gyvenam su vyro vaikais

Tai bandykit duoti patarimu, kaip jusu nuomone galima spresti, ka bandyti daryti.
Nereik pult taip tos moters, ji ir taip manyciau daug neigiamu emociju prikaupus

Jadze, protinga jus motera, labai

Ai...O kam gi šiais laikais gyventi lengva

Papildyta:


T.y. bandot įsivaizduot, kaip jūs atsisakote auginti savo vaiką, numetate jį kaip kokį šunelį savo buvusiam vyrui ir jo naujai žmonai ir jums nepatinka jos požiūris/elgesys ir tada jums ima plyšti širdis?
Papildyta:


Dėkui už gerą žodį

va labai teisingai ir parasete - "pratinames". pirmiausia negalvokite kad meile vaikui turi atsirasti taip iskart, tik op ir mylit. nebus taip. meile tikrai bus, tik veliau...
o autorei pirmiausia patarciau nesijausti namuose sveciu. jei ispresite sita beda, isispres ir visa kita. jus auginate ta vaika, jis gyvena pas jus. todel jus TURITE teise ir pabarti ji ir paaukleti. neziurekite i save kaip i svetima zmogu. taisykles turi buti ir visi ju turi laikytis. jus esate seima. siulyciau susesti visiems ir apie tai pakalbeti 0dabar kai laukiate tam ypac gera proga-galite pokalbi pradeti nuo to "kad va,gims vaikelis, musu visu gyvenimas is esmes keisis " puiki proga pakalbeti apie kiekvieno teises ir pareigas

Svarbiausia autorei suvokti, kad myleti to vaiko jinai neprivalo. Bet privalo ji gerbti ir toleruoti. O apie vaiko iskraustyma pasvajoti tai teoriskai galima, bet praktikoje tektu paciai issikraustyti jei jau tokia nepakeliama situacija. Vaikas TURI nenugincijama ir neatimama teise gyventi su tevu, patinka tas autorei ar nepatinka.

na, jei gerai skaitote, tai jau vos ne nuo pirmu savo postu rasiau ka jai reikia daryti ogi kreiptis profesionalesnes pagalbos, jei pati su savim nesusitvarko.



Arba autore iki galo kazko nedasako, arba ten seimos kaip vieneto nera. Nei ji myli, nei ja myli, vienu zodziu visi gyvena tam, kad gyvent ir mazdaug, viskas susitvarkys savaime.

Vienareiksmiskai toje seimoje nera susikalbejimo, bendravimo, supratimo ir bandymo susigyventi. Yra tik man nepatinka, mane erzina, as noreciau, as nenoreciau, man prasau medali ir t.t. ir pan. Jei jau pasiryzo kurti seima su tokiu vyru, turejo bent jau numatyt kas jos laukia. Sutinku, kad ji yra labai pasimetusi ir jei jau paprastas vaiko buvimas salia ja erzina, tai jau rodo apie gilesnes zmogaus problemas. Cia dabar hipoteziu iskelti butu galima daug, nuo to, kad ji yra nelaiminga su tuo vyru, galu gale atsibodo tas vyras jai, erzina jis ja kaip ir sunus, tada viskas butu aisku. Gal butent cia ir yra didziausia problema, gal ji tik dabar suprato, kad padare didele klaida, kurios nelabai gali istaisyti. Cia tik viena autore zino visa tiesa.

Siaip gerai pagalvojus, pati autore turi atsakyti sau ar ji tikrai nori geresniu, kitokiu santykiu su tuo vaiku? Ar jai svarbus jie?
Papildyta:

o kodel taip tiesmukai? Paimkim panasia situacija. Atsitinka taip, kad nelieka tikrosios mamos, vaikas lieka su tevu ir gauna stai tokia pamote, kuri viesai forume aiskina, kad tas vaikas ja erzina, nervina ir t.t. ir pan. ar labai gera paliktu.


As labai "karstai" i tokias temas reaguoju, nes turiu labai skaudu pavyzdi savo gimineje, todel nepasakokit, kad as ja uzsipuolu, as labai linkiu, kad autorei netektu paskui gailetis del savo poziurio, elgesio i sita vaika. Geriau jau pati su savim tvarkosi, o jei nenori, tai bent kitiems negadina gyvenimo.

Tai kad autorė nieko ten neluošina, sakė, va, net pajūrin paauglį kartu važiuot pasiima, nei rėkia, nei aiškina kaip gyvent. Ji jaučiasi blogai ir nebijo to sau pripažinti. Pamenu, vienas išmintingas žmogus, mano dėstytojas, pasakojo apie budistinę atjautą ir meilę visoms gyvoms būtybėms. Sako, va, mes su žmona senutę uošvę prižiūrim, kuri guli ant lovos, nesikelia, po savim daro, su kitais pasauliais šneka. Na, sako, galiu aš ir jos rūbus, ir paklodes skalbt, ją maudyt ir kitaip kaip rūpintis, nu va tos "meilės visoms gyvoms būtybėms" man NIEKAIP neišeina išspaust


Jūsų vaikai dar tokie mažučiai, turėtumėte dar jauna moteris būt Man štai 27 ant nosies ir aš dar laaaabai gerai pamenu, ką gali nepatenkinta keturiolikmetė paauglė, kai namie gyvena patėvis Asmeniškai aš psichologinę įtampą kurdavau tokią, kad dabar stebiuosi kaip langų ta įtampa neišnešiojo. Sakyčiau, paauglystė yra tas laikas, kai manipuliuoti kitais yra labai lengva, būti suaugusiu kai tau patogu, ir vaiku, kai nepatogu Taip kad... nepulčiau autorės teisti

tai aišku vaikas kalčiausias,kad gyvena su tėčiu,ir kad ji nori,kad jis dingtų jai iš akių jis kaltas,kad mamai jo nereikia,ir pas tėti,kad nori gyventi............

Man atrodo, cia noreta buvo pasakyti, kad visad gali but to pacio reikalo daugiau pusiu

... tačiau kiti bando įžiūrėti tik norą vaiką išgyvendinti

daug priraset, kol perskaiciau net galva susisuko...
buvau poliklinikoj kaip tik, ieskojau psichologo, bet pasirodo - musu poliklinikoj tik psichiatrai, is to manau nebutu dabar naudos, vis tiek vargu ar yra tinkamu vaistu tokiu metu. reikes pasiieskot privataus.
daugiau nenuveikiau nieko, tik ryte vel isejau pikta. vaikas savo kambari tiek prisnerkstes, kad matyt paciam nebesmagu tai susikrauste i svetaine miegot ir gyvent, is viso namo kaip mano erdve lieka tik miegamasis, ir 3 kambariai - vaikui. tokios smulkmenos ir "ismusa", pvz piese mokykloj ir parsinese namo kazkokius dazus, aliejinius ar pan, priterse visa vonia. tevas sake isvalyt - pakrapste kazkiek ir sako - neatsiplauna cia niekas. viskas, tema issemta. isbego i lauka. ka, gal tureciau gaudyti ji ir destyt savo nuomone? nera tikslo, uztenka vyrui balsa pakelt vaikas tuoj verkia ir vyras, nutares, kad labai jis jautrus ir nereik erzint pats viska padaro (tame tarpe ir vonia plove)
kitas pvz - kai gyvenau su tevais, pas mus buvo aiskios kiekvieno privacios nuosavybes ribos. pvz, isvaziuodama i komandiruote, palikau vyrui masina, nes maniske maziau kuro naudoja. o jis raktus pamete. zinojo, kad pas tevus yra atsarginiai, nuvaziavo - brolis paziurejo ant lentynos, ant stalo ir pasake - nesimato, o i stalcius ar kitur nelisiu be sesers leidimo, gris - pati paduos. viskas. o situose namuose tas vaikas inesa tokio "kolchozo" dvasios, kad kas tavo tas ir mano. tiesa, niekad nevagia, bet yra dalyku, kuriu nenoriu visiems rodyti ir noriu tureti savo stalciuka ar pan. siaip dasigyvenom, kad iseidama is namu miegamaji visada rakinu - su dingstim, kad suo moka atsidaryt duris ir miega mano lovoj, bet is tiesu - tai ne nuo suns rakinama....
ant savo vaiko saukciau - nelysk, neimk, pritersei - isvalyk, arba neisi i joki lauka. esu is tu, kurioms pasukavus palengveja ir itampos nelieka. su mama pasisukaudavom daznai, del tvarkos ir siaip, bet niekad nekaupdavom nuoskaudu. o dabar kazkaip atrodo lyg ir ne mano vaikas, kaip as cia jam aiskinsiu eit jam i lauka ar ne, ir galiausiai - vaikas lauke, o namie - chaosas (neperdedu, tikrai isikures 3 kambariuose...)

O gal vertėtų pabandyt...

Pradzioj gal kartu su tevu.
kazi ar 14metis is tikruju taip jau apsiverkia, kai ant jo balsa pakeli. Gali but kad visai samoningai isnaudoja tevo kaltes jausma, ir del to gyvena kaip nori, o tevas is paskos viska valo ir pataikauja...