gyvenam su vyro vaikais

#61
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 11:38)
o kitos tik mato kokia as bloga, bet pacios tokioj situacijoj nera gyvenusios. jei mylite savo vaikus, nereiskia kad taip pat myletumete svetima.
pas psichologa nueiti as ne pries, aciu ir uz si patarima, jei nueisiu - galesiu trumpai parasyti ka sake.

Jei neraso, kad gyvena, tai nereiskia, kad negyvena.
Papildyta:
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 11:38)
kaip jos ta reikala sprendzia, galbut rado kazkokiu budu su vyro vaikais bendrauti ir pan., gal rado budu pozityviau matyti situacija.

Sveikinu su praregejimu!
Atsakyti
#62
QUOTE(juraga @ 2010 06 26, 10:24)
O man kazkodel atrodo, kad autore tiesiog savo purva ir siuksles ispyle forume.
Nematau, kad ji noretu kazka pakeist...
Tiesiog atsikrato savo brudu, ir taip ta bruda kitiems perduoda.
Ji net nesistengia tvarkytis su savim...
Kazkodel man toks ispudis, tikiuosi, kad as klystu, ir matau ne taip, kaip yra istiesu...

juraga, kiekvienas mato tai, ka nori matyt. Kazkodel pirmiausia i akis krenta "blogis", gerio ieskom labai labai giliai, jeigu aplamai ieskom. As asmeniskai esu isitikinus, kad nicniekas nevyksta be priezasties. Kaip sakoma- ir plaukas be Dievo zinios nenukrenta. Todel reiketu pabandyt zmogu suprast, isiklausyt i ji, o ne uzsipult ir pasmerkt. Kas butu, jeigu psichologai tokiais metodais dirbtu? Kodel jie stengiasi visame kame priezasti surast, jeigu jos is viso nera? Jus sakote, bruda ir siuksles ispyle forume. O jeigu ir taip? Jau vien tai rodo, kad autorei situacija rupi, kad jai reikia issikalbet, ir tas "siuksles" lauk ispilt. Juk i pilna inda nieko neipilsi, reikia ji istustint, ar ne? Tai ir su emocijom taip, neatsikracius blogu nebus vietos kitoms, galbut geresnems.
Kaip mums lietuviams truksta pakantumo ir tolerancijos, ajajaj..... verysad.gif
Atsakyti
#63
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 09:38)

beje is visu pasisakiusiu moteru tik viena gyvena kartu su vyro vaikais (aciu jai uz pasisakyma), o kitos tik mato kokia as bloga, bet pacios tokioj situacijoj nera gyvenusios.

as gyvenu su vyro sunumi jau pastariuosius 5 metus.motina ji mato karta metuose, keleta dienu. vaiku niekada anksciau neturejau. 21 metu tapau motina 6meciui berniuksciui. dabar turime bendra dukra.
sunku buvo pirmais metais- vyras imete mane i bendra 'katila' ir stebejo kaip mes'verdame'. kol apsitryneme buvo visko- ir barniu, ir pykciu. bet pries eidama kartu gyventi, zinojau- vyras turi vaika ir tai yra neatsiejama. kai buvau nescia siek tiek pergyvenau- o jei maniskio nemyles taip kaip pirmagimio? bet dukrai gimus visos baimes issisklaide. tiek vyrui, tiek berniukui sese yra labai brangi ir mylima. barniu turim ir dabar- tuo labiau prasideda paauglyste- ir saldainiu yra is parduotuves nukniaukes, ir i mokykla buvau keleta kartu kvieciama. be to- abu esam stipraus charakterio- karts nuo karto kaktom 'susiremiam'. bet niekada nesu galvojus, kaip cia ji is namu ispravodyti...
negerbciau ir nemyleciau savo vyro, jei butu numetes savo ir taip likomo nuskriausta sunu- motina pati pasakius, kad pas ja jausmu sunaus atzvilgiu didelis riebus nulis. man yra gera, kad zinau, nelaimei nutikus mano vaikas neliks numestas kokiam giminaiciui.
Atsakyti
#64
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 10:38)
vaikas nei geras nei blogas - tiesiog samoningai nieko blogo man nedaro, nevaro, nesukelia tycia kazkokiu problemu. bet - melagis ir "dar koks", tiesiog jo tokia natura, tai nera kazkas specialiai man blogai daroma.
beje is visu pasisakiusiu moteru tik viena gyvena kartu su vyro vaikais (aciu jai uz pasisakyma), o kitos tik mato kokia as bloga, bet pacios tokioj situacijoj nera gyvenusios. jei mylite savo vaikus, nereiskia kad taip pat myletumete svetima.
pas psichologa nueiti as ne pries, aciu ir uz si patarima, jei nueisiu - galesiu trumpai parasyti ka sake.
o purvo ir siuksliu forume manau yra kur kas daugiau negu kad as cia pilstau - visa, ko norejau tai tik pasisneketi su moterimis, jei tik yra gyvenanciu taip pat ir kaip jos ta reikala sprendzia, galbut rado kazkokiu budu su vyro vaikais bendrauti ir pan., gal rado budu pozityviau matyti situacija. siuksles pilstyti ir as moku, bet del to tingeciau rasineti.

jeigu idomu: man teko gyvent kartu. Du mano vaikai, du vyro. Ir trys is ju paaugliai (isskyrus mano maziausiaji). I smulkmenas nesileisiu, bet pasakysiu tik tiek - buvo momentu, kai maniau kad isprotesiu ir vaikus i siena istaskysiu. Vyro "angeliukai" specialiai erzindavo mane, todel, kad pavydejo tevo (skyrybu priezastis nebuvau). Prisigalvodavo tokiu dalyku, kad ir kantriausia zmogu is proto isvest galetu. Kiek asaru islieta, norejosi is namu begt, ir t.t. ir pan. Ir taip pora metu..... Po to santykiai susitvarke. Bet pareikalavo daug nervu, sveikatos ir begalines kantrybes.
Atsakyti
#65
QUOTE(daivinycia @ 2010 06 26, 11:49)
Kaip mums lietuviams truksta pakantumo ir tolerancijos, ajajaj..... verysad.gif

Tu teisi.

Bet su savo emocijomis reikia tvarkytis. Na, kas butu, jei kiekviena karta susidirginus lietumem savo emocijas?.. O gal yra ir kitu budu savo emocijas liet?..

O dabar, suisterikavo, issiliejo, o paskui, kai gavo kruva priesiskos reakcijos, kai pajuto, kad kiti susidirgino, tada susimaste ir pradejo rasyt apie tai, kaip butu galima pozityviai issprest situacija...
Taip, as suprantu, kad tai zmogiska, bet nejaugi tik toks kelias?
Atsakyti
#66
skyresi gal issireiskimo budai, nepasikeite mano nuomone per sitas 2 dienas kol tema sukurta. ir dabar - nenoriu as su juo gyventi. taip, mielai iskraustyciau. taip, neturiu tokios galimybes. tada ir belieka kitokiu sprendimu internete dairytis. temos neradau - sukuriau savo. nera taip, kad kruva "gruzo" man atvertu akis ir umai uzsigeisciau as su tuo vaiku gyventi.
Atsakyti
#67
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 12:06)
skyresi gal issireiskimo budai, nepasikeite mano nuomone per sitas 2 dienas kol tema sukurta. ir dabar - nenoriu as su juo gyventi. taip, mielai iskraustyciau. taip, neturiu tokios galimybes. tada ir belieka kitokiu sprendimu internete dairytis. temos neradau - sukuriau savo. nera taip, kad kruva "gruzo" man atvertu akis ir umai uzsigeisciau as su tuo vaiku gyventi.


Tai į vaikų namus atiduokit, kokios problemos blink.gif

O vyras su sūnum pas jus atsikraustė? Į jūsų namus? Ar jūs pas juos?

Kaip reaguoja vyras į šitą problemą? Ar prieš jį esate mylinti mama?
Atsakyti
#68
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 12:06)
skyresi gal issireiskimo budai, nepasikeite mano nuomone per sitas 2 dienas kol tema sukurta. ir dabar - nenoriu as su juo gyventi. taip, mielai iskraustyciau. taip, neturiu tokios galimybes.

Visai jums stogeli nuvažiavo ar kokio bieso? Tai ką tam VAIKUI daryt, kad jūs su juo gyvent nenorit? Kai jis gatvėse šlaistytųsi ir po lapais miegotų, jūs geriau jaustumėtės, ramiau paliktų? Monstras esat, kokia iš jūsų ten motina bus.
Atsakyti
#69
QUOTE(cirp @ 2010 06 26, 11:06)
skyresi gal issireiskimo budai, nepasikeite mano nuomone per sitas 2 dienas kol tema sukurta. ir dabar - nenoriu as su juo gyventi. taip, mielai iskraustyciau. taip, neturiu tokios galimybes. tada ir belieka kitokiu sprendimu internete dairytis. temos neradau - sukuriau savo. nera taip, kad kruva "gruzo" man atvertu akis ir umai uzsigeisciau as su tuo vaiku gyventi.

Ir Maskva ne per viena diena pastate. biggrin.gif
Jums reikia kazkaip keisti poziuri i ta vaika. Jis nekaltas, jam begalo sunku. TIKRA MOTINA jo nenori, tai reik pagalvot kaip tas vaikas turi jaustis.
Autore, tikrai kreipkites i psichologus, jums reikia issiaiskint KODEL jusu toks poziuris i ta vaika. Nuo to reikia pradet, o ne kraustyt kazka is namu. Reikia ieskot priezasties, o ne salinti pasekmes.
Sekmes! 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo daivinycia: 26 birželio 2010 - 11:33
#70
žinot, jei moteriškė nebūtų nėščia, dar ne taip jai parašyčiau.... Šlykštu net skaityt, kur to vyro akys????? Tolerancija.... kam ta tolerancija? Ji kam nors tolerantiška? Bent jau bandė tokia būt? Poniutė, duok jai gyvenimą nuo nulio....
Atsakyti
#71
Glusa boba.
Atsakyti
#72
QUOTE(Akrilik @ 2010 06 26, 12:14)
Monstras esat, kokia iš jūsų ten motina bus.

Nu jau cia per stipriai...nera ji monstras. Pagal tai spresti, kokia ji motina bus absurdas... savas vaikas yra savas....
Atsakyti