagaliau atejo, issigandau, net sirdute suvirpejo... tiek dvejoniu, tiek baimiu, ar viskas bus gerai... Sustojau ir reikia siek tiek laiko susigyventi su ta mintimi, kad uzsimegs nauja gyvybe, reikia prie jos priprast, cia kaip savotiskas sokas. Taip noriu, bet ir taip bijau...
Taip laukiau, kad greiciau MMM prasidetu, o kai pagaliau atejo, issigandau, net sirdute suvirpejo... tiek dvejoniu, tiek baimiu, ar viskas bus gerai... Sustojau ir reikia siek tiek laiko susigyventi su ta mintimi, kad uzsimegs nauja gyvybe, reikia prie jos priprast, cia kaip savotiskas sokas. Taip noriu, bet ir taip bijau...
as ir lb noriu ir lauku..bet zinau, kad tikrai reix islaukt bent ta puse metu, kad organizmui nebutu soko, plius kol visus tyrimus dar pasidarysiu, bet kol kas gyvenu mintimis tik apie tai...niekam to nesakau, bet dbr mano tikslas tik tox, kad ir neatstos kitas leliukas prarastojo, bet negaliu kitaip, kai rankos tuscios ir sirdis neuzimta...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...
Taip laukiau, kad greiciau MMM prasidetu, o kai pagaliau atejo, issigandau, net sirdute suvirpejo... tiek dvejoniu, tiek baimiu, ar viskas bus gerai... Sustojau ir reikia siek tiek laiko susigyventi su ta mintimi, kad uzsimegs nauja gyvybe, reikia prie jos priprast, cia kaip savotiskas sokas. Taip noriu, bet ir taip bijau...
As irgi jau sulaukiau MMM. Dabar laukiu kada vaziuosiu i Lt, pasidarysiu visus tyrimus, pasikonsultuosiu su daktarais ir bandysim O visas blogas mintis snegiuos nustum i sali.... Cia daktarai, leidzia po 6savaiciu pastot, jei atsiranda MMM, sako, kad po ju jau galim
o taip noretus kuo greiciau glausti prie krutines savo kudiki, nes negaliu eiti gatve ir matyt kudikeliu....skausmas pleso krutine 
