labai grazu
QUOTE(taša @ 2012 07 15, 20:25)
idomu, ar Drakono urvas ir Arto - panasus? kuris brangesnis/pigesnis? kuris idomesnis/zavesnis? ar daugmaz panasus? 
Artos urvai gana įspūdingi, bet visi urvai kažkuo panašūs, t.y. įdomūs pirmą kartą. Kaina jei neklystu 11 Eur, vaikams iki kažkiek metų (gal 12 ) nemokamai. Drakono urvuose neteko būti.
Žilvino reportažas apie Maljorką paskatino mane prisiminti savo jau seną kelionę į šią fantastišką salą. Prisiminiau, kad taip ir nebaigiau savo reportažo. Dabar jau nebepamenu faktų, bet puikus jausmas prisimenant tas atostogas išliko. Dalinuosi tuo ką mačiau su Jumis
Pamenu, kad traukėme link Formentoro švyturio ir sustojome apžvalgos aikštelėje. Akį patraukė kalnas, su kažkokiu bokštu. Ten aukštai lyg kažkas juda.. sakau dukrai, kažin kokie bepročiai gali ten važiuoti...
Dairomės aplinkui
Pasižvalgę pajudame link Formentoro. Vienoj vietoj kelias šakojasi. Klausiu, kur sukame. Dukra mosteli į vieną iš kelių - pasakyta-padaryta ir mes jau važiuojame beprotišku serpantinu, kur vietomis praktiškai nėra asfalto ir jokių atitvarų, kelias eina stačiai aukštyn ir sukasi - vadinasi sukdama matau tik dangų. Besilenkiant su kitu automobiliu susikabiname veidrodėliais... Tada man buvo baisu
Ir štai, mes vienos iš tų bepročių - stovime ir dairomės prie to bokšto ant uolos
Pamenu, kad traukėme link Formentoro švyturio ir sustojome apžvalgos aikštelėje. Akį patraukė kalnas, su kažkokiu bokštu. Ten aukštai lyg kažkas juda.. sakau dukrai, kažin kokie bepročiai gali ten važiuoti...
Dairomės aplinkui
Pasižvalgę pajudame link Formentoro. Vienoj vietoj kelias šakojasi. Klausiu, kur sukame. Dukra mosteli į vieną iš kelių - pasakyta-padaryta ir mes jau važiuojame beprotišku serpantinu, kur vietomis praktiškai nėra asfalto ir jokių atitvarų, kelias eina stačiai aukštyn ir sukasi - vadinasi sukdama matau tik dangų. Besilenkiant su kitu automobiliu susikabiname veidrodėliais... Tada man buvo baisu
Ir štai, mes vienos iš tų bepročių - stovime ir dairomės prie to bokšto ant uolos
Tolumoje matome Formentoro švyturį
na gal ir nėra blogai, kad čia pakilome. Dar vienas extrymas nusleisti
Šis vaizdas jau nuo švyturio
QUOTE(rarity @ 2013 04 05, 21:01)
Del tokio vaizdo ir vaziuoji. Nors ir kaip nesinori
Skaitantiems ir ziurintiems reiktu zinoti, kad "gyvai" tai N kartu ispudingiau ir graziau
Oras buvo nei blogas nei geras, bet nelijo, tai nusprendėme, kad dar spėsime nuvažiuoti į Sa Colobra ir apžiūrėti tarpeklį. Pakeliui Lluco vienuolynas, bet mes sustojame čia tik trumpam (atrodo fotografavau, bet foto jau neberandu 
). Pakeliui
Prie kelio link Sa Colobra informacinis pranešimas, kad nuo kažkiek iki kažkiek valandų (jau nepamenu, bet mes ten buvome kaip tik tuo metu) eismas serpantinu labai intensyvus, važiuoja daug turistinių autobusų ir siūloma vengti juo važiuoti.
Susėdame ant uolų užkąsti ir stebime po mūsų kojomis kaip gyvatę susirangiusį kelią, kuriuo tuoj leisimės.
Vienas iš mūsų keliavimo ypatumų, kad mes retai einame į maitinimo įstaigas. Mums labiau patinka susėsti kur nors nerealaus grožio vietoje, graužti vaisius ir mėgautis gamta ir ramybe.
Panašu, kad apie eismo intensyvumą buvo parašyta tiesa
Gražuolis kelias
Šiame serpantine yra įspūdinga vieta, vadinama kaklaraiščio formos serpantinu, t.y. kelias pralenda pats pro save - šios foto irgi nerandu
Maloniai pasėdėję matome, kad autobusai beveik baigėsi - galime leistis į kelią.
Kiek pavažiavus, kad nepasirodytų mažai extrymo, užsižiebia kuro lemputė 
Mačiau, kad kuro nėra labai dauga, bet mano manymu tai dar neturėjo įvykti. Matyt važinėjant serpantinais kuro mašiniukas valgo gerokai daugiau. Kol kas nepanikuoju - nusileisime žemyn, ten yra miestelis ir pamaitinsime savo draugą. Nusileidžiame. TEN NĖRA NIEKO. Stovėjimo aikštelė, jūra, kalnai, pora kavinukių Užkalbiname ten dideliu traktoriumi kažką dirbančius darbininkus - šiaip taip susikalbame nežinau kokia kalba - jie mums aiškina, kad turime kilti į kalną ir ten už (nepamenu kiek km bus degalinė). Na aišku, kad ne Lietuva - čia būtų nusiurbę kelis litrus dyzelio ir pagelbėję mums 
Jokia tarpeklio apžiūra manęs nebedomina, galvoje sukasi vienintelė mintis - kas bus, kai kylant pasibaigs kuras. Tiesa, važiuodami kalnuose matėme šeimą prie sugedusio automobilio, bandančią slėptis nuo saulės menkučiame šešėlyje. Nejaugi mūsų laukia tas pats. Logika sako, kad kuro tikrai užteks, juk ką tik įsijungė lemputė, vadinasi turime bent jau 50 km atsargoje, o nuvažiavome gal 10, degalinė už kokių 25-30 km.
Žinokit į tą baisųjį serpantiną užvažiavau 4 bėgiu
Važiuoju ir mąstau, jei šiandien viskas bus gerai, tai ryt iš pat ryto važiuojame atgal į čia.
Užkilome, randame degalinę, o žmonių joje nėra. Automatinė. Grynųjų neima tik kreditines. Ok, kišame. Galima pasirinkti kalbą, renkamės anglų - kalba ispaniškai, renkamės vokiečių - tas pats. Kažkaip susigaudome ką daryti ir mes jau laimingos, mūsų automobiliukas taip pat. Į degalinę įvažiuoja dar vienas automobilis - dar vieni turistai bėdoje. Jiems bėda dar didesnė - jie neturi kreditinės. Ok, užpilame ir jiems. Jaučiamės puikiai. Leidžiamės į greitkelį ir traukiame link Palmos. Ryt vėl į Sa Colobrą
). PakeliuiPrie kelio link Sa Colobra informacinis pranešimas, kad nuo kažkiek iki kažkiek valandų (jau nepamenu, bet mes ten buvome kaip tik tuo metu) eismas serpantinu labai intensyvus, važiuoja daug turistinių autobusų ir siūloma vengti juo važiuoti.
Susėdame ant uolų užkąsti ir stebime po mūsų kojomis kaip gyvatę susirangiusį kelią, kuriuo tuoj leisimės.
Vienas iš mūsų keliavimo ypatumų, kad mes retai einame į maitinimo įstaigas. Mums labiau patinka susėsti kur nors nerealaus grožio vietoje, graužti vaisius ir mėgautis gamta ir ramybe.
Panašu, kad apie eismo intensyvumą buvo parašyta tiesa
Gražuolis kelias
Šiame serpantine yra įspūdinga vieta, vadinama kaklaraiščio formos serpantinu, t.y. kelias pralenda pats pro save - šios foto irgi nerandu
Maloniai pasėdėję matome, kad autobusai beveik baigėsi - galime leistis į kelią.
Kiek pavažiavus, kad nepasirodytų mažai extrymo, užsižiebia kuro lemputė
Mačiau, kad kuro nėra labai dauga, bet mano manymu tai dar neturėjo įvykti. Matyt važinėjant serpantinais kuro mašiniukas valgo gerokai daugiau. Kol kas nepanikuoju - nusileisime žemyn, ten yra miestelis ir pamaitinsime savo draugą. Nusileidžiame. TEN NĖRA NIEKO. Stovėjimo aikštelė, jūra, kalnai, pora kavinukių Užkalbiname ten dideliu traktoriumi kažką dirbančius darbininkus - šiaip taip susikalbame nežinau kokia kalba - jie mums aiškina, kad turime kilti į kalną ir ten už (nepamenu kiek km bus degalinė). Na aišku, kad ne Lietuva - čia būtų nusiurbę kelis litrus dyzelio ir pagelbėję mums Jokia tarpeklio apžiūra manęs nebedomina, galvoje sukasi vienintelė mintis - kas bus, kai kylant pasibaigs kuras. Tiesa, važiuodami kalnuose matėme šeimą prie sugedusio automobilio, bandančią slėptis nuo saulės menkučiame šešėlyje. Nejaugi mūsų laukia tas pats. Logika sako, kad kuro tikrai užteks, juk ką tik įsijungė lemputė, vadinasi turime bent jau 50 km atsargoje, o nuvažiavome gal 10, degalinė už kokių 25-30 km.
Žinokit į tą baisųjį serpantiną užvažiavau 4 bėgiu
Važiuoju ir mąstau, jei šiandien viskas bus gerai, tai ryt iš pat ryto važiuojame atgal į čia.
Užkilome, randame degalinę, o žmonių joje nėra. Automatinė. Grynųjų neima tik kreditines. Ok, kišame. Galima pasirinkti kalbą, renkamės anglų - kalba ispaniškai, renkamės vokiečių - tas pats. Kažkaip susigaudome ką daryti ir mes jau laimingos, mūsų automobiliukas taip pat. Į degalinę įvažiuoja dar vienas automobilis - dar vieni turistai bėdoje. Jiems bėda dar didesnė - jie neturi kreditinės. Ok, užpilame ir jiems. Jaučiamės puikiai. Leidžiamės į greitkelį ir traukiame link Palmos. Ryt vėl į Sa Colobrą
QUOTE(rarity @ 2013 04 05, 20:29)
Jaučiamės puikiai. Leidžiamės į greitkelį ir traukiame link Palmos. Ryt vėl į Sa Colobrą
taip akyse ir stovi tie serpantinai...laukiam kaip jums sekėsi veliau
