gyvenam su vyro vaikais

Skaičiau, skaičiau
ir situacija po truputį aiškėja. Bent jau aš čia matau ne vieną priežastį, o kelias, dėl ko temos autorė taip jaučiasi.
Viename iš savo postų, autorė užsiminė, kad jai su vyru nebuvo to tokio "poros gyvenimo". na, teisingiau gyvenimo tik sau be vaikų. Kai atsikraustė ir žinojo, kad yra tik dukra, dėjo viltis, kad tuoj bus pilnametė, išeis, o ji su vyru dar sau pagyvens (nes jauna, vaikų dar savų nenori), o čia tik išėjo - į vietą kitas. Autorę tai išmušė iš vėžių, nes suplanuotas, sustyguotas gyvenimas pasisuko ne taip, kaip norėjosi. Todėl nesvarbu, kaip tas vaikas elgsis, jai vis tiek bus blogai, nes jis atėmė iš jos planus. negana to, jos pačios nėštumas. todėl vietoj to, kad galėtų ramiai su vyru pagyventi dviese, turi būti pamote ir tapti mama. manau, tas labai ją erzina.
Kitas dalykas - kaip supratau autorė planuoja, reikalauja toje šeimoje. Vienu žodžiu ji kaip šeimos galva. Tai tada prašom ja būti iki galo. ir kuo greičiau keisti situaciją. visų pirma nuo to, kad pasisodinti vyrą su vaiku ir labai aiškiai išdėstyti šių namų taisykles. ne prašyti, o informuoti, kad šiuose namuose galioja tokios taisyklės (apie tvarką, švarą ir t.t.) Viskas. kas laukia už blogą elgesį taip pat informuoti. nežinau, aš visada savo šeimynai pasakau, kad mūsų šeimoje taip negalima, jeigu nesutinka su tokiomis taisyklėmis, turi ieškotis tokių namų, kur taisyklių nėra. Maniškiams padeda.
o į vieną pavyzdį dėl kišenpinigių, pasakysiu savo nuomonę. jeigu vaikas yra nubaustas dėl kažko ir jam tą dieną nepriklauso kišenpinigiai, tai iš vakaro paruošiau jam sumuštinių į mokyklą. nenori - tegul badauja. Nuo vienos dienos dietos dar niekas nenumirė. ir neleisčiau vyrui tų pinigų duoti. Taip, kaip neleidžiu vyrui tvarkyti bernų kambarių.
Jūs padarėte klaidą save pastatydama į namų svečio vaidmenį. Tiesiog reikia šios savijautos atsikratyti ir pradėti kontroliuoti visą padėti, jei nėra kitos išeities. nesvarbu, kad jis ne jūsųs vaikas. Jūs gyvenate vienam bute, jūs esate suaugusi moteris, ir kaip suprantu išsilavinusi ir tvirta.
P.S. su tuo persikraustymu miegoti. Kodėl iš viso leidote tam kambaryje miegoti. vaikas turi savo kambarį, lovą ir viskas.

as manau, kad jusu santykiai del to ir kencia, kad elgiates su juo lyg su svetimu. pas mus seimoje santykiai tik tada ir pasikeite, kai pradejau aukleti vaika lyg sava- ir dzin kad galbut kam nors is salies tai nepatinka. jei jovala daro- liepiu tvarkytis, jei reikia-baudziu. taciau kai abu esam geros nuotaikos- sedim ir plepam iki isnaktu.

kuo toliau skaitau, tuo labiau atrodo, kad jusu vyras yra labai stipriai prisidejes prie tokio jusu ir berniuko tarpusavio santykio.

Pirmiausia, kad galėtum apie tai kalbėti, turi suprasti, KODĖL taip jautiesi ir ką nori pasakyti. Jeigu man vyras pasakytų "nu nekenčiu aš to tavo vaiko, patrauk jį man iš akių", tai pasukiočiau pirštu prie smilkinio ir tuo mūsų pokalbis pasibaigtų.

Temos autorė ne kartą rašė, KODĖL ji taip jaučiasi

Na taip, sakė, kad jos ir vaiko biolaukai nesutampa Visa kita tik išvedžiojimai - "tu ne taip pasakei, ne tą padarei, ne tą pagalvojai".

normalu vaikas jaučiasi,kaip namuose užtad visur ir lenda,ar jis svečias
patarčiau jį auklėti kaip savo,pripylė liepkit išvalyt,išėjo liepkit tada ir tada gryšt auklėkit jūs turit tokią teisę važiuokit kartu pramogaut,nemylit-nereikia,bandykit jam būti drauge.... jam ir taip negera be mamos,jūs jam galit būt užuovėja

O mano akimis - ji sakė visiškai ką kita. Kiekviena matom tai, ką norim matyti.

Bandziau viena karta toki bajeri Parasiau sms apie 9 val vakaro, kad jau gal reiktu grizti namo is draugu - ryt i mokykla, namu darbai neruosti. Net ne griezta sms, o toki juoko formoj. Na ka galvojat...grizo...bet paskui seke nekalbadienis...mat labai izeidziau Daugiau to nebepraktikuoju. Tegul tevas ziurisi

Atrodo butu savas vaikas, ne taip tie nekalbadieniai zeistu (o jie tikrai zeidzia, nes tam vaikui tik gero norima), pasakytum, kad jo amziuje dar jo isterijos nelabai kam ir idomios ir kad nustotu issidirbineti. Bet kai nesavas tai ir nutyli

va va, su savu viskas kitaip. Ir man taip buvo, grizes is savo motinos pareiske, kad as jam ne mama ir neturiu teises jo aukleti. Bet tuomet MB pareiske, kad kol gyvena musu namuose, tol privalo klausyti tiek jo, tiek manes. Siaip, kai vaikas gyvena per dvejus namus, labai sunku, nes skirtingi reikalavimai, skirtingos elgesio taisykles. Net ir pats vaikas gal nelabai gaudosi ko is jo norima.

situacija ta ,kad ji i vaika ziuri kaip i svetima, o galetu ziureti kaip i sava...
nes tikrai,kaip kita rase, kaip ji kazin su savu elgsis...
Vaikas nors ir 14m, bet jis vaikas, nu ir ka aju ten tose spintose slepia? didzias paslaptis?

taip autores problema,kad ji neturejo tos romantisko pabuvimo dviese, bet cia kikeviena gi supranta,kad jei kas atsitiks mamai,vaikas autpmatiskai keliaus pas teva su visam, tai ir teks auginti...bet per 4m nesugyvena tai jau atsiprasau...kaip galima 4m nekrepti demesio i vaika ir jo auklejima, o poto pykti.

bet savi vaikai irgi pyksta,ir nekalba,kad mama kažkur neišleido,ir kad neleido būti tiek kiek norėjosi

O girdejot kada lietuviu patarle : "tevo/motinos ranka lengva" ar kazkas panasaus. Na esme tame kad jeigu tevas ar motina kad ir grieztesni zodi pasako vaikui, tai ji visai kitaip priimi negu is kito zmogaus. Liaudies ismintis tskant . Tas pats ir su savais/nesavais vaikais. Na tiesiog taip yra ir nieko cia nepadarysi... Nesavas vaikas niekuomet netaps savu. Gali buti su juo geriausiais draugais, bet tai kaip vaiksciojimas peilio asmenimis. Kartais jie taip sugeba sirdi uzgauti, kad tik laikykis... Na kad ir stengies del to vaiko, viska jam atiduodi...o jis isrezia supykes del kokio menkniekio: "tu man ne motina, neaiskink"