tas vaikutis gi maziausiai cia kaltas...ir stengciaus, tada kad ta kuri nenori tiek ji ir tematytu....
kad jau tikroji mama taip to vaikelio nenori, as kaip tik stengciaus ji priimt kaip savo, ir duot jam meiles kiek eina tas vaikutis gi maziausiai cia kaltas...
ir stengciaus, tada kad ta kuri nenori tiek ji ir tematytu....
tas vaikutis gi maziausiai cia kaltas...ir stengciaus, tada kad ta kuri nenori tiek ji ir tematytu....
bet keistas vyro fetishas issirenka moteris nemylincias vaiku ir su jom susilaukia vaiku
QUOTE(Reika @ 2010 06 25, 19:12)
nu mielieji,jei man tai susiklostytu likimas,kad skirciausi ir susirasciau kita meile, o sis man pasakytu "kad nematyciau tavo sunaus", pasiulyciau eit pasukaut kitur...nes jei nepriima mano vaiko, tai bln...
Yra iprasta, kad jei moteris issikiria, tai vaikai auga pas ja ir kitas vyras, imdamas tokia i zmonas, nori nenori pamasto apie tai, ar gales ir nores priimti jos vaikus. Tuo tarpu jei issikiria vyras, vaikai paprastai buna tik kartkartemis pasirodantys sveciai jo gyvenime, taigi, kita, nauja moteriske gali puoseleti viltis, kad tu vaiku nei matys, nei girdes.. O jei vis del to nutinka kitaip, tada ir prasideda problemos...
manau, problema sitoje situacijoje,kad vyras isvis ta vaika turi.
Kaimynystėje gyvena berniukas, mama paliko kelių metukų ir nežinia kur dingo, augo su tėvu ir seneliais. Tėtis susirado naują žmoną, laukėsi vaiko. Kaip jis džiaugėsi: turėsiu naują mamą, ištisai šnekėdavo, stengėsi įtikti, o jie... išsikraustė ir paliko berniuką su močiute. Aš net pasakojant graudinuosi, nes tas vaikis dabar jau didelis. Bet būdamas mažas visada verkdavo, kad yra niekam nereikalingas...Tiesa išaugo vis bandydamas įsikabinti į gyvenimą. Puikus sportininkas, gerai mokosi ir pan.
Gaila man jūsų vyro vaiko, nes augti niekam nereikalingam yra pats baisiausias dalykas. Bent jau šnekėkit esu juo ir su vyru atvirai. Vaikiai jaučia kada jiems meluoja. O neapykantą ypatingai jaučia...
Gaila man jūsų vyro vaiko, nes augti niekam nereikalingam yra pats baisiausias dalykas. Bent jau šnekėkit esu juo ir su vyru atvirai. Vaikiai jaučia kada jiems meluoja. O neapykantą ypatingai jaučia...
toki vaika tevu kaimynysteje irgi zinau, graudu ziureti, kad niekam nereikalingas...motina paliko, tevas dar pries nestuma mete , dabar su kitu turi vaiku, o pirmagimis numestas pas senelius
man yra ziauru toks dalykas.
man yra ziauru toks dalykas.
Mano viena drauge, istekejusi uz issiskyrusio, turincio dukteri, man pasakojo apie ju pazinties pradzia. Kai jis pasake, kad issiskyres, tai ji pradejo mintyse sakyti: Na, tai kiek dabar man tu tavo vaiku reikes auginti? Taip is karto su tokia neigiama nuostata. Kai suzinojo, kad dukra gyvena su motina ir kad jau jai 13 metu, tai atlego. Kazkaip labai uzkliuvo man jos tas pasakymas. Ir ka? Nesusilauke ji vaiku su juo, nors kartu pragyveno virs 10 metu, o dabar jau per velu. Ir pas gydytojus vaiksciojo, ir operacijas daresi. Taip ir liks bevaike. Is vaiku namu auginti taip pat nenori, nes, pasak jos, genai ne jos. Tiosiog man jos gaila ir tiek su tokiu poziuriu ir tokiu gyvenimu. Galbut tikrai nereikai gimdyti ir auginti toms, kurios tu vaiku nenori? Savu ar savo mylimu vyru.
QUOTE(cirp @ 2010 06 25, 12:54)
mane labai erzina vyro sunus - be priezasties, todel stengiuosi ant jo neissilieti, taciau vis ieskau budu jam "iskeldinti". deja, yra viena problema - mama vaiko visai nenori ir nepriima, tiksliau ne ilgesniam nei poros dienu laikotarpiui, po to parsiuncia atgal su motyvacija "nera vietos", "brangu islaikyti" ir pan...
Taigi zinojai, kad vyras turi vaiku... tai reikejo negadinti nei sau, nei jam gyvenimo... Arba priimi zmogu su visu jo 'bagazu' arba ne...
beto jei mamai sunku vaika islaiskyti, tai visai suprantama, gi ne su svetimu gyvena, o su savo teciu,beto su mama matosi
QUOTE(Forget @ 2010 06 25, 18:04)
Kaimynystėje gyvena berniukas, mama paliko kelių metukų ir nežinia kur dingo, augo su tėvu ir seneliais. Tėtis susirado naują žmoną, laukėsi vaiko. Kaip jis džiaugėsi: turėsiu naują mamą, ištisai šnekėdavo, stengėsi įtikti, o jie... išsikraustė ir paliko berniuką su močiute. Aš net pasakojant graudinuosi, nes tas vaikis dabar jau didelis. Bet būdamas mažas visada verkdavo, kad yra niekam nereikalingas...Tiesa išaugo vis bandydamas įsikabinti į gyvenimą. Puikus sportininkas, gerai mokosi ir pan.
vaje... skaiciau ir tikrai nemaniau, kad paliks
gaila kad augdamas nemate paciu artimiausiu nariu meiles ir labai saunu kad nepasidave ir tvirtinos i gyvenima
ir niekaip nesuprantu kaip vyras kaip tevas galejo palikt vaika mociutei
QUOTE(Reika @ 2010 06 25, 21:03)
beto jei mamai sunku vaika islaiskyti, tai visai suprantama, gi ne su svetimu gyvena, o su savo teciu,beto su mama matosi
visiskai nesvarbu matosi ta mama ar ne. jokia moteris, kad ir koks auksinis tarpukojis pas jaja butu, nera verta to, kad del jos vyras savo vaika lyg koki sunyti numestu pakelej. vyro vietoj pacia boba kur isspirciau. kad mastyt pradetu ne tik apie tai,kaip tik kazkieno sunu is namu isspirti.
miela autore, vien jau jusu pyktis ir pagieza vaikui, kuris siekia jusu palankumo jums padedamas bei klausydamasis jusu, sukelia tokius pacius jausmus. tik ne vaiko, o jusu atzvilgiu.
QUOTE(rikki-tikki-tavi @ 2010 06 26, 03:25)
miela autore, vien jau jusu pyktis ir pagieza vaikui, kuris siekia jusu palankumo jums padedamas bei klausydamasis jusu, sukelia tokius pacius jausmus. tik ne vaiko, o jusu atzvilgiu.
Norejau labai panasiai parasyt.
Gaila vaiko. Tikiuosi bent is tevo meile jaucia.
O autorei - jauciates tai jauciates, nieks neismus su kastuvu savijautos. Bet privalote kazka del to daryti, nes savo tokiu elgesiu skriaudziate to nenusipelniusi vaika. Tvarkykit nervus jei vaikas nieko nedarydamas tiek erzina, eikit pas psichologa, dar pas kokius specialistus. Zodziu bent jau stenkites. Nes jei nieko nedarysit ir toliau liesit pagieza ir virsit savyje, tokioje aplinkoje zlugdysit ne tik vyro sunu, bet ir savo bendra vaika. O ir netikiu, kad apskritai seima ilgai trauks. Gal taip ir geriau butu...
Papildyta:
QUOTE(cirp @ 2010 06 25, 13:45)
Cia tai isvis susislykstinau. Dar leidziat sau tokius juokelius..
