Pusryčiai veikliai moteriai ir visai šeimai

Noriu jūsų paklausti?,jeigu sausuose pusryčiuose yra 50% džiovintų vaisių,kaip juos geriau virti piene ar vandenyje?

Skaičiau straipsnį apie kultūristus kurie ruošdamiesi varžyboms visai nevalgo angliavandenių, o tik baltymus. Kodėl? Juk energija, kurios jiems taip reikia, gaunama iš angliavandenių. Tai kur čia šuo pakastas?

Mano draugės atsisako pusryčių, nes jie sukelia milžinišką apetitą dar nesulaukus pietų. Ar jos teisios?

O kiek angliavandenių reikėtų suvartoti per dieną?

O man, atvirksciai, sociai papusryciavus bloga darosi, jauciuos nedarbinga. Kaip , pvz., dabar

Geriausia vandenyje.

Kūlturistmas yra svarbi kūno forma, raumenų būklė, kurie yra sudaryti iš baltymų. Prieš treniruotės jie nevalgo angliavandenių, nes skylant 1 g angliavandenių išsiskiria 0.55 g vandens ( 1 g baltymų - 0,42g vandens), beto jie visiškai negeria vandens. Taip jie save "džiovina".

Papildyta:


Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad angliavandeniai sudarytų apie 55-75 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrūs < 10 proc., t.y. :
moterims 300 g per dieną
vyrams 500 g per dieną
sunkiai fiziškai dirbantiems , sportininkams iki 600-700 g per dieną
Rekomeduojamas skaidulų kiekis suaugusiems yra 20-40 gr, o esant hipercholesterolemijai (t.y. padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje) 50 gr per dieną.

[quote=SitNesa,2010 07 01, 10:44]
Mano draugės atsisako pusryčių, nes jie sukelia milžinišką apetitą dar nesulaukus pietų. Ar jos teisios?
[/qu

Angliavandeniai skistomi ne tik pagal molekulinę strūktura (paprastieji ir sudetingiėji), bet ir pagal suvirškinimą,pasisavinimą greiti, bei veikimą į gliukozės koncentraciją kraujyje. Tai atspindi glikeminis indeksas. Aukščiausią (didžiausią) glikemijos indeksą turi angliavandeniai, kurie greičiausiai suskaidomi ir pasisavinami organizme. Žemiausią (mažiausią) glikemijos indeksą turi angliavandeniai, kurie organizme skaidomi lėčiausiai, tuomet gliukozė į kraują išskiriama tolygiai. Todėl rekomenduojama pusryčiams valgyti angliavandenius su įvairiu glikeminiu indeksu: mažo ir vidutinio. Tai galėtu būti, pavyzdžiui, pusrytainis (vidutinis glikeminis indeksas) su jogurtu ar pienu (mažas glikeminis indeksas). Toks maisto derinimas tikrai nesukels alkio jausmą iki pietų.
Dar reikėtų atsižvelgti į porcijos dydį. Vienas obuolys ar stiklinė sulčių - pusryčiais vadinti negalima

Sveiki, tiek visur rasoma ir snekama sveikos mitybos tema , tai kuo skiriasi sveikas maistas nuo sveikos mitybos? ar tai tas pats?

Pūsryčiai turi sudaryti 25–30 proc. viso paros maisto energijos vertės. Iš ryto idealiai tinka maistas turintis daug sudėtinių angliavandenių (pvz.avižinė košė, pusrytainis), kurie yra pagrindinis "kuras" mūsų organizmui, ypač smegenims, gerai virškinamas ir neapsunkina žarnyno veiklą.
Rekomenduotina valgyti lėtai, maista gerai kramtyti ir atsikelti nuo stalo jaučiant nedidelį alkį (sotumo jausmas ateina praėjus 15 -20 minučių po valgio).
Papildyta:

Sveika mityba - tai tokia mityba, kuri aprūpina žmogaus organizmą visomis būtinomis maisto medžiagomis. Rekomenduojama vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinta sveikos mitybos piramide, kurioje visi maisto produktai suskirstyti į šešias grupes. Norint gerai jaustis reikia rinktis daugiau maisto produktų, sudarančių piramidės pagrindą, ir mažinti produktų, išdėstytų viršutinėse piramidės dalyse, kiekį. Sveikos mitybos piramidė nurodo, kokią dalį vienas ar kitas produktas turėtų užimti paros maisto racione. Ji ypač gerai atspindi visas esmines, moksliškai pagrįstas, sveikos mitybos tendencijas. Pagrindinės sveikos mitybos taisykles:
1. Valgyti kuo įvairesnį maistą
2. Stengtis išlaikyti normalu kūno svorį, kasdien aktyviai judėti
3. Rinktis maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų riebalų ir cholesterolio
4. Vartoti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų
5. Saikingai vartoti druską ir cukrų
6. Riboti alkoholio vartojimą.
Sveikos mitybos principai:
1). Nuosaikumas: svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai
2). Įvairovė: su maistu būtina gauti apie 50 maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą.
3). Subalansuotumas: tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų santykis.
Nėra sveiko ar nesveiko maisto. Kiekvienas maisto produktas turi tam tikrą poveikį žmogaus sveikatai: vieni daugiau naudingesni, kiti mažiau naudingą poveikį.

Tai o kaip žmogui, norinčiam "teisingai" maitintis, valgyti taip, kad būtų ir nauda ir svorio nepriaugtum? Kuo remtis? Sveiko maisto principu, sveiku maistu, atskirai valgant angliavandenius nuo baltymų, ar vis tik geriau sveika mityba, nemaišant tik na žuvies mėsos su bulvėm, bet valgant viską,ir tipo po mažai Visaip bandau susidėlioti, vienur rašo vienaip, kitur kitaip, nesuprasi, kaip atsirinkti tai, kas naudingiausia

Egzistuoja daug įvairių teorijų (tarp jų teorija, kai angliavandeniai ir baltymai valgomi atskirai) kaip reikia maitintis tam, kad nepriaugti svorio, apsisaugoti nuo lėtinių ligų, bet dauguma iš jų moksliškai nepagrįstos.
Šiandieninės medicinos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos patarimus sveikos mitybos klausimais iliustruoja Sveikos mitybos piramidė (http://vasc.sam.lt/vasc/m/m_images/wfiles/iHPP0D8E6.jpg).